MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Šviečiamoji žurnalistika • 2025.06.30 12:33

„Istorinės paralelės”. Kaip atrodo valstybės po karo?

Žinių radijas
Žinių radijas

Turinį įkėlė

Your browser does not support the audio element.

Antrasis pasaulinis karas iš esmės pakeitė valstybių padėtį tarptautinėje arenoje. Karo išvakarėse pasaulinę politiką lėmė septynios didžiosios valstybės: Didžioji Britanija, Prancūzija, SSRS, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV. 1945 m. Vokietija ir Japonija patyrė visišką pralaimėjimą ir besąlygiškai kapituliavo.

Po karo Italija prarado didžiosios valstybės statusą. Amerikiečių okupuota Japonija ir į keturias okupacines zonas padalyta Vokietija taip pat nustojo buvusios didžiosiomis valstybėmis. Prancūzijos prestižas buvo smukęs, karinė galia sumenkusi, ūkis nuniokotas. Iš pirmo žvilgsnio Didžiosios Britanijos padėtis atrodė kur kas geresnė: ji lygiomis teisėmis su JAV ir SSRS vadovais sprendė svarbiausias karo ir pokario pasaulio tvarkos problemas, turėjo didžiulę įtaką nekomunistiniam pasipriešinimo judėjimui Europoje. Su ja siejo savo viltis Centrinės ir Pietryčių Europos politinės jėgos, norinčios įgyvendinti demokratiją. Tačiau milžiniškos karo išlaidos išsekino Didžiosios Britanijos finansinius išteklius. Jos kolonijose stiprėjo tautinis judėjimas siekiant išsivaduoti iš svetimšalių valdžios ir sukurti nepriklausomas valstybes. Jau 1947 m. Didžioji Britanija prarado didžiausią koloniją Indiją, sparčiai silpnėjo jos pozicijos Artimuosiuose Rytuose. Kolonijinės imperijos irimas dar labiau sumenkino Didžiosios Britanijos reikšmę pasaulyje.

Karas turi įtaką ne tik politiniam žemėlapiui, bet ir visuomenių gyvenimams. Ne visi gali greitai ir be skausmo grįžti i taikų gyvenimą.

Laidoje diskutuoja Istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius, karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.

Viršelio iliustracija: pixabay.com.

Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Raigardas Musnickas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-05-21

KAIMĄ KEIČIA ŽMONĖS, O KAIMAS – ŽMONES Ūkininku ne tampama, o gimstama

KAIMĄ KEIČIA ŽMONĖS, O KAIMAS – ŽMONES   Ūkininku ne tampama, o gimstama
2026-05-21

„Vergų algos ar socialinių tinklų mitas?“: kiek tiesos kalbose, kad lietuviai uždirba mažiausiai Europoje

„Vergų algos ar socialinių tinklų mitas?“: kiek tiesos kalbose, kad lietuviai uždirba mažiausiai Europoje
2026-05-21

Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademija pažymėjo jubiliejų

Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademija pažymėjo jubiliejų
2026-05-21

Sėkmingai tautinių mažumų integracijai reikalinga valstybės pagalba

Sėkmingai tautinių mažumų integracijai reikalinga valstybės pagalba
2026-05-21

Vaikas klausia apie meilę: kaip kalbėti skirtingame amžiuje

Vaikas klausia apie meilę: kaip kalbėti skirtingame amžiuje
Dalintis straipsniu
„Istorinės paralelės”. Kaip atrodo valstybės po karo?