„Istorinės paralelės“. Kaip Rusijos agresiją supranta šiandieninė Suomija?
Žinių radijas
Turinį įkėlė
Suomijos vyriausybė pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuris padidins karinį rezervą 125 tūkstančiais žmonių. Jei iniciatyva bus priimta, iki 2031 m. Suomijos kariuomenės skaičius karo metu viršys vieną milijoną žmonių, o tai padarys ją didžiausia Europos Sąjungoje ir antra Europoje po Rusijos.
Suomoja visada demonstravo norą ir pasiryžimą kautis su agresoriumi. Tai buvo itin ryšku, kai 1939 m. lapkričio 30 dieną sovietų kariuomenė įsiveržė į Suomiją.
Pretekstu, kaip tada paskelbė Molotovas, tapo „pasibjaurėtina suomių baltagvardiečių provokacija“, neva apšaudžiusių Raudonosios armijos karinę dalį Mainilo kaime Karelijos sąsmaukoje.
Kovos veiksmų pradžioje Raudonosios armijos karių skaičius daugiau nei pusantro karto viršijo suomių pajėgas: 250 tūkst. suomių kareivių ir karininkų prieš maždaug 425 tūkst. įsiveržėlių. Žiemos karas truko ilgiau nei tris mėnesius ir Raudonajai armijai atsiėjo nepigiai, nes savo žemę nuo užpuolikų ginančių suomių kovinė dvasia buvo itin stipri, o kariavimui savo teritorijoje būtini įgūdžiai – daug geresni už priešininko.
Stalinui visišku netikėtumu tapo ir tai, kad savo tėvynę ginti ėmė visa tauta. Suomijoje niekas netikėjo, kad pralaimėjusi šalis galėtų išsaugoti nepriklausomybę.
Laidoje dalyvauja Kauno miesto istorijos muziejaus muziejininkas, istorikas Simonas Jazavita ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
Laidą remia Medijų rėmimo fondas.
Viršelio iliustracija: pexels.com
Autorius: Raigardas Musnickas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
