Elektroninių cigarečių rinka: keistas voratinklis, pažeidimų nestabdo jokios baudos

Tai auganti rinka, po truputį stumianti tradicinius tabako gaminius. Šių produktų takoskyra ir reguliavime – vieni yra tabako gaminiai, kiti gaminiai su nikotinu. Nors elektroninių cigarečių pardavėjams nuolat skiriamos baudos, jie jas skundžia teisme. Prižiūrinčios institucijos padėtį vadina blogėjančia.

Tikėtina, kad didžiąją šios rinkos dalį valdo keli asmenys per keliolika susijusių bendrovių. Išimtis tik degalinių tinklai, kurie mėgina patys importuoti produktus ir kurti savo rinką. Beje, žaidime nedalyvauja ir „Maxima“, kuri laisva valia atsisakė šių produktų.

„Maxima“ pasitraukė

„Elektroninėmis cigaretėmis nebeprekiaujame nuo 2022 metų rudens. Tokį sprendimą priėmėme atsižvelgę į įsigaliojusį tais metais draudimą prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis su skysčiais, kuriuose yra kvapiųjų medžiagų bei kurių ženklinimas galimai klaidina pirkėjus“, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė.

Prekybos tinklo atstovė sako, kad nuo šių metų įsigaliojo dar vienas įstatymas, draudžiantis viešai eksponuoti tabako gaminius. Skaičiuojame, kad per metus – nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų rugsėjo – tabako ir jo gaminių pardavimai sumažėjo apie 4 proc. Šiam pokyčiui įtakos galėjo turėti ir nuo metų pradžios padidinti akcizų tarifai tabako gaminiams.

Taip pat jau ne pirmus metus stebima pirkėjų įpročių tendencija – vis daugiau pirkėjų renkasi kaitinamąjį tabaką vietoje įprastų cigarečių. Palyginus šių metų rugsėjo mėnesio duomenis su praėjusiųjų, kaitinamojo tabako pardavimai išaugo 4 proc.

Išskaidyta rinka

Kalbant apie vienkartinių elektroninių cigarečių rinką, čia svarbūs du adresai Vilniuje. Tai Mackaus 8 ir Šaltinių 5-12. Nors ten veikia keliolika, tikėtina, susijusių, įmonių, tačiau ten nerasite milžiniškų biurų. Tiesiog formalumas. Bendra jų metinė apyvarta – dešimtys milijonų eurų. Vadovais nurodomi keli asmenys.

Pradėkime nuo įmonių, registruotų Algimanto Mackaus 8

Deklaruojama bendrovių veiklos sritis labai įvairi – investicijos, didmeninė, kosmetika. Vienintelė „Hrodus“ užsiima tabako prekyba. Valdo prekės ženklą „Royal Smoke“. Jų internetiniame puslapyje paaiškinama dar tiksliau – tai parduotuvių, kuriose prekiaujama elektroninėmis cigaretėmis, tinklas. Kaip rašo jie patys, daugiau nei 70 parduotuvių visoje Lietuvoje. Tiesa, kaip pateikiama rekvizitai.lt, įmonėje dirba tik 5 žmonės. Vidutinis 1 694,69 eurai, 2024 m. apyvarta 24,4 mln. eurų, pelnas 585 555 eurai, sumokėti mokesčiai 458 234 eurai. Generalinis direktorius Lukas Kaleinikovas. Beje, jis vadovauja ir Tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių prekybos įmonių asociacijai. Su L. Kaleinikovu mėginome susisiekti jo vadovaujamose įmonėse ir asociacijoje nurodytais telefonais, tačiau kol kas vadovo rasti nepavyko.

UAB „Mare Serenum“ rekvizitai.lt duomenimis bendrovė užsiima didmenine prekyba, tačiau tai taip pat „Royal Smoke“ prekės ženklo atstovė. Duomenų portalo nuorodos veda į tą patį puslapį. 3 darbuotojai, beveik 30 milijonų eurų pajamų, 730 tūkst. eurų pelno, 191 tūkst. eurų sumokėtų mokesčių. Vadovas nenurodytas.

UAB „Bona Fortuna“ rekvizitai.lt duomenimis užsiima chemijos pramone. Du darbuotojai. Pajamos 8,9 mln. eurų, pelnas 135 tūkst. eurų, sumokėti mokesčiai 220 tūkst. eurų. Tačiau su „Royal Smoke“ tarsi nieko bendro – profilyje duomenų portale patalpintos nuorodos veda į anglišką internetinį puslapį su skonių turinčiais tabako gaminiais. Tačiau su UAB „Hrodus“ ryšys labai aiškus – abiem įmonėms vadovauja Lukas Kaleinikovas.

Dar viena tuo pačiu adresu registruota įmonė UAB „Litrades Nuoma“. Pagal rekvizitai.lt duomenis užsiima patalpų nuoma. Pajamos 1,8 mln. eurų, pelnas 155 tūkst. eurų, sumokėti mokesčiai 14.7 tūkst. eurų. Vadovė Deimantė Karužienė.

Einam toliau. UAB „Flavoristika“. Vadovė Nikita Kolesničenko, du darbuotojai, pardavimai pernai 3,8 mln. eurų, pelnas 220 tūkst. Kuo įmonė užsiima neaišku, tačiau įvardinama veiklos sritis „chemijos pramonė“.

UAB „Litrades Mazmena“, kuriai vadovauja tas pats L. Kaleinikovas ir kurios veiklos sritis aiški – tabako gaminių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. 5 darbuotojai, apyvarta 29,9 mln. eurų, pelnas 1,47 mln. eurų.

UAB „Terra Ievis“ vadovaujama to paties L. Kaleinikovo, 3 darbuotojai, 14 mln. eurų pardavimai, 507 tūkst. eurų pelnas. Kuo užsiima neskelbiama, tačiau pagal apyvartą ir darbuotojų skaičių galima spėlioti, kad tai parduotuvė.

UAB „Optima Tempora“, direktorius Severyn Baiko, du darbuotojai, pernai metų pajamos 2,3 mln. eurų. Užsiima investicijomis.

MB „Nova Fortuna“, kaip skelbiama, vykdo mokslinius tyrimus. Direktorius Tomas Karužas, pajamos 32 tūkst. eurų. Pelnas 1,3 tūkst. eurų.

MB „Kadeka“. Veiklos sritis internetinės parduotuvės. Direktorius L. Kaleinikovas. Pajamos 40 tūkst. eurų, pelnas 700 eurų.

UAB „Antrasis Zingsnis“, vadovas L. Kaleinikovas. Veiklos sritis konsultacijos. Duomenų yra tik apie pelną – pernai jis buvo 775 eurai.

Keliaujam į adresą Vilniaus Šaltinių gatvėje

UAB „Dienos pradžia“. Vadovė Deimantė Karužienė, vienas darbuotojas, pajamos – 1,3 mln. eurų, pelnas – 31 tūkst. eurų.

UAB „Tiekimo Grandinė“. Vadovas jau kitu adresu registruotoje įmonėje minėtas S. Baiko. Pardavimai – beveik 5 mln. eurų, pelnas – 157 tūkst. eurų. Vienas darbuotojas.

UAB „Antrasis Projektas“, vadovas L. Kaleinikovas. Kuo užsiima, nedeklaruojama. Pardavimo pajamos – 14 tūkst. eurų, pelnas – 3,7 tūkst. eurų.

UAB „Lengvas Penktadienis“. Direktorė Deimantė Karužienė. 420 darbuotojų, 3,3 mln. eurų – pardavimai, pelnas – 88 tūkst. eurų. Pagal skelbimus internete galima spręsti, kad įmonė užsiima įdarbinimu arba vadinamąja darbuotojų nuoma. Tai paaiškina didelį darbuotojų skaičių.

UAB „Luxora“. Vadovas Tomas Karužas. Apie pajamas duomenų nėra.

Tabako gaminiu ir su jais susijusiu gaminiu prekybos įmonių asociacija. Vadovas L. Kaleinikovas. Pajamos – 67 tūkst. eurų, pelnas – 10 tūkst. eurų. Vienas darbuotojas.

UAB „Terra Felix“ veiklos sritis – didmeninė prekyba. Vadovas tas pats L. Kaleinikovas. Vienas darbuotojas, pajamos – 2,9 mln. eurų, pelnas – 90 tūkst.

UAB „Solis Prosperitas“. Taip pat didmeninė prekyba, taip pat L. Kaleinikovas. Pardavimo pajamos – 619 tūkst. eurų, pelnas – 14 tūkst. eurų.

Šiuo adresu registruotos dar kelios įmonės, kurių vadovai L. Kaleinikovas, T. Karužas ir S. Baiko. Kokia veikla užsiima, neaišku, pajamos sąlyginai nedidelės. Dirba po vieną žmogų.

Daugybė įmonių ne nusikaltimas

Pasak teisininkų toks modelis, kai licencijuojamose ar dėl kokios nors priežasties rizikingose rinkose veikla skaidoma į daugybę mažų ne naujiena. Tai nėra nusikaltimas.

„Veikla skaidoma į atskirus juridinius vienetus dėl rizikos valdymo. Jos gali būti visokius, nuo kreditorinių reikalavimų iki teisės aktų pažeidimų. Jei vienas iš juridinių asmenų pažeis įstatymus, sankcijos bus jam ir nepalies kitų. Atsakys tik tas vienas“, – dėlioja Mindaugas Lukas, advokatas ir sako, kad panašiai veikia nekilnojamojo turto vystytojai, kiekvienam statomam daugiabučiui steigiantys atskirą įmonę ar prekybos tinklai, kurių kiekvieną parduotuvę valdo atskira bendrovė.

Visgi, tai nėra panacėja, apsauganti nuo visų bėdų. Veikla paprastai koordinuojama. Susiję akcininkai, vadovai, steigiama valdančioji įmonė.

„Rizikos gali būti komercinės, gali būti ir ant labai plonos. Pavyzdžiui, jei vystytojai steigia įmonę ir iš banko ima kreditą, atsako tik tos įmonės turtu, o ne visos įmonių grupės kapitalu. Gali būti susiję su trečiųjų šalių darbuotojais, kai verslas dėl smulkmenos gauna didžiules baudas, arba kai baudos skiriamos susiejant su apyvarta“, – aiškina advokatas.

Skirtingas reguliavimas

Pradėkime nuo reguliavimo. Jis skiriasi elektroninėms cigaretėms ir tabako gaminiams.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sako, kad vienkartines elektronines cigaretes importuojančios įmonės turi užtikrinti šių prekių atitiktį reikalavimams. Prekyba šiomis prekėmis yra licencijuojama (tiek didmena, tiek mažmena). Už didmeninės rinkos licencijavimą atsakingas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), už mažmeninės – savivaldybės.

Pagal VVTAT turėtą patirtį, daugiausia įvežama iš Kinijos ir Didžiosios Britanijos.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas taip apibūdina šią rinką:

„Departamentas yra išdavęs 51 juridiniam asmeniui licencijas verstis didmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais.

Lietuvoje prekiauti galima tik tomis elektroninėmis cigaretėmis, apie kurias yra pateiktas pranešimas į Europos Sąjungos bendrąjį elektroninį registravimo portalą (EU-CEG) ir nuo pirmojo pranešimo pateikimo dienos yra praėję 6 mėnesiai. Elektroninių cigarečių skirtų Lietuvos rinkai, pranešimų sąrašas skelbiamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje (www.ntakd.lrv.lt) skiltyje „Europos Komisijos bendras registravimo portalas (EU-CEG)“. „

Tačiau kiek realiai vadinamųjų „flamasterių“ parduodama per metus nežino. Tabako gaminių su skoniais rinkos kontrolę vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Nesuvaldoma rinka

VVTAT sako, jog vertinant tai, kad didžioji dauguma VVTAT atliktų su skonių ir kvapų draudimu susijusių planinių patikrinimų el. cigarečių rinkoje baigiasi pažeidimų konstatavimu, galima daryti išvadą, kad tendencijos šioje rinkoje dar nėra teigiamos. Nors sankcijos už pažeidimus ir buvo padidintos dvigubai, didžiosios įmonės ne visada paiso draudimų ir VVTAT priimtus nutarimus toliau skundžia teismui.

VVTAT komentare „Delfi“ konstatuoja, kad apie nustatytus bendrovių pažeidimus perduoda Narkotikų ir alkoholio kontrolės departamentui, kuris yra atsakingas už didmenos prekyba tabako gaminiais užsiimančių verslininkų licencijavimą. Mažmenos tabako gaminių pardavėjus licencijuoja savivaldybės. Kol kas pasikartojantį pažeidimų sustabdymą VVTAT matytų tik per licencijų peržiūrą, nes ir padidintos baudos, panašu, situacijos neišspręs.

 

Sudėtinga utilizuota

 

Šios prekės turi dar vieną aspektą – ekologinį.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija įvardina ir kitą pavojų – jas ypatingai sudėtinga utilizuoti, nors pagal galiojančius teisės aktus šiuo metu priskiriamos smulkios elektronikos ir elektroninės įrangos kategorijai.

Atskirti elektronines cigaretes sudarančias dalis yra sudėtinga ir brangu. Vienas sudėtingiausių darbų – išimti mažas šiuose įrenginiuose esančias ličio jonų baterijas. Mechaniškai pažeistos ličio baterijos gali lengvai užsidegti ar net sprogti. Visgi sudėtingas perdirbimas nėra tokia didelė problema, palyginti su šių atliekų atskiru surinkimu.

Kol kas atliekų tvarkymo užduotis (65 proc.) nustatyta visai buityje naudojamai elektros ir elektroninei įrangai pagal kategorijas, atskiros užduoties elektroninėms cigaretėms nėra. Nustatyti atskirą kategoriją ir užduotis elektroninėms cigaretėms galėtų būti vienas iš sprendimų, padėsiančių atskirai surinkti ir perdirbti jų atliekas. Tiesiog išmestos į šiukšlių dėžę jos gali sukelti gaisrą. Vokietijoje tokių gaisrų per metus nutinka apie 30.

 

Gresia baudos

 

Šiais metais už draudimo, susijusio su kvapais ir skoniais (išskyrus tabako) el cigaretėse ir jų pildyklėse, nesilaikymą VVTAT priėmė 5 nutarimus. Iš viso, nuo šio draudimo pradžios 2022 m. liepą, priimti 33 nutarimai.

Iki 2024 m. lapkričio bendrovėms skirtos baudos siekė iki 2000 eurų. Didžiąją rinkos dalį užimančios bendrovės daugumą VVTAT priimtų sprendimų apskundė teismui. Teismo procesai trunka labai ilgai.

Nuo 2024 m. lapkričio buvo padidintos baudos – iki 4000 eurų ir iki 8000 eurų už pakartotinį pažeidimą.

Taip pat VVTAT buvo įpareigota paruošti leidžiamų naudoti el. cigaretėse ir jų pildyklėse cheminių medžiagų sąrašą. Pagal minėtą sąrašą, be el. cigaretei funkcionuoti reikalingų 3 cheminių medžiagų (propileno glikolis (PG), augalinis glicerinas (VG), nikotinas (nikotino druskos)) gali būti tik VVTAT nurodytos tabako skonį ar kvapą suteikiančios medžiagos.

Taigi, vadovaujantis šiuo sąrašu, pakankama atlikti sudėtinių cheminių dalių tyrimus ir nereikia bandinių siųsti į laboratoriją jusliniams tyrimams. Jeigu el. cigaretėse bus nustatyta kitų, nei sąraše išvardintos cheminės medžiagos, bus pagrindas įtarti galimą pažeidimą.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt

„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją