Sloga ar sinusitas?

Sveiki sulaukę peršalimų sezono. Ir dėl to nesveiki. Nes susigrūdę uždarose patalpose; nes einam į darbus ir mokslus sirgdami; nes nedėvim kaukių, jei tenka būti tarp žmonių, kai sloguojam, kosėjame ir skauda gerklę; nes neplaunam rankų ir kišam į burną, kas nevalgoma, pirštus pavyzdžiui; nes nesilaikom kosulio ir čiaudėjimo higienos. Be to, keičiantis orams nepavyksta prisitaikyti aprangos, perkaistam. Kur dar stresas, įtampa, netikusi mityba, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas… Vasarą kvėpavimo virusai poilsiavo. Mažai kas sirgo. Kol rugsėjy korona neužplūdo.

Dažniausia slogos priežastis – virusinis kvėpavimo takų uždegimas. Sutartinai vadinamas peršalimu. Nors sušalti visai nebūtina, kad slogą pasigautum. Būtina, kad šalia pasipainiotų viruso platintojas. Jeigu ne infekcija, tai slogos priežastimi gali būti alergija, vaistai, dirginantys chemikalai ir dulkės, karštas maistas, aštrūs prieskoniai.

Virusinė sloga neturėtų trukti ilgiau kaip dešimt dienų. Nors tai savaime praeinanti liga, ją gydome. Norime palengvinti savijautą ir stengiamės išvengti komplikacijų. Gal pavyks… Gydymas gali būti sunkesnis už ligą. Nosį reikia plauti. Labai patogūs vaistinėje parduodami jūros vandens aerozoliai. Bet brangūs. Galima pasigaminti vieno procento valgomosios druskos tirpalą ir jį pilti į nosį. Pigiau. Tą daryti reikia bent kokius keturiskart per dieną. Ir teisingai išsišnypšti: vienu pūtimu vieną šnervę, kitu – kitą. Mažiems vaikams (nevykdantiems paliepimų) tenka nosį siurbti, kai į ją druskos tirpalo pripilam. Patogiausi burna traukiami siurbtukai. Jeigu iš nosies teka labai smarkiai arba vargina stiprus užgulimas (kvėpuojame pro burną, neišsimiegame), tris–penkias dienas – ne ilgiau – galima lašintis į nosį kraujagysles sutraukiančius lašus vieną–du kartus per dieną. Nesaikingai vartojami šitie vaistai patys sukelia nuolatinę slogą. Dar svarbu ilsėtis ir gerti šiltas arbatas. Viskas. Eteriniai aliejai – tik pagalbinė priemonė, efektyvumas tyrimais nepatvirtintas. Antibiotikai nepadeda. Garų inhaliacijos ir išskyras skystinantys vaistai slogai gydyti nereikalingi. Jei buvęs skaidrus sekretas tapo tirštu geltonu ar žaliu, tai nereiškia komplikacijų. Taip turi būti. Svarbu, kad bendra savijauta gerėja ir sunaudojamų nosinaičių mažėja.

Slogos komplikacijos – bronchų ar plaučių uždegimas, kai imame kosėti, ausų uždegimas, kai skauda ausį ar ausis ir susilpnėja klausa. Sinusitą tuoj aptarsiu. Ir labai retą, bet pavojingą pūlingą infekciją akiduobėje ir kaukolės viduje.

Kaip supratot, sloga būna be sinusito. O sinusitas be slogos – ne. Ertmės kauluose aplink nosį formuojasi ketvirtais gyvenimo metais. Tas procesas kaip kam užtrunka iki pilnametystės. Todėl mažiems vaikams sinusitas nenustatomas. Jiems sloga komplikuojasi adenoiditu. Žmonių kalba tai uždegimas limfinio audinio sankaupose aplink nosį – migdoluose. Tie migdolai (adenoidai) reikalingi saugoti ausims ir apatiniams kvėpavimo takams nuo infekcijų iš viršaus (nosies). Migdolus turi visi sveiki vaikai, augant adenoidai natūraliai nyksta, nes dideli žmonės su užkratais kovoja jau kitaip. Grįžtame prie sinusų, lietuviškai – ančių (ne paukščių) arba ertmių kauluose viršutiniame žandikaulyje, kaktikaulyje ir giliau, kaukolėje, pleištakaulyje ir akytkaulyje. Mokslininkai vis dar svarsto keletą hipotezių, kam tos ertmės mums reikalingos. Gal įkvepiamam orui šildyti, drėkinti, valyti, gal skleidžiamų garsų tonui formuoti. Dėl slogos ir esant nepalankioms aplinkybėms (alergijai, imuniteto nusilpimui, nosies pertvaros ir kriauklių deformacijoms, sisteminėms ligoms, kai tirštėja išskyros, pavyzdžiui, cistinei fibrozei) tie sinusai „užsidega“. Juose susikaupęs skystis efektyviai nepasišalina dėl paburkimo nosyje, kur atsiveria sinusų angelės. Skauda veidą ir galvą, gali pakilti temperatūra, gali patinti ir parausti oda aplink akis, ligonis kosti ir krenkščia. Jeigu sloguojančiam atsiranda ir stiprėja minėti požymiai arba sloga nepraeina per dvi savaites, reikia rodytis gydytojui. Gali būti sinusitas.

Sinusitą sukelia tie patys virusai kaip ir slogą. Arba papildomai prikibusios bakterijos. Sukėlėją, imant pasėlį iš nosies, aptikti sudėtinga. Tiksliausiai bakterijos nustatomos tik įdūrus ir atsiurbus iš uždegimo apimtos kaulinės ertmės. Tai retai atliekama. Rentgeno tyrimai netikslingi, tik komplikacijų ar neaiškiais atvejais reikalinga kompiuterinė tomografija. Antibiotikai dėl sinusito iškart skiriami tik imuniteto defektą turintiems, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis, esant akivaizdiems bakterinių komplikacijų požymiams (pūlingas veido minkštųjų audinių, akiduobės, galvos smegenų uždegimas). Dažniausiai laikomasi budraus laukimo taktikos. Aktyviai stebint gydoma nosies plovimu, vaistais nuo skausmo ir temperatūros ir į nosį purškiamais steroidais. Pastarieji mažina paburkimą ir juos galima vartoti ilgai (priešuždegiminiai prednizolono grupės hormonai, įprastai skiriami šienslogei gydyti). Jei per septynias dienas savijauta negerėja ar bet kuriuo metu pablogėja, skiriami antibiotikai. Neaiškiais ir komplikuotais atvejais reikalinga otorinolaringologo konsultacija. Sinusitas operuojamas, bet retai. Sprendžia otorinolaringologas.

Nepagrįstai nustatomas bakterinis sinusitas – labai dažna be reikalo skiriamų antibiotikų priežastis. Statistika tvirta kaip uola – budraus laukimo taktika pasiteisina. O be reikalo vartoti antibiotikus nekrikščioniška ir neekologiška. Apie tai Artuma jau rašė.

2025 m. spalio Artuma

Autorius: Vytis Žemaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama