Trys dienos sutelkė bendruomenę ir svečius
Ūkininko patarėjas
Turinį įkėlė
Šiaulių r. Šakynos miestelio ir visos seniūnijos tradicinė Žolinės šventė šiemet į įvairius renginius kvietė net tris dienas. Nuo žvejybos, bažnyčios jubiliejaus minėjimo iki sportinių varžybų, koncertų, apdovanojimų, net spektaklio javų lauke – Žolinė subūrė ne tik bendruomenę, bet ir sulaukė daugybės buvusių šakyniškių bei svečių.
„Aukštyn kūnu ir siela“
Žolinės trijų dienų renginiai Šakynoje prasidėjo renginiu „Aukštyn – kūnu ir siela“. Ypatingame vakare, kuris vyko Šakynos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, paminėti „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai bei bažnyčios 235 metų sukaktis.
Šakynos bendruomenės pirmininkė Saulė Kreimerienė džiaugėsi, kad pabūti kartu su gausiu būriu šakyniškių susirinko ir daug svečių, bičiulių ir draugų iš aplinkinių vietovių. „Nuoširdžiai dėkoju dalyviams, atlikėjams Deiviui ir Renatai už jų nuoširdumą, šiltą bendravimą per koncertą „Reikėjo berniukams“, Lietuvos aviacijos muziejui už edukacijas, už pagalbą – Šakynos seniūnijai, bibliotekai, kultūros centrui, klebonui Stanislovui Žukauskiui, visiems savanoriams ir rėmėjams. Vakaras buvo kupinas muzikos, edukacijų, pokalbių, vaišių, šypsenų, geros nuotaikos. Tokie renginiai tik stiprina mūsų bendruomenės ryšį, parodo, kokia stipri, aktyvi, įdomi gali būti bendruomenė, kaip galima puoselėti ir tradicijas, ir kurti bendrystės jausmą“, – emocijų neslėpė pirmininkė.
Šakynos bažnyčios istoriją apžvelgė bibliotekininkė Zina Keturakytė. Kadaise Žemaičių, o dabar Šiaulių vyskupijai priklausanti Šakynos bažnyčia Žemaičių seniūnijos valdose pirmą kartą paminėta XVII a. pirmojoje pusėje. Tuo metu Naujuoju Miesteliu (Oppidus Nowo Miasteczko) vadintos Šakynos medinę bažnyčią 1643 m. aplankė vyskupas Jurgis Tiškevičius, akte pažymėjęs prastoką jos būklę. Neišsiskirianti ir nelabai turtinga buvo ir pati parapija. Tačiau 1775 m. į bažnyčią paskirtas naujas klebonas Juozapas Antanas Varanavičius viską pakeitė iš esmės. Būdamas savotiško būdo, milžiniškos sveikatos ir energijos, ūkiškas naujasis dvasinis ganytojas ėmėsi darbo – 1789 m. pradėjo statyti naują bažnyčią su kitu stipruoliu Žvirbliu. Šakyniškių Varna vadinamas klebonas su Žvirbliu patys iš laukų ėmė vežti akmenis ir mūryti. Klebonas su draugu dirbo itin sparčiai, atrodė, kad jiedu atlieka dešimties žmonių darbą. Akmens mūro bažnyčia buvo pastatyta jau po metų, neilgai trukus iškilo ir parapijos kapinių koplyčia. Tiesa, statinys išėjo šiek tiek kreivas, ypač bažnyčios bokštas. Bet į tai niekas nekreipė dėmesio...
Kaip pavyzdingas bažnyčios statytojas, klebonas nepamiršo ir save nupaišyti ant koplyčios durų, o ant mūro akmenų iškalti savo vardą ir užrašą: „Viešpačiui Dievui ant garbės pradėta 1789 m. balandžio 5 d. ir pabaigta 1790 m. rugpjūčio 5 d. kunigo Varanavičiaus, Livonijos katedros kanauninko, Šakynos klebono ir altaristos, nuosavomis lėšomis. Skaitantysis tegul tai žino“ (vertimas iš lenkų ir lotynų k.).
Dėl savitos, analogų neturinčios primityvios akmenų mūro architektūros XX a. pirmojoje pusėje bažnyčia sudomino istorijos ir etnografijos tyrinėtojus. 1938 m. buvo atlikti abiejų pastatų interjero aprašymo ir matavimo darbai, surinkta įvairi istorinė medžiaga.
Atkreiptas dėmesys į šių dviejų statinių iniciatorių, finansuotoją ir statytoją – ilgametį Šakynos kleboną J. A. Varanavičių. Apie šį kunigą biografinių duomenų sukaupta ne tiek jau daug, didžioji jų dalis surinkta iš jo paties rūpesčiu ant pastatų ir daiktų paliktų memorialinių įrašų, kurie laikytini patikimais istoriniais šaltiniais.
Neeilinė asmenybė
J. A. Varanavičius gimė 1747 m. kovo 11 d., greičiausiai kilęs iš Naujosios Žagarės parapijos Daujočių bajorkaimio. Į kunigus įšventintas 1771 m., į Šakyną paskirtas 1775 m. pabaigoje. Šioje vietoje klebonavo 1776–1813 m. (iki mirties), tuo pat metu ėjo Šakynos altaristos pareigas, bent nuo 1776 m. buvo Žemaičių vyskupijos Viekšnių dekanato misijų prefektu ir Livonijos bei Smolensko vyskupijų katedrų kanauninku. Nuo 1798 m. iki mirties bylinėjosi su parapijos žemę užėmusiais Šakynos dvarininkais grafais Lotrekais.
Mirė 1813 m. spalio 28 d., būdamas 66 m. amžiaus, palaidotas Šakynos bažnyčioje. Deja, dabar bažnyčios rūsyje jokių palaidojimų nėra išlikę. Savo darbais kunigas nusipelnė ne vien Šakynos bažnyčiai. Manoma, kad J. A. Varanavičius rūpinosi ir Šiupylių bažnyčios statyba, administravo Gruzdžių parapinę bažnyčią. Tačiau audringas ir valdingas klebono charakteris darė ir nemažai žalos – priešino parapijiečius, provokavo priešininkų smurtą prieš patį kleboną.
„Mano baba kilimo iš šio krašto, gimė 1907 m. Man, vaikui, yra pasakojusi apie kunigo J. A. Varanavičiaus jėgą. Nors buvęs nedickas ir skrumno sudėjimo, pasagą rankomis galėjęs ištiesinti. Babos draugė Justina Kondrotaitė prisiminė, kad didelius akmenis, esančius prie durų, su savo geriausiu draugu Žvirbliu iš laukų atridenę lenktyniaudami. Kas nugalėjo – taip ir liko nežinoma“, – pasakojo bibliotekininkė Z. Keturakytė.
Po kunigo J. A. Varanavičiaus klebonavęs kunigas Petras Baublevičius pasižymėjo puošdamas bažnyčią. 1825 m. Vilniuje išleido astronomijos, meteorologijos ir minerologijos temoms skirtą knygelę. Vėlesnis klebonas Pranciškus Palčiauskas pasirūpino pertvarkyti altorius, pastatyti vargonus. Jam klebonaujant, sumūryta ir šventoriaus tvora, perlietas didysis bažnyčios varpas.
Kunigas Antanas Barkevičius palaikė ryšius su knygnešiais, skleidė nelegalią lietuvišką spaudą. Yra išlikęs pasakojimas apie tai, kaip kleboną, važiuojantį su važeliu ir vežantį draudžiamos spaudos ryšulėlį, ėmė stabdyti caro žandarai. Klebonas nesutriko – paskambino varpeliu, o tai reiškė, kad skubama pas mirštantįjį suteikti paskutinio patepimo, tad jokiu būdu negalima klebono nei kalbinti, nei blaškyti. Žandarai ir praleido.
Šakynos klebonas Juozapas Barzdžius buvo nužudytas garsiojo plėšiko Rickaus. Apie šį įvykį rašė net Amerikos lietuvių spauda. 1850 m. Šakynos bažnyčioje sutvirtinimo sakramentus teikė vyskupas Motiejus Valančius. Per 235 metus Šakynos bažnyčioje, kuri yra viena iš seniausių Šiaulių dekanate, dirbo 27 kunigai.
Per Žolinę – renginių gausa
Pagrindinę švenčių dieną, per Žolinę, Šakynoje renginių buvo tikrai gausu tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams. Nuo ankstyvo ryto į varžytuves susirinko net 20 žvejų. Didžiausias pagautas laimikis – daugiau kaip 1 kg svėręs lynas. Daugiausia kibo raudės. Po žvejybos žvejai ir svečiai vaišinosi žuviene prie ežero.
Bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Stadione surengtos įvairios sportinės rungtys, tinklinio varžybos Šakynos seniūno taurei laimėti, estafetės mažiesiems. Medžiotojai, Šakynos bendruomenės šefai, vaišino plovu, sriuba, kibinais. Nuotaikingų kūrinių dovanojo vietos meno mėgėjų kolektyvai ir Lietuvoje jau žinomos grupės, populiarūs atlikėjai. Pasirodymų estradą piešiniais išgražino buvusi Šakynos bendruomenės narė Maria Fernandes, dabar gyvenanti netoli nuo Šakynos esančiuose Kruopiuose (Akmenės r.).
Šakynos miestelio gyventojai puokštėmis aviacijos tema puošė įėjimus, įvažiavimus į savo namus. Margaspalvių žolynų ir gėlynų puokščių buvo padėta ir prie bažnyčios, ir prie seniūnijos, kitų pastatų. Žolinę vainikavo spektaklis javų lauke trečiosios švenčių dienos vakarą. Nuotaikingą vaizdelį iš senesnių laikų, bet neprarandantį aktualumo ir šiandieną, suvaidino Šakynos kultūros centro jungtinė vaidintojų grupė „Šakynkiemis“. Ir jau visai pritemus surengtas lazerių šou.
Du dešimtmečiai prasmingos veiklos
Žolinę Šakynoje organizavo bendruomenė, tačiau, pasak pirmininkės S. Kreimerienės, šventės nebūtų įvykusi be pagalbininkų, rėmėjų, aktyvių bendruomenės narių. Įvairiai prie renginių prisidėjo Šakynos seniūnija, kultūros centras, biblioteka, atskiri šakyniškiai, ūkininkai broliai Vaidotas ir Gražvydas Griškai, Rolandas Kirtiklis su mama Liongina Kirtikliene, UAB „Klauso ūkis“, „Grasmani bitynas“, „Gėlių ūkis“.
Šio mėnesio pabaigoje Šakynos bendruomenė minės savo veiklos 20-metį. Bendruomenės iniciatorius ir įkūrėjas buvo Albinas Pranckus, vėliau bendruomenei vadovavo Snaiguolė Mažeikienė, pirmininku buvo išrinktas ir Stasys Šalkauskas. S. Kreimerienė bendruomenės pirmininke dirba jau tris kadencijas – devynerius metus.
„Jubiliejiniame renginyje tikrai prisiminsime visus, kurių dėka bendruomenė yra gyva ir aktyvi, kupina idėjų, gali pasidžiaugti prasmingais ir įdomiais nuveiktais darbais. Žinoma, pasivaišinsime ir Šakynos krašto patiekalu – „kleckais“ su lašinukų įdaru, valgomais su raugintais kopūstais“, – žadėjo Šakynos kaimo bendruomenės pirmininkė S. Kreimerienė.
Autorius: Dalia Karpavičienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
