Akių gydytojo atliekami tyrimai – paprastai

Perimetrija, optinė koherentinė tomografija, diafanoskopija, oftalmoskopija, biometrija – nesusijusiems su akių ligomis ir ištyrimo metodais šie žodžiai gali nuskambėti kaip keiksmažodžiai. Kiekvienas terminas susijęs su akių gydytojo kabinete atliekamais tyrimais ir yra paprastesnis, nei skamba. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausius akių ištyrimo metodus, jų paskirtį ir tikslą. Tačiau prieš pradedant kalbėti apie akių tyrimus, reikėtų pradėti nuo to, kur tikslingiausia kreiptis pagalbos dėl akių problemų: Lietuvoje turime platų optikų tinklą, kai kurios optikos yra kartu su akių gydytojo kabinetais, galime rasti specializuotų akių klinikų, o didesnėse ligoninėse yra poliklinikos ir / ar stacionaro skyriai. 

Oftalmologas ar optometrininkas? 

Įprastai optikose sutinkame optometrininkus. Tai asmens sveikatos priežiūros specialistai, pabaigę 4 metų trukmės optometrijos studijas. Šie specialistai gali nustatyti akių refrakciją, patikrinti regėjimo aštrumą, išrašyti akinių receptą ir pritaikyti akinius, parinkti ir apmokyti nešioti kontaktinius lęšius, atlikti pirminius paprastus akių tyrimus, tokius kaip akispūdžio matavimas, ragenos būklės įvertinimas, paviršinė akių apžiūra. 

Optometrininkai gali patarti dėl akių ir vokų higienos, sausų akių sindromo, kontaktinių lęšių naudojimo ypatumų, regos prietaisų naudojimo. Jie gali įtarti akių patologiją, tačiau galutinės diagnozės nenustato ir ligų negydo, neskiria kompensuojamųjų vaistų, neatlieka lazerinių ar chirurginių gydomųjų procedūrų. Lietuvoje neretai sutinkamas gajus mitas, kad akių gydytojai parenka akinius geriau nei optometrininkai optikose. Tačiau tai – mitas. Optometrininkai yra kvalifikuoti specialistai, kurių vienas iš mokymosi tikslų ir yra objektyviai ir tinkamai parinkti geriausią optinę korekciją, o konsultacijos metu tam yra skiriama pakankamai laiko. 

Optikose dirbantys optikos specialistai (optikai) akių ištyrimo neatlieka ir nėra sveikatos priežiūros specialistai, tačiau pagal parašytą receptą parenka akinius, padeda pritaikyti akinius pagal veido formą, gali patarti apie akinių ypatumus, galimus papildomus filtrus ar kitas optines savybes, taiso akinius, reguliuoja rėmelius, valo optinius paviršius, montuoja lęšius į akinių rėmus. 

Oftalmologai (akių gydytojai) – medicinos studijas (trukmė 6 metai) ir oftalmologijos rezidentūrą (trukmė – seniau 3 metai, šiuo metu – 5 metai) pabaigę specialistai, kurie diagnozuoja ir gydo akių ligas. Ši sritis Lietuvoje gana plati, kadangi akių gydytojai gali dirbti akių gydytojo kabinetuose, klinikose, gali būti bendrosios srities ir operacijų neatlikti, gali specializuotis tam tikroje srityje, gali atlikti lazerines procedūras, įvairias akių operacijas. Įprastai vienas akių gydytojas neatlieka visų įmanomų procedūrų, kadangi jų spektras gana platus ir reikalaujantis daug kompetencijos ir įgūdžių. 

Optikose dirbantys akių gydytojai gali parinkti ir išrašyti akinių receptą, tačiau tikrai ne visi oftalmologai tą atlieka dėl specializacijos ypatumų. Pavyzdžiui, III lygio universitetinėje ligoninėje dirbantys akių gydytojai specializuojasi tam tikrų ligų gydyme, atlieka procedūras ar operacijas ir įprastai jų konsultacijos tenka laukti ne vieną savaitę ar mėnesį. Todėl pacientams derėtų suprasti, kad akinių parinkimui tikslinga kreiptis į optikas, o ne į, pavyzdžiui, kataraktos operacijas atliekantį akių mikrochirurgą ar injekcijas atliekantį tinklainės specialistą ir taip dar labiau ilginti laukimo eiles. Taip specializuojant paslaugas galima užtikrinti geriausią pacientų priežiūrą priklausomai nuo akių būklės. 

Nors kartais pacientai ir išreiškia skundų, kad yra siunčiami nuo vieno akių specialisto prie kito, tačiau šią situaciją Lietuvoje geriausiai atitinka parduotuvių pavyzdys. Kai pasakome, kad einame į parduotuvę, juk iš tiesų sunku nuspėti, ar einame į rūbų, ar gyvūnų maisto parduotuvę. Pavyzdžiui, mums įprasta – viena didelė parduotuvė, kurios viduje – šimtai skirtingų prekių, tačiau jei norime platesnio ir išskirtinesnio tam tikros srities prekių pasirinkimo, geriausia iš karto eiti į specializuotą, vien tokiomis prekėmis prekiaujančią, parduotuvę. 

Akių ištyrimo metodai 

Regėjimo aštrumo įvertinimas. Vienas pirmųjų tyrimų atvykus akių patikrai. Įprastai atliekamas paprašius paciento paskaityti matomas lentelėje raides po vieną akį. Lentelės gali būti tiek stacionarios fiksuotos, tiek skaitmeninės. Jei regėjimo aštrumas nėra 1.0 (arba 10 eilučių lentelėje), dedamas bandomasis akinių rėmelis ir stiklais matymas koreguojamas iki geriausio įmanomo (terminas – geriausias koreguotas regos aštrumas). Kartais regos aštrumo vertinimas atliekamas foropteriu. Foropteris – modernus prietaisas, pristumiamas prie paciento akių, kai stiklai keičiami automatizuotai, valdant pulteliu ar aparatu. 

Refraktometrija. Automatinis refraktometras nustato akies laužiamąją gebą. Įprastai šis tyrimas taip pat būna vienas pirmųjų, kuris atliekamas akių ištyrimo metu. Jo metu nustatoma trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, kai kuriais atvejais ragenos laužiamoji geba. Įprastai dauguma žmonių šį tyrimą prisimena kaip tą, kurio metu reikia žiūrėti į aparato viduje esantį ryškėjantį oro balioną ar namuką. 

Pachimetrija. Tai – ragenos storio matavimas. Dažniausiai atliekamas automatiniu refrektometru prie akies nesiliečiant, rečiau atliekamas kontaktiniu būdu. 

Tonometrija. Tonometrijos metu nustatomas akių spaudimas. Įprastai vidutinis akių spaudimas svyruoja tarp 12 ir 21 mmHg. Esant aukštesniam akispūdžiui įtariama liga glaukoma, kurią būtina patikslinti kitų tyrimų metu. Akių spaudimas nustatomas net keliais būdais, tiek prisiliečiant prie akies (Goldmanno tonometras, metalinis svarelis – Schiotz tonometrija), buka smulkia adatėle su nešiojamu aparatu („iCare“ ar panašiai), tiek nekontaktiniu būdu (oro srove) ir dar keliais kitais, naudojamais rečiau. 

Biomikroskopija. Akys apžiūrimos plyšine lempa. Plyšinė lempa – neatsiejama akių gydytojo darbo dalis ir be jos darbas būtų praktiškai neįmanomas. Įprastai pacientui tenka padėti smakrą ant atramos, kaktą prispausti ir akių gydytojas šviesdamas siauru šviesos spinduliu apžiūri akies priekį: vokus, junginę, odeną, rageną, priekinę kamerą, rainelę, lęšiuką, priekinę stiklakūnio dalį. 

Netiesioginė oftalmoskopija. Dažniausiai atliekama pacientui sėdint prie plyšinės lempos. Papildomu nekontaktiniu lęšiu galima apžiūrėti stiklakūnį ir akies dugną – regos nervą, tinklainę, kraujagysles. Dažniausiai šiam tyrimui reikalingas vyzdžių išplėtimas, kad galima būtų apžiūrėti kuo didesnę akių dugno dalį. Gali kilti klausimas, o kaip akių dugną apžiūri naujagimiams ir kūdikiams, kurie negali atsisėsti prie aparato ir išlaikyti padėto smakro? Tokiu atveju naudojamas ant galvos dedamas šviesos šaltinis ir didelis nekontaktinis lęšis, būtini išplėsti vyzdžius. Tokiu būdu galima akių dugną patikrinti kūdikiams, palatoje gulintiems ir nejudantiems pacientams. 

Biometrija. Papildomas tyrimas, atliekamas planuojant kataraktos operaciją. Tyrimo metu įvertinamos detalesnės akies laužiamosios gebos savybės, tai padeda kataraktos chirurgui parinkti tinkamiausią dirbtinio intraokulinio lęšio stiprumą, kad pacientai po kataraktos operacijos matytų ryškiai. 

Perimetrija. Šio tyrimo metu įvertinamas paciento regėjimo laukas (akiplotis). Platus regėjimo laukas mums labai svarbus kasdieniame gyvenime, jis iš kraštų gali siaurėti dėl tam tikrų ligų, kaip glaukoma, pigmentinis retinitas, centre blogėja dėl geltonosios dėmės degeneracijos. Po persirgtų insultų gali visam laikui likti tam tikros pusės regos lauko iškritimas, kurį ir parodo perimetrijos tyrimas. Yra keli skirtingi tyrimo aparatai, pacientai įprastai tyrimą žino kaip tokį, kurio metu tenka spaudyti mygtuką ir „šaudyti“ švieseles. 

Optinė koherentinė tomografija. Šis tyrimas vis dažniau tampa didele pagalba akių gydytojui, kadangi parodo tam tikras akių struktūras mikronų lygmeniu. Dažniausiai naudingas nustatant ir gydant geltonosios dėmės ligas, kai visi 10 tinklainės sluoksnių matomi dideliu tikslumu. Taip pat naudojamas regos nervo būklei įvertinti, dėl galimų glaukominių pažeidimų, regos nervo atrofijos ar kitų ligų. Optinės koherentinės tomografijos angiografija gali gana tiksliai parodyti smulkių kraujagyslių būklę ir ląstelių išemiją – deguonies nepriteklių. Kai kuriais atvejais naudojamas ir akies priekinio segmento ligų atveju. Kartais pacientai domisi, ar tomografija nėra pavojinga dėl apšvitos. Tačiau tai dar vienas mitas, nes šis akių tyrimo metodas neturi nieko bendro su kompiuterine tomografija, kurios metu naudojami rentgeno spinduliai ir apšvita. Optinės koherentinės tomografijos metodas pagrįstas lazerio skenavimo principu. Jis panašus kaip ir brūkšninių kodų skenavimas parduotuvėje – jokios pavojingos lazerio spinduliuotės ar rentgeno spindulių apšvitos nėra. 

Akių dugno fotografija. Stebint tam tikras akių ligas labai svarbi dinamika ir ligų progresavimo sekimas. Todėl akių nuotraukos daromos šiuo tikslu. Principas panašus kaip fotoaparato: blykste užfiksuojamas akių dugnas ir galima palyginti nuotraukas po kiek laiko. 

Fluorescentinė angiografija. Rečiau naudojamas tyrimas, kai suleidus kelis mililitrus dažo į rankos veną fotografuojamas akių dugnas. Šis tyrimas parodo kraujagyslių pralaidumą, ar nėra kraujagyslių užsikimšimo, pratekėjimo, rimtų akies uždegimų ar kraujotakos sutrikimų. Atliekamas norint patikslinti tinklainės ligų diagnozes ir įprastai trunka apie 10 minučių. 

Ultragarsinė biomikroskopija. Tai yra ne kas kita, o akių ultragarsinis tyrimas. Kaip ultragarsinis tyrimas atliekamas pilvo srityje, taip jį galima atlikti akims. Užsimerkus ant voko užtepama nedaug gelio ir su davikliu švelniai priliečiama akis per voką. Tyrimas reikalingas įvertinti akies vidaus struktūroms, kai tą atlikti sunku ar neįmanoma akies apžiūros metu prie plyšinės lempos, pavyzdžiui, kai yra labai drumstas akies lęšiukas ar pakraujavę į akies vidų (stiklakūnį). Tyrimas greitas, nėra nemalonus. Rečiau atliekamas ultragarsinio tyrimo metodas, kai prie akies reikia su davikliu liestis tiesiogiai, tačiau tas atliekama retai, norint įvertinti už rainelės esančius darinius. 

Keratometrija ir ragenos topografija. Tam naudojamas specialus aparatas. Tyrimas skirtas ragenos paviršiui įvertinti prieš lazerinę regos korekciją ar diagnozuoti keratokonusą. Keratokonusas – liga, kai ragena išgaubta netaisyklingai ir dėl to prastėja regos aštrumas. 

Diafanoskopija. Šiais laikais gana retai naudojamas pagalbinis tyrimas, kai tamsiame kambaryje akies sienelė apšviečiama ryškiu šviesos šaltiniu ir galima įvertinti skaidrumą ir šviesos judėjimą per optines terpes. Dažniausiai naudojama kaip papildomas metodas melanomai diagnozuoti, rečiau dėl cistų. 

Endotelinė mikroskopija. Panašus į automatinį refraktometrą aparatas. Tyrimo metu nustatomas ragenos endotelio ląstelių tankis. Endotelio ląstelių skaičius gali mažėti esant tam tikroms ragenos ligoms ir kartais yra svarbus prieš kataraktos operacijas ir ragenos transplantacijas. Panašus kiek sudėtingesnis tyrimas – konfokalinė biomikroskopija, kurios metu galima detaliau matyti ragenos sluoksnius ir įvertinti dėl uždegiminių ląstelių keratito (ragenos uždegimo) metu ar esant ragenos įgimtoms patologijoms – distrofijoms. Šio tyrimo metu reikalingas specialus antgalis, kuris liečiamas prie ragenos. 

Širmerio testas. Paprastas metodas, skirtas įvertinti akies paviršiaus būklei ir ašarojimui. Į akis priliečiant prie vokų junginės įdedami popieriaus lapeliai ir laikomi 5 minutes. Galima įvertinti, ar ašarų išskyrimas pakankamas, ar ne, ypač esant sausų akių sindromui. 

Ašarų takų zondavimas. Mažais zondukais praplatinami ašarų taškeliai ir, įvedus kaniulę į ašarų takus, švirkščiamas fiziologinis tirpalas. Jei ašarų latakai nėra užakę, skystis laisvai nuteka į nosį ir burną, tačiau, jei pratekamumas sutrikdytas, tikėtina priežastis – ašarų takų stenozė (susiaurėjimas) ar užakimas. 

Spalvinio matymo tikrinimas. Atliekamas naudojant Ishihara lenteles. Tai specialios lentelės, sudarytos iš daugybės spalvotų taškų, kurių centre kita spalva nurodytas skaičius ar raidė. Skirta žmonių spalvinei regai įvertinti, nustatyti spalvų jutimo sutrikimus, tokius kaip daltonizmą. 

Nuotrauka. Pacientus neretai gąsdina nežinia, kas slepiasi po akių tyrimo pavadinimu / www.pixabay.com nuotr. 

Akių tyrimo nuotrauka, kurios kairėje pusėje sėdi gydytoja, o dešinėje – pacientė. Dešiniuoju profiliu pasisukusi gydytoja žiūri pro plyšinės lempos mikroskopą, kairiąja ranka suka ant jo pagrindo esančią rankenėlę, o dešiniąja – rankenėlę ant vertikalios įrenginio dalies priešais pacientės veidą. Specialistės šviesūs plaukai sutraukti atgal, ant dešiniojo skruosto tamsuoja apgamas. Dešinėje esančios pacientės veidas imobilizuotas laikiklyje, kurį sudaro du vertikalūs strypai, viršuje sujungti skersiniu, ir tarp jų esančios kaktos bei smakro atramos. Pacientė vilki šviesų, tamsiai raštuotą megztinį, jos kaktos kairę pusę pridengia tamsūs plaukai. Moterys atrodo rimtos, susitelkusios į atliekamą tyrimą.

Autorius: Aistė Varoniukaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama