"Vikados" yriai per konkurencijos ir įsipareigojimų vandenyną

"Vikados" yriai per konkurencijos ir įsipareigojimų vandenyną...Kalbino Nijolė KRASNIAUSKIENĖ UAB „Vikada“ direktorė Gina RAMANAUSKIENĖ ir kalbėdama apie tenkančius iššūkius, ir pasakodama apie įmonės pasiekimus visada išlieka santūri. Tad galima ir „praklausyti“, kai vadovė Respublikinės valdybos posėdyje praneša apie gerus įmonės metinius rezultatus ar įdiegtas naujoves. Tačiau šįkart sureagavome laiku ir įsisiūlėme į svečius. Buvo smalsu savo akimis pamatyti naujausią įmonės pirkinį ir sužinoti šviežiausias naujienas. Naujiems „Akiračio“ skaitytojams mūsų pašnekovę G. Ramanauskienę norime pristatyti kaip ilgametę Vilniaus kurčiųjų įmonės vadovę, puikiai išmanančią verslo valdymo ir siuvimo gamybos procesus. Kauno technologijos universiteto Lengvosios pramonės fakultete (dabar – Dizaino fakultetas) ji yra įgijusi siuvimo gamybos inžinieriaus diplomą ir Vilniaus Universitete verslo administravimo magistro laipsnį. Kai 1997 m. su šeima persikėlė gyventi į Vilnių, jos darboviete tapo kurčiųjų įmonė, o pirmosios jai patikėtos pareigos buvo iš karto vadovaujamos: siuvimo gamybos baro vadovė. 2008 m. G. Ramanauskienė tapo Vikados direktore. Šiandien G. Ramanauskienės vadovaujamą „Vikadą“ nesuklysdami galime vadinti gyvybinga, vienintele gamybinę veiklą vykdančia, visiškai konkurencinga atviroje darbo rinkoje bei didžiausią pelną generuojančia LKD bendrove. Kaip pati pašnekovė sako, ji turi darbo kurčiųjų įmonėje patirties prie visų nepriklausomos Lietuvos LKD vadovų: P. Gasiūno, R. Klečkovskajos, V. Pivoro, K. Vaišnoros, dabar – ir prie V. Lukošiūtės. Jau trečia kadencija, kai yra renkama į LKD Respublikinę valdybą. Direktore, viename iš 2024 m. RV posėdžių pasakėte: „Vikada“ planuoja naują pirkinį. Dabar, kai kalbamės (buvo 2024 m. gruodžio pradžia – red.), pirkinys jau yra įmonėje. Kuo jis įmonei pasitarnaus? Įsigijome pramonines skalbimo / minkštinimo ir džiovinimo mašinas. Mūsų bendrovė siuva daug gaminių iš audinių, reikalaujančių specialios galutinės apdailos. Anksčiau naudojomės kitų skalbyklų paslaugomis Vilniuje, Panevėžyje. Tai nemažai kainavo ir pinigų, ir laiko. Ateityje patys galėsime priimti užsakymus. Prieš įsigydami pirkinį, aiškinomės tokių paslaugų poreikį. Kai dabar kalbamės, yra praėjęs maždaug mėnuo nuo skalbyklos įsigijimo. Šį laiką skyrėme apdailos būdams testuoti. Turime atitaikyti minkštinimo receptūrą, t. y. pasiekti po skalbimo tokį audinio apdirbimą, kokio reikia. Pirmiausiai siekiame, kad tiktų mums, o paskui ir preliminariems paslaugos užsakovams. Tikimės, kad šis pirkinys sumažins mūsų siuvimo kaštus, o užsakymai iš šalies padės greičiau kompensuotis investuotą sumą ir generuos pajamas. Įsigijome visiškai naujas, pažangias mašinas. Toks sprendimas sufleruoja, kad įmonė dirba pelningai? Jeigu klausiate, ar pirkome skalbyklą iš pelno, tai turiu priminti, kad didžiąją dalį pelno kasmet, pervedame vieninteliam savo akcininkui – Lietuvos kurčiųjų draugijai. Taigi, įrangą įsigijome iš pajamų. Žinau, kad paramos Lietuvos kurčiųjų draugijai (LKD) suma solidi. Tačiau iš karto sukirbėjo ir kitas klausimas: o kaip ši prievolė atsilieps pačios įmonės gerovei? Geras klausimas. (Pašnekovė mąsliai šypsosi.). Aišku, mes suprantame savo prievolę akcininkui ir, kad dabar, kol kitos dvi LKD bendrovės verčiasi nelengvai, esame svarbus LKD finansinis šaltinis. Ateityje norėtumėme daugiau investuoti ir į įmonės pastatų bei patalpų remontą, tai leistų nuomoti patalpas už didesnę kainą. Ir jūs atkreipėte dėmesį, kad įvažiavimo kelias į įmonę yra naujai išasfaltuotas, kairėje pusėje nuo įvažiavimo išlyginome ir nauja tvora aptvėrėme automobilių stovėjimo aikštelę. Tikrai vaizdas visai kitoks. Tačiau ar žinote, kiek tai mums kainavo ? Šie darbai atsiėjo apie 20 tūkst. eurų! Asfaltavimo kainos nerealios. O juk, iš tiesų, taip pat gerai, kad būtume patrauklūs potencialiems nuomininkams, turėtų atrodyti visas įmonės kiemas. Aišku, yra ir kitokių išeičių. Dalį, mažiausios vertės pastatų parduoti, o likusius suremontuoti už gautas lėšas. Dar kitas sprendimas – skolintis pinigų investicijoms, tačiau tai jau gerokai rizikingesnis variantas. Pasvarstymų yra įvairių, bet stengiamės tenkinti mūsų akcininko LKD poreikius ir paisyti tikslo, todėl, be abejonės, tarsimės ir ieškosime kartu geriausių sprendimų. Suprantame, kad laukia svarbūs sprendimai. Tačiau iš to, ką papasakojote, vis dėlto optimizmo yra daug. Kas lėmė, kad tapote pajėgesnė, sėkmingesnė įmonė, kai kitos kurčiųjų įmonės gamybinę veiklą jau nebepajėgė tęsti? Ar tai lėmė savalaikis socialinės įmonės statuso atsisakymas? Asmeniškai aš matau kitą lemiamą veiksnį. Bet pirmiausiai pakalbėkime jūsų pasiūlyta tema. Socialinės įmonės statuso mes atsisakėme... iš vargo. Turbūt prisimenate, kad Lietuvos valdžia 2020 m. pablogino tokio statuso gavimo sąlygas. Buvome verčiami priimti asmenis su sunkia negalia, jei norėjome gauti valstybės dotacijas. „Vikada“ – kurčiųjų įmonė, mūsų tikslas buvo išlaikyti kurčiuosius, o ne suteikti darbą asmenims su įvairiomis negaliomis. Tenka pripažinti, kad laikas parodė, jog visų kurčiųjų darbuotojų išsaugoti, jei norėjome būti konkurencingi, po socialinio įmonės statuso netekimo, nepajėgsime, bet bent dalį vis dėlto pavyko. Po priimto sprendimo sumažėjo ir bendras darbuotojų skaičius. Dabar bendrovėje dirba apie 45 asmenys, įskaitant ir darbuotojus su klausos negalia. Mūsų išlikimą ir sustiprėjimą labiausiai siečiau su vienu pasiteisinusiu sprendimu: mes nusprendėme COVID-19 laikotarpiu susiveržti diržus, bet neatidėti mokesčių mokėjimo biudžetui, kaip tuomet siūlė valdžios institucijos. Vietoje to, pasinaudojome lengvatine, beveik beprocentine paskola kaip finansine pagalve to laikotarpio galimiems praradimams kompensuoti. Tai, kaip parodė laikas, buvo teisingas sprendimas. Vadinasi, būna ir taip: valstybė ir gelbėja, ir tam tikra prasme gali begelbėdama nuskandinti. Tai rodo, kad visada reikia vadovautis savo protu ir dar intuicija... Bet padėkite suprasti – tai kas vis dėlto bendrovei naudingiau: patalpų nuoma ar siuvimas? Nuoma yra pelningesnis verslas, bet siuvimas generuoja daug didesnes pajamas. Taip pat gamybos veikla suteikia tam tikrų mokestinių nuolaidų. Iš jūsų teiginio supratome, kad įmonei naudingiausias šių abiejų verslų derinys. O tai reiškia, kad aktualu skaitytojus informuoti ir apie siuvimo veiklą. Ačiū, kad paklausėte, nes dabar viešojoje erdvėje tapo nepopuliaru kalbėti apie tradicines gamybos šakas, o siuvimas – tai jau pats nepopuliariausias tarp pastarųjų. „Ant bangos“ tik startuoliai... Be trijų pagrindinių, jau ankstesniuose interviu minėtų siuvimo gaminių užsakovų, turime ir naujų. Jau dirbame su JAV, Suomijos rinkomis. Jos brangesnės, bet ir pridėtinė vertė didesnė. Tęsiame bendradarbiavimą su agentūra, kuri mūsų kolekcijas platina po pasaulį. Tiksliau būtų sakyti, kad ši agentūra turi didelį mažesnių agentūrų tinklą ir mes savo produkciją realizuojame per jos tinklą. Pradėjome dirbti su distributoriais, tai jie nuėmė nuo mūsų pečių tam tikrą darbo dalį: tik pasiuvame siuvinius ir išsiunčiame, o jie skirstymą po parduotuves atlieka už mus. Tačiau turime ir vieną praradimą: iešmų surinkimo baras išmontuotas. Neatlaikėme konkurencijos su Kinija. Tiksliau, „Maxima“, mūsų didysis partneris, neatlaikė, o mums nebeliko nieko kito, tik kaip susitaikyti su jos sprendimu. Dėkojame už pokalbį. Linkime, kad ateityje nestokotumėte dar daugiau gerų naujienų, o blogų tiesiog nebūtų. (Parašai po nuotraukomis) Direktorė G. Ramanauskienė prie naujojo pirkinio: audinių minkštinimo ir džiovinimo mašinų. Siuvimo bare. Išasfaltuotas įvažiavimas, sutvarkyta automobilių aikštelė. Nijolės Krasniauskienės nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama