XIII tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis Palangoje

Ramunė KRYŽAUSKIENĖ   Šiais metais plačiai minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Ypatingai datai paminėti buvo skirti ir liepos 4–19 dienomis Palangoje su dideliu pasisekimu vykę XIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertai – visuose  skambėjo lietuvių tautos genijaus kūriniai. Trylika aktyvios veiklos metų – nemaža laiko atkarpa, išryškinusi festivalio meninę koncepciją, jo raidos tendencijas, tad buvo įdomu apie renginio dabartį ir ateitį pasikalbėti su festivalio įkūrėja, direktore, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore Aleksandra Žvirblyte.   – Šiandien tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis priskiriamas prie reprezentacinių Palangos miesto renginių. Tačiau grįžkime į praeitį, į jo gyvavimo pradžią. Kaip kilo šio tęstinio muzikinio projekto idėja? – 2013 m. Palanga tapo Lietuvos kultūros sostine. Ta proga mums buvo pasiūlyta praturtinti šio miesto kultūrinį gyvenimą profesionaliais klasikinės muzikos koncertais. Tuomet ir gimė Čiurlionio muzikos festivalio idėja, siekiant elitinį meną pateikti kaip triukšmingos J. Basanavičiaus gatvės kultūros priešpriešą, padėti vietos gyventojams bei miesto svečiams naujai atrasti Palangos koncertines erdves. Taip Tiškevičių rūmuose ir Birutės kalno papėdėje klausytojus pradėjo džiuginti pripažintų menininkų atliekama klasikinė muzika. – Kodėl festivalis susietas su Čiurlionio vardu? – Rinkdami festivalio pavadinimą daug galvojome apie ryškių menininkų kūrybines sąsajas su Palanga. Prisiminėme, kad Čiurlionis tam tikrą gyvenimo tarpsnį praleido Plungėje, mokėsi Mykolo Oginskio dvare įsteigtoje orkestro mokykloje, vėliau dirbo orkestre, su juo dažnai atvykdavo į Palangą koncertuoti. Pamilęs Palangą, iškilus menininkas joje dažnai lankydavosi su žmona rašytoja Sofija, čia svajojo apie operos sukūrimą, laiškuose dalijosi ateities meninėmis idėjomis. Šie biografiniai faktai, liudijantys glaudžius Čiurlionio kūrybinius ryšius su Palanga, ir lėmė festivalio vardą. – M. K. Čiurlionio muzikos festivaliai vyksta ne tik Palangoje – kas antri metai jie rengiami ir Vilniuje. Kas tarp šių festivalių bendra ir kuo jie skiriasi? – Visų pirma, skirtingą meninio renginio formatą neretai lemia esamos koncertinės erdvės. Antai ne itin didelės Palangos kurhauzo ar Vilniaus rotušės salės labiau tinkamos kamerinei muzikai, orkestrą susodinti čia sudėtinga, tad didieji projektai vykdomi Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos, Valdovų rūmų salėse. Jau trečius metus jėgas bandome ir Palangos koncertų salėje. Tiesa, kai kurios įsimintinos koncertų programos buvo pristatytos ir Palangoje, ir Vilniuje. Pavyzdžiui, kompozitoriaus Gedimino Gelgoto sukurta programa „Ir tas kelias, kaip sapnas...“, Čiurlionio kūrinių parafrazės fortepijonui, saksofonui ir orkestrui (solistai A. Žvirblytė, P. Vyšniauaskas. - Red.) buvo atliktos Palangos kurhauzo salėje ir Valdovų rūmuose Vilniuje. Svarbiausia vienijanti festivalių grandis – Čiurlionis ir jo kūryba. Tautos genijaus kūrybinis palikimas abiejuose festivaliuose pristatomas trimis aspektais: atliekant originalius kompozitoriaus opusus, jų aranžuotes kitiems instrumentams ar kameriniams ansambliams bei improvizacijas jo kūrinių temomis. – Per trylika metų padidėjo festivalio apimtis, fortepijoninės muzikos koncertus papildė kamerinis muzikavimas, simfoninė muzika, improvizacijos, atsirado naujų muzikos žanrų, tačiau išliko atlikėjų branduolys – jie su dideliu entuziazmu kasmet pasirodo festivalio renginiuose... – Festivalio plėtrą akivaizdžiai liudija skaičiai – nuo penkių pirmojo festivalio koncertų iki intensyvaus šių metų penkiolikos koncertų ciklo. Kas antri metai rengiant festivalius ir Vilniuje, festivalio idėjų sklaidai skirti edukaciniai renginiai praplečia veiklą iki trisdešimties koncertų per metus. Ilgą laiką Čiurlionio muzikos tyrinėtojo profesoriaus Vytauto Landsbergio atliekamos šio kompozitoriaus kūrinių programos bei paskaitos visuomenei buvo vieni svarbiausių festivalio akcentų, atveriančių gilesnį žymiausio Lietuvos kompozitoriaus asmenybės ir kūrybos pažinimą. Vėliau etafetę perėmė Čiurlionio vaikaitis pianistas Rokas Zubovas. Jo solinės Čiurlionio kūrinių programos ir su žmona Sonata Zuboviene atliekami fortepijoniniai duetai tęsė pažintį su iškilaus menininko kūryba. Vienas ryškiausių Lietuvos pianistų Petras Geniušas – nepailstantis festivalio dalyvis, kasmet žavintis klausytojus ne tik meistriškumu, bet ir programų įvairove, savitomis, orginaliomis muzikinėmis idėjomis. Be to, greta solinių pasirodymų jis yra muzikavęs kartu su indų kilmės Jungtinės Karalystės pianistu Fali Pavri, o šiemet su saksofonininku Liudu Mockūnu į festivalį įsiliejo muzikiniu projektu „Jūra miške“ – jame akivaizdžios improvizacijų sąsajos su Čiurlioniu. Ištisą dešimtmetį klausytojų dėmesį traukė įspūdingas Vilijos Kuprevičienės sopranas, jos koncertiniai partneriai buvo dainininkai Mindaugas Rojus, Mindaugas Jankauskas, baritonas iš Portugalijos Jobas Tomé ir kiti. Jų atliekamos gražiausios operų arijos, teatrališki, vaidybos elementų nestokojantys ansambliai išaugino tokiam menui ištikimų gerbėjų būrį. Festivalio klausytojai nuolat laukia Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro ir talentingų solistų pasirodymų, kuriuos meistriškai parengia šio orkestro meno vadovas, vienas žymiausių Lietuvos dirigentų maestro Martynas Staškus. – Surengėte daugybę įsimintinų koncertų, kuriuose dalyvavo pasaulinio garso atlikėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir įvairių Europos šalių, Izraelio, JAV, Kubos, Meksikos, Australijos... Kaip formuojate festivalio programą, pasirenkate atlikėjus? – Galvoju tik apie kokybiškus pasirodymus. Pati gerai išmanau klasikinės muzikos lauką ir į festivalį kviečiu tuos atlikėjus, kuriuos pati norėčiau išgirsti. Gerai žinau, kad ne visi žmonės turi galimybę vykti į užsienį pasiklausyti pasaulinio lygio menininkų, todėl stengiuosi juos pasikviesti į Lietuvą. Mūsų festivalio kvietimu Lietuvoje lankėsi legendiniai pianistai K. Kenneris (JAV), R. Muraro, P. Devoyonas, Ph. Casssard´as, E. Indjičius (Prancūzija), D. Joffe (Izraelis, Vokietija), P. Giacometti (Nyderlandai, Italija), S. Gulyak, L. Colafelice (Italija) ir kt. Tai aukščiausią meistriškumą pasiekę pasaulinio lygio menininkai, suteikę klausytojams nepakartojamų įspūdžių. Atlikėjų ratą padeda plėsti ir mano dalyvavimas kasmetiniuose tarptautiniuose muzikų forumuose, į kuriuos taip pat atvyksta Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos atstovai. Šiemet į Palangą buvo pakviestas puikus styginių kvartetas iš Ukrainos „Nota bene“. Visuomet didelį dėmesį skiriu lietuvių menininkams, tiek reziduojantiems užsienyje, tiek ir gyvenantiems Lietuvoje. Sudarau galimybę pasirodyti tiems, kurie dar nėra dalyvavę festivaliuose, vertinu originalias, konceptualias koncertines programas. Džiugu pabrėžti, kad mūsų rengiami festivaliai paskatino žymius užsienio menininkus įtraukti Čiurlionio kūrinių į savo koncertų programas, parengti kūrinių aranžuotes kitiems instrumentams ar norimų sudėčių kameriniams ansambliams. Formuodama kiekvieno festivalio meninę koncepciją, stengiuosi pabrėžti tiek žanrinę, tiek instrumentinę koncertų įvairovę. Taip festivaliuose atsirado įvairios instrumentinės sudėties kamerinių ansamblių, vokalinės, arfų (solo ir ansamblių) muzikos, šiemet įspūdį paliko Baltijos gitarų kvartetas, NIKO, Klaipėdos kamerinio, M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestrų ir kiti pasirodymai. Tęstinumą įgavoVIII festivalyje gimusi idėja muzikuoti iš Palangos parko tvenkinyje ramiai plaukiojančio laivelio. Tokios muzikos mielai klausosi ne tik pasirengę klausytojai, bet ir atsitiktinai užklydę praeiviai. – Jūsų festivaliuose puikiai dera tradicijos ir novatoriškumas – įprastus klasikinės muzikos koncertus papildo tarpdisciplininiai projektai, teatralizuotos misterijos, roko fantazijos ir kt. – Viena festivalio krypčių – įdomesnių, neįprastų žanrų kūriniai, kreipiant dėmesį į kosminį, mistinį Čiurlionio pasaulėvaizdį. Didžiulio pasisekimo yra sulaukusi programa „Kosminis Čiurlionis“, kur muzikinėse improvizacijose susiliejo saksofonininko Petro Vyšniausko, džiazo muzikanto Olego Molokojedovo ir mano kūrybiškos idėjos, gimusios čia pat scenoje. Šis projektas buvo nufilmuotas LRT, „Lietuvos ryto“ televizijos, atliktas daugelyje Lietuvos salių, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, išleista kompaktinė plokšelė, ji įkelta į „Spotify“, „Pakartot“ ir kitas platformas. Vėliau sukurta teatralizuota misterija „Mistinis Čiurlionis“ taip pat buvo nufilmuota ir transliuota per LRT. Įsiminė įdomus tarptautinis projektas „Improvizacijos mėnesienoje“, sujungęs išskirtinį dainininkės Rivkos Shabi (Izraelis), fortepijono improvizatoriaus Krzysztofo Kobylińskio (Lenkija) ir saksofono grando P. Vyšniausko menines idėjas. Naujų spalvų festivaliui suteikė baleto kompozicija „Karalių pasaka“ pagal M. K. Čiurlionio muziką – originalus tarpdisciplininis projektas, kuriame derėjo muzika, šokis, videoprojekcijos, muzikinės improvizacijos ir aktoriaus skaitomi Čiurlionio tekstai. Tokie nauji projektai kuriami beveik kasmet, jie įprasmina čiurlionišką pasaulį, liudija jo netikėtas transformacijas, teikia naujų, vertingų meninių inspiracijų. Festivalio rengėjų dėmesys šiuolaikinei muzikai paskatino kompozitorių kūrybą, čiurlioniškų projektų gimimą. Taip atsirado „Synaesthesis“ programa „Miške. Garso ekologija“, kompozitoriaus Jono Jurkūno roko fantazija „Čiurlionis REX“, kompozitoriaus Kristupo Bubnelio Koncertas fortepijonui ir orkestrui, skirtas M. K. Čiurlioniui ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, Mindaugo Urbaičio opusas „Raigardo slėnis“ fortepijonui, trimitui ir styginiams, na, ir šiemet pats drąsiausias projektas – J. Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“, įprasminanti trylikos Čiurlionio paveikslų ciklo istorijas. Tai originalus tarpdisciplininis projektas, sunkiai įvardijamo, mums neįprasto žanro, jungiantis muziką, šokį, videoprojekcijas, aktoriaus skaitomus Čiurlionio tekstus bei daugelį kitų raiškos priemonių. Ši premjera suvienijo stiprias menines pajėgas, dalyvavo geriausi Lietuvos atlikėjai – Petras Vyšniauskas, dainininkės Gunta Gelgotė ir Nora Petročenko, multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, pianistė Aleksandra Žvirblytė, Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam dirigavo maestro Modestas Pitrėnas, baleto artistai (choreografas ir režisierius – Martynas Rimeikis). Šiame kūrinyje susiliejo Čiurlionio paveikslų inspiruota muzika, šokis bei „Angelų takų“ komandos kurtos vizualizacijos. – Kiekviename festivalyje nemažas dėmesys skiriamas edukaciniams tikslams – pristatomi jaunieji talentai... – Į festivalių programas stengiuosi įtraukti jaunimą. Tai labai pasiteisina. Pamenu, pirmojo festivalio Palangoje atidarymo koncerte puikiai grojo du jauni talentingi pianistai, kuriuos tada drąsiai vadinome kylančiomis Lietuvos žvaigždėmis – Paulius Anderssonas ir Ignas Maknickas. Tai buvo ne tik prasmingas festivalio akcentas, bet ir itin ryškus šiuo metu nemenką tarptautinį pripažinimą jau pelniusių atlikėjų pasirodymas. Stengiuosi prieš koncertus Palangos salėse pristatyti ryškiausius Pamario krašto muzikos ir meno mokyklų jaunuosius atlikėjus. Dažniausiai tai būna ką tik įsižiebusios naujosios žvaigždutės, tačiau jau kelių šalies ir tarptautinių konkursų laureatai. Taip prieš didžiųjų meistrų koncertą juos išgirsta plačioji publika. Tradiciškai į festivalio programą įtraukiame 30–40 jaunųjų atlikėjų pasirodymų maratoną. Šiemet po atviru dangumi Palangos kurhauzo terasoje kelias valandas vyko unikalus jaunųjų muzikantų ir dailininkų projektas, atspindėjęs menų sintezę, taip būdingą Čiurlioniui. Muzikantai atliko įvairių žanrų kūrinius – nuo puikiai visiems pažįstamos klasikos iki šiuolaikinės muzikos, o tuo pat metu dailininkai eksperimentavo, kūrė darbus, reaguodami į muzikos ritmus bei ypatingą renginio atmosferą. Noriai bendradarbiaujame su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ – sceną suteikiame jauniems talentams su negalia. Kartu ugdome jaunųjų menininkų pilietiškumą. Kasmet liepos 6 dieną drauge su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestru, diriguojamu Martyno Staškaus, vieningai giedame Lietuvos himną. – Festivalių rengimas – komandinis darbas. Ar turite ištikimų pagalbininkų? – Nuo pirmų metų festvalio globėju tikrąja to žodžio prasme tapo miesto šeimininkas – Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Esame jam dėkingi tiek už materialinį, tiek ir moralinį palaikymą, dėmesį klasikiniam menui ir jo atlikėjams. Festivalių rengimo komandos branduolys nuo pat pradžios liko nepakitęs. Tiesa, kartais pasikeičia savanoriai, nes jauni žmonės sukuria šeimas, gimdo vaikus, tačiau po kurio laiko vėl grįžta. Tarp mūsų nėra buvę nė vieno rimtesnio konflikto – visas problemas sprendžiame iš karto, čia ir dabar. Ilgus metus nepakartojamą festivalio aurą kūrė jo meno vadovė profesorė Veronika Vitaitė, publikai pristatydama atlikėjus bei jų programas ji atskleisdavo ne tik gilų kontekstą, bet ir nevengdavo subtilaus humoro apraiškų. – Dėkoju už pokalbį ir linkiu visokeriopos tolesnės sėkmės.

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama