„Istorinės paralelės“. Kaip šalies Konstitucijos keitė demokratijos veidą?

Spalio 25-ąją pagerbiame 1992 m. visuotiniame referendume priimtą dabartinę Lietuvos Konstituciją ir joje įtvirtintas vertybes.

Pirmoji Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d. Joje įtvirtinti demokratiniai valstybės santvarkos pagrindai, pamatinės asmens teisės ir laisvės. Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos kūrėjai naudojosi prof. Mykolo Romerio įžvalgomis. Jis pirmasis Lietuvoje studentams skaitė konstitucinės teisės paskaitas, o jo mokslinis palikimas buvo spausdinamas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tad prof. M. Romeris laikomas Konstitucinės teisės tėvu.

Lietuvos valstybingumo rašytiniai šaltiniai ir pirmieji konstitucinės reikšmės dokumentai, įtvirtinantys valstybės suverenumą, jos teisinius pagrindus, bajorų luomo teises, varžantys absoliučią monarcho valdžią, yra Lietuvos Statutai, Gegužės trečiosios Konstitucija ir ją lydintis Abiejų Tautų tarpusavio įžadas. Po to sekė 1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai, 1920 m. – Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1922 m. – Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1928 m. – Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1938 m. – Lietuvos Konstitucija. Su kiekviena tarpukario konstitucija liko vis mažiau demokratijos nuostatų.

Kaip konstitucijos keitė šalies vertybes ir demokratijos veidą? Diskutuoja buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir VDU Švietimo akademijos vicekancleris, istorikas Mindaugas Nefas. 

Laidą „Istorinės paralelės“ remia Medijų rėmimo fondas.

Viršelio iliustracija: pexels.com

Autorius: Rokas Simanavičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama