Lituanistinių mokyklų Portugalijoje vadovė: svarbu sukurti aplinką, kuri įžiebtų vaikams norą pažinti Lietuvą

[intro_text content="„Mūsų mokykla yra ramstis, kuris padeda tėvams išmokyti vaikus gimtosios kalbos, perduoti jiems savo šalies tradicijas“, – sako neseniai Lisabonoje ir Porte duris atvėrusių lituanistinių mokyklų vadovė ADELĖ GURKLYTĖ."] Pasak dienraščio „Bernardinai.lt“ pašnekovės, nors pasaulyje jau veikia daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų, Portugalijoje iki šiol nebuvo nė vienos, todėl buvo svarbu jas įkurti. Pirmosios pamokos mokykloje prasidėjo praėjusį lapkritį, vaikai skaito, rašo, mokosi lietuviškų dainų. „Sekame ir vaidiname lietuviškas pasakas, atliekame įvairias kūrybines užduotis, žaidžiame lietuvių liaudies žaidimus, o su vyresniais vaikais mokomės Lietuvos istorijos“, – pasakoja ji. A. Gurklytė džiaugiasi, kad mokyklos sustiprino ir Portugalijos lietuvių bendruomenę. „Bendruomenė yra bet kurios lituanistinės mokyklos stuburas, ir džiugu, kad mūsų mokyklos bendruomenėje taip pat aktyviai dalyvauja ir tėvai“, – teigia ji. Moteris tikina turinti daug naujų planų kitiems mokslo metams. „Svarbiausia visada matyti savo veiklos prasmę ir į tai sudėti savo širdį – tada ateitis bus tikrai šviesi“, – tvirtina Portugalijos lietuvė. [caption id="attachment_1257369" align="alignleft" width="2560"] Lituanistinė mokykla Portugalijoje. Adelės Gurklytės asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Kiek mažųjų lietuvių jau pavyko pakviesti į lituanistines mokyklas? Mūsų mokykla veikia dviejuose miestuose – Lisabonoje ir Porte. Iš viso turime apie 40 mokinių, kurie pasiskirstę maždaug tolygiai. Svarbu pabrėžti, kad mokinių skaičius nenusako lituanistinės mokyklos svarbos. Nėra skirtumo, mokinių yra vienas ar šimtas, kiekviena lituanistinė mokykla atliepia savo regiono poreikius, jos misija yra tiek pat reikšminga, kaip ir bet kurios kitos. Lituanistinių mokyklų asociacijos atliktas tyrimas parodė, kad vidutinis mokinių skaičius lituanistinėse mokyklose yra 35. Lietuvių Portugalijoje yra apie tūkstantį, tačiau tikrasis skaičius gali būti net kelis kartus didesnis, nes gyvendami Europos Sąjungoje galime laisvai keliauti, tad ne kiekvienas atvykęs iš karto skuba registruotis. Kaip apskritai kilo idėja atidaryti lituanistines mokyklas Portugalijoje? Anksčiau nieko panašaus nėra buvę? Idėja atidaryti lituanistinę mokyklą kilo pamačius, kad, nors pasaulyje jau veikia daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų, Portugalijoje iki šiol nebuvo nė vienos. Tad nusprendėme Portugalijos lietuvių feisbuko grupėje pasiteirauti, ar toks poreikis būtų, ir sulaukėme didelio susidomėjimo bei palaikymo. Tai ir paskatino žengti šį žingsnį ir įkurti tokias mokyklas. Kaip atrodė pirmosios pamokos? Pirmąsias pamokas vedėme praėjusių metų lapkričio mėnesį. Iš pradžių pagrindinis uždavinys buvo susipažinti su vaikais, parinkti jiems tinkamiausias ugdymo metodikas. Mūsų mokyklą lanko vaikai nuo dvejų iki 17 metų. Jie skiriasi ne tik amžiumi, charakteriu ar pomėgiais, bet ir lietuvių kalbos įgūdžiais, nuo amžiaus nepriklausančiais. Todėl labai svarbu atsižvelgti ir į asmeninius kiekvieno vaiko poreikius. [caption id="attachment_1257370" align="alignleft" width="2560"] Lituanistinė mokykla Portugalijoje. Adelės Gurklytės asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1257367" align="alignleft" width="2560"] Lituanistinė mokykla Portugalijoje. Adelės Gurklytės asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Kokių lietuvių kalbos įgūdžių turi atėję mokiniai? Ar yra tokių, kurie visiškai nekalba lietuviškai? Labai įvairiai, nes viskas priklauso nuo to, kaip bendraujama šeimose. Daugumai vaikų lietuvių kalba nėra pirmoji, dažniausiai ji – antroji, kartais – ir trečioji kalba, todėl būna įvairių situacijų. Yra vaikų, kurie ir maži būdami lietuviškai kalba labai gerai, laisvai. O kai kurie ir vyresni tik pradeda mokytis pirmuosius lietuviškus žodžius. Kaip svetur rasti mokytojų, kurie galėtų mokyti lietuvių kalbos? Kokių sunkumų buvo atidarant mokyklas? Rasti mokytojų lituanistinei mokyklai visų pirma reiškia rasti bendraminčių, kurie norėtų jaunajai kartai perduoti savo gimtąją kalbą ir tradicijas. Laimė, mūsų tautoje netrūksta tokių žmonių, todėl šiuo metu turime puikų, entuziastingą keturių žmonių kolektyvą. O sunkumų bijoti niekada nereikia, kad ir kokie jie būtų. Ko reikėjo mokyklai atidaryti? Reikėjo surasti patalpas – radome jas kitoje mokykloje, kuri sutiko mums perleisti savo patalpas tomis dienomis, kai pas mus vyksta pamokos. Šiuo atžvilgiu mums labai pasisekė. Šį iššūkį mes įveikėme.

Gerai suprantu tėvus, kurie savo šeimose susiduria su dvikalbystės iššūkiais, nes, norime to ar ne, viena iš kalbų vis tiek ima dominuoti, ir dažniausiai tai būna ne lietuvių.

Kodėl jums asmeniškai svarbu, kad Portugalijos lietuvių vaikai kartu mokytųsi lietuvių kalbos? Pati esu mama, auginu sūnų, kuriam lietuvių kalba yra antroji po gimtosios anglų kalbos. Todėl gerai suprantu tėvus, kurie savo šeimose susiduria su dvikalbystės iššūkiais, nes, norime to ar ne, viena iš kalbų vis tiek ima dominuoti, ir dažniausiai tai būna ne lietuvių. Todėl mūsų mokykla yra ramstis, kuris padeda tėvams išmokyti vaikus gimtosios kalbos, perduoti jiems savo šalies tradicijas. Kaip atrodo pamokos? Kiek žinau, jos trunka gana ilgai? Renkamės kas mėnesį sekmadieniais. Užsiėmimai trunka iki keturių valandų. Per juos mes skaitome, rašome, bendraujame, mokomės lietuviškų dainų ir eilėraščių, sekame ir vaidiname lietuviškas pasakas, atliekame įvairias kūrybines užduotis, žaidžiame lietuvių liaudies žaidimus, o su vyresniaisiais mokomės Lietuvos istorijos. [caption id="attachment_1257371" align="alignleft" width="2560"] Lituanistinė mokykla Portugalijoje. Adelės Gurklytės asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1257368" align="alignleft" width="2560"] Lituanistinė mokykla Portugalijoje. Adelės Gurklytės asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Mums svarbiausia sukurti aplinką, į kurią norėtųsi sugrįžti ir kuri padėtų įžiebti vaikams norą pažinti Lietuvą ir jos kalbą. Siekiame, kad šis noras neišblėstų užvėrus mokyklos duris, priešingai – tik stiprėtų. Todėl labai gera girdėti, kai tėvai džiaugsmingai pasakoja, kad jų vaikai noriai lanko mūsų pamokas, patys savarankiškai mokosi naujų lietuviškų žodžių ir dainų, neša tėvams skaityti lietuviškas knygas, lietuviškai kalba su savo žaislais ir traukia „Tautišką giesmę“. Mums tai didžiausias įvertinimas. Dirbame pagal Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą lituanistinio ugdymo programą, kuri suskirstyta atsižvelgiant į tai, kiek laiko mokyklos gali skirti vaikams. Taip pat ji suskirstyta pagal amžių. Ši ugdymo programa labai padeda rengiant pamokų planus, medžiagą, kurią norime pateikti per pamokas. Ar Lietuva prie mokyklų išlaikymo prisideda finansiškai? Nuo pat pirmųjų mokyklos įkūrimo dienų iš Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gavome mokyklos pradžiai reikalingų priemonių – knygų, vadovėlių, metodinės medžiagos. Taip pat pradėjome dalyvauti projektų veikloje, ministerijos finansuojamuose mokymuose, lituanistinių mokyklų sambūriuose, kuriuose įgyjame ne tik vertingų žinių, bet ir kontaktų, sustiprinome ryšius su kitomis lituanistinėmis mokyklomis. Glaudžiai bendradarbiaujame ir su jau daug metų veikiančia Londono lituanistine mokykla – Lithuanian Academy. Su ja dalijamės gerąja patirtimi ir resursais, be šios pagalbos būtų kur kas sudėtingiau pradėti dirbti. Taigi jaučiame ir kitų lituanistinių mokyklų, ir Lietuvos valstybės pagalbą. [caption id="attachment_1257366" align="alignleft" width="1600"] Lituanistinių mokyklų sambūris Strasbūre 2024 m. Adelės Gurklytės asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Turbūt mokykla dar sustiprino ir Portugalijos lietuvių bendruomenę? Žinoma, bendruomenė yra bet kurios lituanistinės mokyklos stuburas, ir džiugu, kad mūsų mokyklos bendruomenėje taip pat aktyviai dalyvauja ir tėvai. Užsimezga pažintys, vaikai įgyja naujų draugų, dalijasi knygomis, žaislais, patarimais – šie dalykai stiprina ne tik mokyklą, bet ir visą lietuvių bendruomenę. Ar tikite, kad mokykla plėsis? Ateitis priklauso tik nuo mūsų visų norų ir pastangų. Šiuo metu turime daug naujų planų kitiems mokslo metams. Ketiname didinti pamokų skaičių, įvesti daugiau įvairios edukacijos veiklos. Nuo kitų metų taip pat atsiras nuotolinės pamokos, į kurias kviesime ne tik Portugalijos, bet ir Brazilijos lietuvių vaikus. Taigi norėčiau pasakyti, kad svarbiausia yra visada matyti savo veiklos prasmę ir į tai sudėti savo širdį – tada ateitis bus tikrai šviesi. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama