Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja dėkoja dukrai: „Negalėjau susitaikyti, kad ji nekalbės lietuviškai“

[intro_text content="„Didžiausias iššūkis – išlaikyti gyvą žodį, kad nebūtų taip, jog tik skaitome ir rašome lietuvių kalba“, – sako Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir mokytoja SOLVEIGA STANKEVIČIŪTĖ."] Jau du dešimtmečius Ispanijos Katalonijos regiono sostinėje gyvenanti S. Stankevičiūtė lituanistinę mokyklą subūrė prieš 15 metų, nes negalėjo susitaikyti, kad dukra nekalbės lietuviškai. „Lituanistinė mokykla yra terpė, kuri padeda išmokti kalbos, joje vaikai susiranda draugų, formuojasi jų identitetas“, – interviu „Bernardinai.lt“ sako pašnekovė. Už lietuvių kalbos puoselėjimą Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2024-aisiais S. Stankevičiūtę apdovanojo „Sraige“. Kaip teigia Ispanijos lietuvė, apdovanojimas paskatino stabtelėti ir pamąstyti apie esmę: ką ir kodėl darai? Vienoje laidoje sakėte, kad po studijų daug keliavote, norėjote aplankyti Jungtinę Karalystę. O kaip atsidūrėte Ispanijoje? Kaip atrodė pirmieji žingsniai? Mokiausi Šiaulių pedagoginiame institute, buvau įsitraukusi į folkloro, kraštotyros veiklas, su kuriomis išmaišėme visą Lietuvą. Atsivėrė sienos, ir norėjosi pamatyti daugiau – taip ir prasidėjo mano kelionės po pasaulį. Tikrai nesitikėjau atsidurti Ispanijoje, nes ruošiausi likti Jungtinėje Karalystėje, tačiau taip susiklostė, kad ten sukūriau šeimą. [caption id="attachment_1268026" align="alignleft" width="2560"] Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir mokytoja Solveiga Stankevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Ispanijoje gyvenu jau 20 metų, o už mokyklos įkūrimą turiu dėkoti dukrai. Kai dukrai buvo penkeri metai, iškilo poreikis išmokyti ją lietuvių kalbos. Negalėjau susitaikyti, kad ji nekalbės lietuviškai ir neturės lietuviškos aplinkos. Turėjau tikslą sukurti bendruomenę. Kiek Barselona yra lietuviška? Prieš 20 metų lietuvybės Barselonoje buvo nedaug, nes joje užsilikdavo tik meilės emigrantai, o visi kiti važiuodavo į pietus. Barselona – brangus miestas, reikia mokėti kalbą. Lietuvių buvo mažai, tačiau šiuo metu bendruomenė didėja, atsiranda studentų. Vien į mūsų kalėdinį renginį kasmet susirenka apie šimtas žmonių. Šiandien Jūsų mokykla skaičiuoja jau penkioliktus metus. Kaip prisimenate pačią pradžią? Pradžia buvo nedrąsi. Nors žinių turėjau, nes esu pedagogė, nežinojau, kaip seksis, o Ispanijoje tuo metu lituanistinių mokyklų nebuvo. Tačiau sulaukiau didelio palaikymo iš tėvų, jie patikino, kad mokinių nepritrūks. Pradžioje jų buvo penki. [caption id="attachment_1268025" align="alignleft" width="2048"] Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir mokytoja Solveiga Stankevičiūtė su vaikais. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Kaip atrodo Barselonos lituanistinė mokykla? Kiek mokinių turite?  Šiuo metu mokykloje mokosi apie 40 mokinių, veikia trys klasės, dirba trys mokytojos, turime asistentų – buvusių mokyklos mokinių. Taip pat atvyksta ir praktikantų. Mokome lietuvių kalbos, pasakojame apie šalies istoriją. Per 2,5 valandos trukmės pamoką turime suktis ir išdėstyti medžiagą, sekti programą ir viską pateikti įdomiai. Mokiniai eina į mokyklą kaip į šventę, o mes stengiamės sukurti jiems pozityvią aplinką tam, kad ateitų. [caption id="attachment_1268022" align="alignleft" width="1600"] Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir mokytoja Solveiga Stankevičiūtė su vaikais. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Kokie didžiausi iššūkiai kyla mokant lietuvių kalbos kitoje kultūroje? Didžiausias iššūkis – išlaikyti gyvą žodį, kad nebūtų taip, jog tik skaitome ir rašome. Norisi, kad mokiniai kalbėtų lietuviškai ir suprastų, jog tai – lietuvių kalbos aplinka, o lituanistinėje mokykloje jie bendrauja kitaip nei įprastoje mokykloje. Pagrindinis iššūkis ir yra tai, kad jie pradėtų kalbėti, todėl kiekvienas jų žodis man yra aukso vertės. Didelis pasiekimas, jeigu jie išsineša iš pamokos žodžius, kuriuos prisimins ir dar vartos realiame gyvenime. Tėvai noriai veda vaikus į mokyklą, dalyvauja visose kitose veiklose. Bendruomenė smagi, tėvams yra galimybė pabendrauti su kitais tėvais, pabūti kartu, išgerti kavos ir atitrūkti nuo kataloniško gyvenimo ritmo. [caption id="attachment_1268018" align="alignleft" width="1500"] Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir mokytoja Solveiga Stankevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Kokias šventes minite mokyklos bendruomenėje? Mokykloje švenčiame Kalėdas, Vasario 16-oji būna šeimų diena – tądien vyksta lietuvių kalbos viktorina. Taip pat švenčiame Velykas, o mokslo metus užbaigiame pikniku birželio mėnesį. Ar galėtumėte teigti, kad šiuo metu lituanistinė mokykla išgyvena aukso amžių? Įkūrusi lituanistinę mokyklą su mokiniais dirbau viena pati. Kai vaikų padaugėjo, tada atsirado ir daugiau mokytojų. Pradžioje imdavome simbolinį metinį mokestį, kad nusipirktume mokymui reikalingų priemonių. O kai Lietuva pradėjo skirti finansavimą, situacija pagerėjo – prasiplėtė komanda, ėmėme organizuoti renginius. Geriausia, kad mokytojai taip pat gali mokytis: galime siūlyti ne tik atlyginimą, tačiau ir vasaros kursus, stažuotes, konferencijas. [caption id="attachment_1268019" align="alignleft" width="2048"] Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir mokytoja Solveiga Stankevičiūtė su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ir mokytojomis. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Kodėl Jums svarbu puoselėti lietuvių kalbą? Būdama lietuvė kitaip neįsivaizduoju gyvenimo užsienyje. Buvo svarbu, kad mano vaikai kalbėtų lietuviškai, o lituanistinė mokykla yra terpė, kuri padeda išmokti kalbos, vaikai joje susiranda draugų, formuojasi jų identitetas. Kasmet vasaros metu su kitomis lituanistinėmis mokyklomis vežame vaikus į Lietuvą, čia vyksta stovykla. Tai labai svarbu, nes jie pamato šalį. Nors kartais tarpusavyje vaikai kalba ispaniškai ar angliškai, grįžę būna įsikrovę ir pradeda kalbėti lietuviškai. Jiems atrodo, kad būti kitokiam Lietuvoje yra smagu, o grįžę tampa Lietuvos ambasadoriais. [caption id="attachment_1268024" align="alignleft" width="2560"] Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir mokytoja Solveiga Stankevičiūtė Prezidentūroje su vaikais. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Labai svarbu bendradarbiauti su kitomis lituanistinėmis mokyklomis, nes tinklas veikia visame pasaulyje, pažįstame vieni kitus ir jaučiame stiprų palaikymą. Už lietuvių kalbos puoselėjimą Valstybinė lietuvių kalbos komisija įteikė Jums apdovanojimą – „Sraigę“. Ką ji Jums reiškia? Apdovanojimai praskaidrina kasdienybę ir paskatina susimąstyti apie nuveiktus darbus. Kai tave įvertina, pagalvoji, kad tai, ką darai, yra labai svarbu. Apdovanojimas taip pat paskatino stabtelėti ir pamąstyti apie esmę: ką ir kodėl darai? [caption id="attachment_1268023" align="alignleft" width="991"] Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir mokytoja Solveiga Stankevičiūtė atsiima Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimą. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Ko palinkėtumėte Barselonos lituanistinei mokyklai? Linkiu mokyklai gyvuoti ir turėti glaudų ryšį su Lietuva. Globali Lietuva yra tikra, mes tai jaučiame ir turime stiprų, betarpišką ryšį su tėvyne. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama