Donata Lukošienė: kviečiame aktyviai naudotis LKD psichologo paslaugomis

Donata Lukošienė: kviečiame aktyviai naudotis LKD psichologo paslaugomis...D. Lukošienė: kviečiame aktyviai naudotis LKD psichologo paslaugomis Kalbino Nijolė KRASNIAUSKIENĖ LKD psichologo paslaugoms šiemet bus penkeri metai. Projekto poreikis ir toliau neslopsta, tad į tai atsižvelgusi jį koordinuojanti institucija – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA) jo įgyvendinimą pratęsė ir 2025 metams. Apie psichologinių konsultacijų ir užsiėmimų naudą, prieinamumą ir apie tai, ko klientai gali tikėtis šiemet, kalbamės su LKD projektų vadove ir LKD psichologe Donata LUKOŠIENE. Gerb. Donata, kaip išsirutuliojo paslaugos teikimo lietuvių gestų kalba idėja? Kadangi psichologiniai sunkumai yra būdingi ir girdintiesiems, ir kurtiesiems, visada buvo aiški problema, kad psichologo konsultacijos turėtų vykti asmeniškai, gimtąja kurčiųjų kalba, be gestų kalbos vertėjo. Tačiau tam įgyvendinti buvo reikalingas finansavimas. Tuometiniam Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentui Kęstučiui Vaišnorai pavyko suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Klausos negalią turinčių asmenų socialinio dalyvavimo visuomenėje 2018–2020 metų veiksmų planą“, kuriame pirmą kartą paminėta, kad 2020 m. bus pradėtos teikti psichologo paslaugos gestų kalba. Džiaugiamės, kad šis punktas buvo įtrauktas ir į tolimesnius planus, o finansavimas yra išlaikytas visą šį laikotarpį. Kaip manote, kas lemia tokį didelį LKD psichologo konsultacijų populiarumą – gerai apgalvota paslaugos teikimo strategija, psichologų asmenybės, kvalifikacija ir kompetencijos ar tai, kad psichologai laisvai kalba gestų kalba? Ar galbūt veikia viskas kartu? Sakyčiau, gestų kalba yra vienas svarbiausių dalykų. Taip pat didelis privalumas, kad šiuo metu abi psichologės dirbame visus 5 metus, taigi bendruomenė jau pažįsta ir priprato, jau žino, kur gali kreiptis. Be to, labai padeda strategija teikti ne tik individualias konsultacijas, bet vesti paskaitas, mokymus, praktinius užsiėmimus kurčiųjų centruose. Man pačiai po užsiėmimo ne kartą priėję kurtieji yra pasakę, kad dabar, kai jau mane pamatė ir susipažino, galės drąsiau kreiptis. Ir dar vienas, sakyčiau, būtinas sėkmingo darbo su kurčiaisiais punktas yra konfidencialumas. Bendruomenėje žmonės tikrai gerai vieni kitus pažįsta, todėl, jeigu nebūtų išlaikoma paslaptis, kas kreipiasi ar kokiais klausimais, žinia greitai pasklistų ir klientai nebenorėtų kreiptis. O kas yra tie mokytojai, kurie taip gerai išmokė lietuvių gestų kalbos asmeniškai Jus? Aš lietuvių gestų kalbos mokiausi Vytauto Didžiojo universitete pas Arūną Bražinską, kai studijavau psichologijos bakalaurą. Studijas baigusi, iškart pradėjau dirbti Kauno kurčiųjų centre, kur gestų kalbą tobulinau bendraudama. Taigi, šiais metais jau bus 17 metų, kai dirbu kurčiųjų bendruomenėje. LKD interneto svetainėje skelbiami psichologo konsultacijų rezultatai pamečiui. Pasirinkome žvilgtelėti į 2023 m. Paskaičiavome, kad užpernai psichologo paslaugomis pasinaudojo faktiškai kas aštuntas LKD narys. O kokie yra penkmečio rezultatai? Pagal sutartį su ANTA, kasmet turime pasiekti tą patį rezultatą – 100 unikalių klientų, suteikti 1000 val. individualių konsultacijų ir surengti 70 val. grupinių užsiėmimų. Ir kasmet paslaugas gauna didesnis nei planuota žmonių skaičius. Taip yra dėl to, kad tikrai daug žmonių dalyvauja paskaitose ir ne visi jie paskui kreipiasi asmeniškai. Per darbo metus pastebime, kad dalis klientų yra nuolatiniai, kuriems reikia didesnio palaikymo per sunkumus, o dalis kreipiasi vienai ar dviem konsultacijoms ar konsultuojasi esant poreikiui kartas nuo karto. Džiugu, kad, atrodo, pavyksta „pasiekti“ žmones ir suteikti jiems reikalingą pagalbą, nes poreikis tikrai nemažėja. Tiek yra sričių, kurios aktualios asmenims su klausos negalia: šeiminiai santykiai, emocinės problemos, bendruomeniniai iššūkiai, santykiai tarp CODA ir kurčiųjų vaikų, profesiniai iššūkiai. Kas padeda šioje poreikių gausoje susidėlioti prioritetus? Tikrai, dirbame labai plačiame temų lauke. Ir nors abi psichologės turi savo domėjimosi sritis, negalime kelti jokių prioritetų individualioms konsultacijoms, nes tiesiog specialistų tam yra per mažai. Todėl, kad procesas būtų lengvesnis ir geriau suprantamas, aiškiai sakome, kad dirbame visais reikalingais klausimais. O jeigu bus reikalingos specifinės žinios, pasidomėsime ir nukreipsime ten, kur bus suteikta reikiama pagalba. O grupiniai užsiėmimai yra planuojami iš anksto. Pernai LKD atliko kurčiųjų apklausą, kur pateikėme temų sąrašą, kokiuose užsiėmimuose žmonės norėtų dalyvauti. Temas siūlome kuo įvairesnėmis temomis, atsižvelgdamos ir į tai, su kokiomis problemomis dažniau susiduriame savo darbe. Pagal apklausos rezultatus parengiame metų planą ir, jį suderinusios su ANTA, vykdome visoje Lietuvoje. Netrukus bus paskelbtas ir šių metų planas. Iš ankstesnės LKD komandos narių teko išgirsti ir tokį komentarą: nemaža dalis kurčiųjų nenori, kad psichologo paslaugas jiems teiktų asmuo su klausos negalia. Patvirtintumėte ar paneigtumėte šį teiginį? Apskritai, ar šiuo metu jau įveiktas psichologinis barjeras, kai kreiptis psichologo konsultacijos buvo „proto ligos požymis“, „gėdingas dalykas“? Ar vis dėlto yra išlikę tam tikrų stereotipų ir vis dar tenka su jais kovoti? Aš galiu įsivaizduoti, kad girdinčiam ir gestų kalbą mokančiam psichologui atsiverti gali būti lengviau, nes jo rytoj turbūt nesutiksi bendruomenės susirinkime. Visi žmonės nori jaustis saugūs, o tam reikalingas ir savotiškas atstumas tarp psichologo ir kliento. Pirmos konsultacijos metu daugelis žmonių yra įsitempę ir nerimauja, kaip vyksta konsultacija, ar psichologo pagalba jam tiks. Ir dažnai konsultacijos pabaigoje tenka išgirsti, kad jau nurimo, kad tai buvo naudinga, kartu tariamės, ar reikalinga tęsti darbą, ar susisieks iškilus poreikiui. Žinoma, tikrai yra kurčiųjų, kurie netiki psichologais, arba klientai sako, kad negali niekam sakyti, jog lankosi pas psichologą, nes artimieji nesupranta, kam to reikia, ar vertina neigiamai. Yra ir klientų, kurie nesutiko tęsti, nors poreikis buvo, ar nusivylė, nes tikėjosi kitokio rezultato. Tai yra visiškai normalu, nes ir žmonės, ir jų poreikiai yra skirtingi, o ir mes negalime patikti visiems. Tokiais atvejais visada sakome, kad psichologą renkasi klientas, jis turi pajusti, jog specialistas tinka ir patinka, ir rekomenduojame nesustoti ieškoti reikalingos pagalbos, net jei kelis kartus nepavyksta. O esant norui, visada kviečiame sugrįžti ir vėl pabandyti. Džiugu pranešti, kad 2025 m. psichologo konsultacijos gestų kalba bus teikiamos toliau. Prašytume pristatyti šių metų psichologo paslaugų teikėjus ir preliminarią tematiką. Kuriais atvejais rekomenduotumėte į psichologą kreiptis nedelsiant? Šiemet LKD psichologėmis toliau dirbu aš, Donata Lukošienė, ir psichologė Vilma Narkevičienė. Parašykite mums asmeniškai į „Messenger“, jei norite pasikalbėti, išsipasakoti, jei kyla sunkių nemalonių minčių ar jausmų, jei jaučiate, kad problema kartojasi ir kartojasi, ir patiems nepavyksta to sustabdyti. Konsultacijos vyksta jūsų pasirinkta tema, „gyvai“ ar vaizdo skambučiu, sutartu patogiu laiku (dieną, vakare, savaitgaliais). Skiltis „Psichologas pataria“, kurią vedate Jūs, Donata, lieka ir 2025 m. „Akiratyje“. Kokių patarimų mūsų skaitytojai sulauks šiemet? Straipsnių temų neplanuoju iš anksto. Dažniausiai jos kyla iš darbo su klientais einamuoju laiku arba pati pastebiu, kad yra kažkoks dažnai kylantis klausimas. Jeigu turite pageidavimų, galite man parašyti, kokiomis temomis norite sužinoti daugiau, ir aš pasistengsiu atliepti poreikius. Ačiū, kad skaitote! Dėkojame už pokalbį.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama