Šviečiamoji žurnalistika • 2025.07.29 15:50

Avelė žodžių pasaulyje. Tarmės

Gerosios Naujienos centras
Avelė žodžių pasaulyje. Tarmės

Meška: Ei,avele, aš ką tik sužinojau, kad lietuvių kalba turi labai įdomių sakinių. Gal pažaiskime žaidimą? Aš tau pasakau sakinį, o tu pasakai, ką jis reiškia ir iš kokios jis lietuvių tarmės. Avelė: Pabandom! Meška: Kėts ož kėta dailē sosėkėbė. Avelė: Vienas už kito gražiai susikibę. Visai kaip mes dabar, meškiuk. Dabar aš tau pasakysiu sakinį, o tu pasakyk, ką jis reiškia ir iš kokios tarmės kilęs. Svecas in namus – Dzievulis namo, svecas – Dzievo dovana. Meška: Hmmm... Gal sviestas namuose kaip Dievo dovana? Avelė juokiasi: Oi, ne, ne, pagalvok dar kartą. Meška: Atsiminiau! Svečias į namus – Dievas į namus, svečias – Dievo dovana. O kokia čia tarmė? Avelė: Dzūkų, meškiuk. Ir dar vienas sakinys dzūkiškai, štai: Kāp tamīsta mėslėji? Meška: Apie ką tamsta galvoji? O galvoju aš, kad yra dar ir aukštaičių, ir suvalkiečių tarmė. Avelė: Bais‘ įdome mūs‘ kalba. Bet man jau laiks nešt kudašių! Iš suvalkiečių tarmės išvertus reiškia: „Labai įdomi mūsų kalba. Bet man jau laikas bėgti.“ Meška: Vesė gera! Buvo smagu susitikc. Sekmės! Oi, pasakiau aukštaitiškai. Norėjau pasakyti: „Viso gero. Buvo smagu susitikti. Sėkmės!”

Autorius: Gintarės Prūsaitės-Braškienės tekstas, Kristinos Dailydės iliustracijos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai