Vėluojanti kukurūzų pjūtis gausaus derliaus nežada

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kukurūzų daugiausia auginama Pakruojo ir Pasvalio r., nors tiek mažesnių, tiek ir didesnių kukurūzų augintojų yra visoje šalyje. Didžioji dauguma kukurūzus augina pašarams, kai kas bando užauginti kukurūzų grūdų sėklai. Šiemet kukurūzų pjūties pradžia vėluoja – retas ūkininkas ją pradėjęs. Augintojai tikisi vidutinio derliaus, nes šiemetės oro sąlygos šiai kultūrai nebuvo labai palankios.

Bando auginti sėklai

Pirmą kartą kukurūzus sėklai šiemet augina Šiaulių r. Šakynos sen. ūkininkas Gražvydas Griškus. Jis ŪP pasakojo, kad kukurūzais užsėjo 40 ha plotą. Derlių ims tikrai negreitai, nes kukurūzai dar visai žali. „Manau, kad kukurūzai pribręs maždaug po mėnesio, o gal – ir dar vėliau, lapkričio pradžioje. Brendimą gali pagreitinti tinkami orai, numatomos šalnos. Šiaip, kiek pastebėjau, kukurūzams trūko šilumos ir buvo per daug drėgmės. Vis tik tai – šiltų kraštų augalas, kilęs iš Meksikos. Lietuvoje kukurūzams – per šalta“, – sakė G. Griškus.

Kukurūzų sėklas ūkininkas yra sutaręs parduoti kooperatyvui „Šiaulių aruodas“ kartu su dar keliais ūkininkais iš Kužių, Bubių, kitų Šiaulių r. vietovių. Jei sulauks gero kukurūzų sėklų derliaus, kitais metais kukurūzų galbūt augins daugiau.

„Net neįsivaizduoju, koks tas pirmasis mano augintų kukurūzų derlius bus. Laukai atrodo gražiai. Bet kukurūzus, nors pasodintus tolokai nuo miško, jau atrado šernai. Niekaip su jais nepakovosi, nors pats esu ir medžiotojas. Pasislepia lauko viduryje – ir nerasi, tik traškėjimas girdisi. Šernams kukurūzai – tikras skanėtas“, – apgailestavo Šiaulių r. ūkininkas.

Kukurūzų auginama vis daugiau

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, daugiausia šalyje auginama žieminių kviečių, kurių plotai užima daugiau kaip 830 tūkst. ha. 2024 m. kukurūzų buvo deklaruota 56 637 ha, šiemet – 62 900 ha. Šios kultūros buvo auginama daugiau negu žieminių kvietrugių, žirnių, pupų ir avižų.

Pašarams auginamų kukurūzų plotai didėja, tačiau grūdams – ne. Ir tai, pasak žolines sėklas auginančio Skuodo r. ūkininko Andriaus Narmonto, visiškai suprantama. Ūkininkas prisipažino, kad jam pačiam mintis auginti kukurūzus sėklai nebuvo kilusi. „Domėjausi, išsiaiškinau, kad kukurūzų grūdų auginimas turi daug minusų. Pirmiausia reikėtų pritaikyti derliaus nuėmimui kombainą, reikalingas kitoks pobūgnis. Bet didžiausias minusas – labai vėlyvas pats kukurūzų derliaus nuėmimas. Kukurūzai dažniausiai būna labai drėgni, daug išlaidų patiriama, norint tinkamai juos išdžiovinti. Jei orai rudenį pasitaiko šlapi, tai tampa sudėtinga įvažiuoti ir į laukus. Manau, kad tik labai pasiruošę, turintys reikiamą techniką ir našias džiovyklas gali imtis sėklinių kukurūzų auginimo. Grūdai yra per pigūs, kad juos vertėtų auginti mūsų klimato sąlygomis. Jei mūsų vasaros būtų ilgesnės, kad nukultume pakankamai sausus kukurūzų grūdus, turbūt kukurūzų auginimas sėklai išpopuliarėtų“, – vardijo ŪP pašnekovas.

Pašarams auginami kukurūzai, pasak A. Narmonto, Lietuvoje užima vis didesnę vietą sėjomainoje. Kukurūzus augina tiek pieninių, tiek mėsinių galvijų savininkai. „Ateityje kukurūzų plotai, neabejoju, tik didės. Atsakingi ūkių šeimininkai savo gyvuliams stengiasi sudaryti maistingus racionus, o be kukurūzų siloso – neišsiversi“, – pridūrė patyręs ūkininkas.

Po truputį jau pjauna

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad masinė kukurūzų pjūtis tikrai dar neprasidėjusi, dar tik baigiamos kulti pupos. Tiesa, pavieniai ūkininkai po truputį pjauna ir kukurūzus bei ruošia silosą – pašarą gyvuliams, nors sausų medžiagų kukurūzuose ir nėra daug.

„Drėgnesniam silosui jau tinka tokie kukurūzai, kokie yra dabar. Bet kukurūzai, auginami sėklai, dar visai žali, nepribrendę. Pjūties skubinti niekaip neišeina“, – pažymėjo S. Jundulas.

Suvalkijos krašte, pasak LŪS Marijampolės skyriaus pirmininko, nėra daug ir stambių kukurūzų augintojų. Pagal keturių augalų sėjomainos programą, kukurūzai buvo vienas iš augalų, tačiau, ŪP pašnekovo tvirtinimu, jie nėra labai tinkami kaip priešsėlis javams. Norėdami užauginti didelį kiekį žaliosios masės, kukurūzai iš dirvos pasisavina azotą ir kalį, todėl labai nualina dirvą. Problema yra kukurūzus išdžiovinti – jei nukultų drėgnumas siekia 30 proc., tai ekonomiškai iš viso neverta džiovinti. Tenka parduoti šlapius.

„Kukurūzams reikia karščio, tuomet ir derlius bus geras. Ši drėgmės negailėjusi, bet šilumos šykštėjusi vasara kukurūzams nebuvo palanki. Jeigu būtų buvę atvirkščiai, situacija būtų visai kitokia. Lietuviškiems augalams, tokiems kaip javai ar runkeliai, mūsų krašte buvo geri visi metai, taip pat ir vasara tiko, neišplukdė pasėlių, neišplovė, kaip nutiko Aukštaitijoje ar Žemaitijoje. Buvo geras šilumos ir drėgmės santykis. Tik pavasarį lietus labai smarkiai skriaudė, nors nuo šalnų tikrai mažiau nukentėjome“, – pasakojo S. Jundulas.

Būtinas pašaras gyvuliams

Tris dešimtmečius Pakruojo r. gyvuojančios Pelaniškių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Edikas Drupas priminė, kad bendrovė jau ne vienus metus augino ir augina kukurūzus. Šiemet ši kultūra užima 293 ha plotą. „Šiemet kukurūzų pjūtis vėluoja. Kiek matome, derliaus tikimės neblogo, bet ir ne paties geriausio. Buvo šaltas pavasaris, ir vasara kukurūzams – šaltoka. Tokie orai kukurūzams nepalankūs“, – pastebėjo E. Drupas.

Pelaniškių ŽŪB vadovas pasakojo, kad per maždaug du dešimtmečius, kai auginami kukurūzai, derlių sulaukta įvairių. Pavyzdžiui, pernai kukurūzai labai gerai užaugo, nes nuo pat pavasario buvo šilti orai, nepasitaikė ir kukurūzams galinčių pakenkti šalnų. „Manyčiau, kad daugiau negu 40 t/ha kukurūzų, skirtų pašarams ruošti, derlius jau yra geras. Kukurūzai, auginami grūdams, dera gerai, jei galima prikulti apie 10 t/ha ir daugiau. Be gamtos niuansų kukurūzų derliui įtakos turi ir daugiau veiksnių, tokių kaip kokybiškos sėklos, sėjos technologijos ir laikas, trąšos ir pan.“, – vardijo ŪP pašnekovas.

Iš didžiosios dalies užaugintų kukurūzų Pelaniškių ŽŪB ruošia silosą gyvuliams – bendrovės melžiamų karvių ir kitų galvijų banda sudaro apie 1 700 gyvulių, todėl įvairių pašarų reikia daug.

Siloso nauda gyvuliams

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kelmės biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Bronė Vaičiulienė sakė, kad kukurūzų siloso nauda gyvuliams – didelė. Silosas labai naudingas melžiamoms, ypač – ankstyvos laktacijos ir didelio produktyvumo karvėms, kadangi žarnyne pasisavintas krakmolas yra skirtas sintetinti gliukozei. Nuo to priklauso ir primelžto pieno kiekis.

Kukurūzų silosas, pasak gyvulininkystės konsultantės, melžiamų karvių racione gali sudaryti 33–75 proc. šeriamo siloso. Mėsiniams arba penimiems galvijams kukurūzų siloso galima duoti iki soties. Tačiau nerekomenduojama silosu šerti užtrūkusias karves arba veislines telyčias, nes jos gali nutukti. Veršeliams kukurūzų siloso rekomenduojama pradėti duoti nuo 6 mėn. amžiaus.

LŽŪKT Kelmės biuro vadovės teigimu, kukurūzų silosas gali būti šeriamas per pusę su žoliniais pašarais. Dalį šienainio galima pakeisti ir šiaudais, nes kukurūzų silosas yra didelės energinės vertės. Kadangi silose mažokai baltymų ir mineralinių medžiagų, papildomai yra duodami baltyminiai pašarai. Dažniausiai naudojamos rapsų arba sojų išspaudos ir mineraliniai priedai. 

Autorius: Dalia Karpavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama