Nuo kelių metų leisti vaiką į šokių būrelį? Ieva Gadišauskienė: „Šokis yra unikalus, nes jame nėra amžiaus cenzo“

Ieva Gadišauskienė – profesionali šokėja ir šokių trenerė. Vilniuje ji yra įkūrusi šokių studiją LOTUS DANCE. Su Ieva kalbamės apie tai, kodėl taip svarbu vaikams pažinti ir pamėgti šokį.

Ieva, kaip manote, kodėl šokis svarbus šitai ekranų kartai?

Visų pirma tai svarbu dėl stuburo. Sėdėjimas prie ekranų atrodo nekaltas dalykas, kol nesusiduri su jo pasekmėmis. Vaiko įpročiai formuojasi nuo mažens ir juos pirmiausia formuoja tėvai. Vaikas dar nėra pajėgus suprasti objektyviai, kas naudinga, kas žalinga. Jis turi norus, bet tie norai ne visuomet yra būtini poreikiai. Reikia tai atskirti.

Šokis yra nuolatinė veikla, tai yra įsipareigojimas, kartu malonumas, kai tu žinai, kad tai vyksta reguliariai (pvz., du kartus per savaitę). Eini, mokaisi, tobulėji. Natūraliai nebėra tiek laiko nieko neveikti ir leisti laiką naršant telefone. Aš tikrai susiduriu su daugybe vaikų ir matau, kokia žala yra ekranai nuo tokio jauno amžiaus. Ypač dabar populiarūs trumpi vaizdo įrašai, kur vaikas žiūrėdamas net nespėja apdoroti tiek informacijos per tokį trumpą laiką.

O antras didžiausias sunkumas – gebėjimas susikaupti. Šią savybę reikia lavinti, o laiko leidimas prie ekranų be saiko ir kontrolės naudos neduoda. Jokiais būdais nesakau, kad reikėtų visiškai uždrausti. Aš pati savo sūnui, kai suėjo ketveri metai, leidau naudotis mobiliuoju telefonu, bet labai atrinkdavau turinį, ką jis tame ekrane matys. Jei norime kažką uždrausti, turime pakeisti kažkuo kitu, naudingesniu, įdomiu, tuo, kas įtraukia vaiką. Kitaip draudimai neveiks. Šokiai tam puiki veikla – nuo mažens formuojasi draugų ratas, vaikai ir gimtadienius dažnai švenčia kartu, lavinami įgūdžiai, o tai iš tiesų kelia vaiko pasitikėjimą savimi. Šokant išmokstama naujų dalykų, gerinama atmintis, kuri vėliau padeda ir moksluose, – nuo mažens padedame pagrindus ateičiai. Kam griauti, jei gali stiprinti?

Sutinku, paimti mobilųjį ar planšetę lengviau – tik klausimas, kas labiau verta? Laimingiausi jaučiamės ką nors pasiekę, nugalėję. Pavyzdžiui, nugalėję save ir atlikę špagatą. Nugalėję save ir išmokę šokį. Nugalėję save ir užlipę ant scenos. Tai yra tikroji laimė. Telefonas yra apgaulingas malonumas ir dar keliantis priklausomybę. Šokis irgi kelia priklausomybę, bet iš pastarosios žmogus laimi nepalyginamai daugiau.

Ieva Gadišauskienė – profesionali šokėja ir šokių trenerė

Kokio amžiaus jūsų šokėjai? Kada jau galima pradėti vaiko pažintį su šokiu?

Mūsų mažieji šokėjai pradeda pirmąsias savo pamokas, būdami trejų-ketverių metų. Praėjusį sezoną mažiausiųjų grupė jau dalyvavo konkurse. Jaudulio buvo daug, tačiau mes puikiai susitvarkėme, o patys mažiausieji iškovojo 2 vietą. Jauniausia mergaitė, lipusi ant scenos, buvo 3 metukų.

Savo studijoje turiu aiškią viziją. Manau, kad tai yra labai svarbu, nes kai žinai kelią – tvirtai eini, žinai, ką ir kodėl darai. Labai vertinu kiekvieną šeimą, kuri pasitiki specialistais ir palaiko glaudžius ryšius. Dažnai pradėjęs šokti nuo trejų, vaikas auga ir su savo amžiumi keliauja vis laipteliu aukštyn. Grupės suskirstytos į: mažiausiųjų, jaunesniųjų, vyresniųjų šokėjų. Tai patogi ir visiems aiški sistema.

Dirbu ir darželiuose, ten šokėjai ateina ir dvejų metukų. Šokis yra unikalus, jame nėra amžiaus cenzo, svarbu pritaikyti mokomąją medžiagą. Kai mano sūnus buvo dar kūdikis, buvau subūrusi mamas ir šokome drauge kūdikiams būnant nešyklėse.

Ką šokis, kaip meno šaka, duoda vaiko raidai – tiek fizinei, tiek emocinei?

Pradėkime nuo to, kad šokis apskritai apima labai daug sričių. Tai kūnas, emocijos, mąstymas.

Šokis gerina judesių koordinaciją, tai vaikams labai padeda ateityje, nes koordinuotam žmogui kur kas lengviau nuveikti daug dalykų bet kurioje srityje.

Šokis gerina laikyseną, kas itin aktualu dabar. Daugybė atliktų tyrimų rodo, kad nugaros, laikysenos problemos prasideda vis jaunesniame amžiuje, jau iki mokyklos. Netaisyklingą laikyseną taisyti kur kas sudėtingiau, nei nuo mažens stiprinti raumenis ir lavinti laikyseną.

Šokant, judant reikia atsiminti eigą – lavinama choreografinė atmintis. Nauda ir tai, kad vaikai bendrauja su kitais fiziškai aktyviais vaikais, jų socialinį ratą sudaro veiklūs, tobulėjantys draugai. Galbūt mes dažnai nesuprantame, kiek daug „mažas“ dalykas, atliktas reguliariai, reiškia šiandien, bet jei pažiūrėtume ilgesniuoju laikotarpiu, – tai yra labai daug.

Šokį visada lydi muzika. Taip lavinama klausa, meniniai gebėjimai ir pajautimas. Vaikas išmoksta geriau pažinti save, savo kūną, emocijas, nes kūnas yra žmogaus „instrumentas“ ir jis nuolat lavinamas, tobulinamas.

Neseniai išleidote eilėraščių knygą vaikams, kurią įkvėpė šokiai?

Aš pati asmeniškai mėgstu sistemą veikloje, pamokose. Tai būna galbūt kitiems „nematoma“ sistema, kuri skirta šokėjams, man pačiai, ir kartkartėmis ją keičiu. Pagal pajautimą. Šiuo atveju studijoje, mokydamiesi šokio, einame šiek tiek ilgiau tuo keliu, daug laiko skiriama technikai tobulinti, skaičiavimui lavinti šokyje, „išdirbti“ šokiui.

Jau kurį laiką naudoju savo pačios susikurtą „liniją“, prie savo sukurto šokio dar parašau eilėraštį. Žinoma, klausite – kas vaikams iš jo, juk pamokoje nedeklamuoju? Tačiau įrašais po pamokėlių pasidalinu su jų tėveliais.

Kadangi daug skaitau, rašau, eilėraščių su laiku prisikaupė daug (jie, beje, iki šiol rašomi). Pamaniau, kad iš širdies kilusios eilės negali likti gulėti stalčiuje, turiu išleisti knygą. Taip mintis tapo kūnu.

Kiek šokis svarbus jūsų pačios gyvenime, galbūt jis ir skatina įvairias kūrybiškumo formas?

 Šoku nuo šešerių. Daug metų šokau televizijoje, įvairiuose projektuose, dirbau cirko artistų gretose, šokau ir krepšinio palaikymo komandoje, kituose projektuose. Dabar šoku ir su asmeniniu treneriu, kuris yra tikras profesionalas sportinių šokių kategorijoje, mokausi šokio subtilybių iš jo. Dalyvauju varžybose pati. Man tai svarbu. Ne tik naujoms žinioms įgauti, bet ir pasimėgauti. Nes kasdienėje rutinoje didžiąją laiko dalį, žinoma, esu trenerė. Taigi bent kartą per savaitę skiriu tam laiko.

Neila Ramoškienė

Nuotraukos iš studijos archyvo

Projektą „Kultūros skiepas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 9 600 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.08.07.

Autorius: Neila Ramoškienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama