EK užsimojo prieš strateginę Rusijos prekę – už ją ir lietuviai moka dešimtis milijonų eurų

Rusijos ekonomikos pagrindas, leidžiantis tęsti agresiją Ukrainoje, ne tik nafta ir dujos. Viena iš svarbiausių eksporto prekių, kuri iki šiol nėra sankcionuojama, tai trąšos. Nors Lietuva viena iš lyderių taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, tačiau mūsų rinkoje toliau pilna rusiškų trąšų, kurios gerokai pigesnės už atvežtas iš Vakarų pasaulio. Įdomu tai, kad jos visiškai legalios.

Tiesa, didieji prekybininkai laisva valia rusiškų trąšų atsisakė, tačiau, bent jau kalbant apie azotines trąšas, jomis pilnu temptu prekiauja smulkieji prekybininkai. Toks produktas keliolika procentų pigesnis nei vakarietiškas ir dalis ūkininkų jį renkasi.

„Delfi“ šia tema domėjosi prieš keletą savaičių. Tada Žemės ūkio ministerijos atsakymas buvo trumpas: „ES vidaus rinkos prekybos reguliavimas – ne Lietuvos kompetencija. Todėl Lietuva viena negali nieko padaryti, kol ES lygiu nebus uždrausta importuoti rusiškų ar baltarusiškų trąšų.“

„Rusiškų trąšų rinkoje yra. Jos įvežamos legaliai, ES turi kvotą. Visi tai žino. Jos šiek tiek pigesnės, tačiau kainos palyginamos su švediškomis, ar kitomis trąšomis. Pavyzdžiui, NPK, kurių sudėtis truputį skiriasi, tona 30-40 eurų pigesnės nei atvežtos iš ES“, – laidoje „Verslo požiūris“ dėlioja ūkininkas Alfredas Bardauskas ir sako, kad ne visi ūkininkai jas renkasi, tačiau ne visada vertybinis faktorius laimi – ūkininkams reikia išgyventi.

EWA vadovas Gediminas Kvietkauskas sako, kad šias trąšas turėtų užkardyti visa ES, kad nebūtų disbalanso tarp valstybių.

Panašu, padėtis keičiasi

Europos Komisija priėmė pasiūlymą nustatyti tarifus tam tikriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat tam tikroms azoto trąšoms, rašoma pranešime spaudai.

Žemės ūkio produktai, kuriems taikomi naujieji tarifai, sudaro 15 proc. žemės ūkio produktų importo iš Rusijos 2023 m., kuriam dar nebuvo taikomi didesni tarifai. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus sprendimą, ES tarifai būtų taikomi visam žemės ūkio produktų importui iš Rusijos.

Pasiūlymo tikslas – sumažinti priklausomybę nuo importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Dėl tokio importo, visų pirma trąšų, ES tampa pažeidžiama potencialių Rusijos prievartos veiksmų atžvilgiu, todėl kyla pavojus ES apsirūpinimo maistu saugumui.

Be to, tarifai padės didinti vidaus gamybą ir ES trąšu pramonę, kuri nukentėjo per energetikos krizę. Jie taip pat sudarys sąlygas įvairinti tiekimą iš trečiųjų šalių. Tai padės užtikrinti stabilų trąšų tiekimą ir, svarbiausia, užtikrinti, kad ES ūkininkai ir toliau galėtų gauti trąšų už prieinamą kainą. Pasiūlyme numatytos poveikio švelninimo priemonės, jei ES ūkininkai pajustų žymų trąšų kainų padidėjimą.

Numatoma, kad tarifai neigiamai paveiks Rusijos eksporto pajamas, o tai turės įtakos Rusijos gebėjimui vykdyti agresijos karą prieš Ukrainą.

Rusijos žemės ūkio produktų ir trąšų eksportui į trečiąsias šalis poveikio nėra

Šios priemonės nedaro poveikio visų žemės ūkio produktų ir trąšų tranzitui iš Rusijos ir Baltarusijos į trečiąsias šalis, laikantis ES įsipareigojimo visame pasaulyje skatinti apsirūpinimo maistu saugumą, visų pirma besivystančiose šalyse. Tai reiškia, kad Rusijos žemės ūkio produktų pirkimo ir pardavimo operacijos, taip pat jų sandėliavimas ES muitinės sandėliuose, gabenimas ES laivais arba draudimo ir finansavimo paslaugų teikimas lieka nepakitę.

Tolesni veiksmai

Dabar Komisijos pasiūlymą svarstys Europos Parlamentas ir Taryba ir jam bus taikoma kvalifikuota balsų dauguma taikant bendros prekybos politikos teisinį pagrindą – SESV 207 straipsnį.

Šį straipsnį dalinai finansavo Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Arūnas Milašius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama