Lietuvių pasiūlyti finansinių technologijų sprendimai peržengia valstybių sienas

„Kai kalbame apie finansines technologijas, svarbu suprasti, kad „fintech“ ne keičia bankininkystę, o pirmiausia didina finansinių paslaugų prieinamumą: jų greitį ir efektyvumą. Be to, mažina kainą, sprendimai tampa paprastesni.

„Fintech“ taip pat papildo klasikinių bankų paslaugas, kai, pavyzdžiui, naudoja nuotolinį biometrinį tapatybės nustatymą atsidarant sąskaitą, ir sukuria konkurenciją, tarkime, pasiūlydama mokėjimo inicijavimo paslaugas arba tarpusavio skolinimą“, – įsitikinęs duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ direktorius Andrius Bogdanovičius.

A.Bogdanovičius – vienas iš daugelio išskirtinių idėjų turinčių lietuvių, šiame amžiuje gerokai prisidėjusių prie to, kad Lietuva taptų vienu pirmaujančių „fintech“ centrų visoje Europoje.

Kaip ir Gintas Balčiūnas – vienas elektroniniu parašu paremtų sprendimų bendrovės „Dokobit“ įkūrėjų ir jos vadovas.

„Visada laikėmės principo ne įrodinėti, o daryti gerai. Kadangi dar prieš startą trejus metus skyrėme rinkos tyrimui ir kalbėjomės su verslais apie jų poreikius, žinojome, ką darome ir kokias realias problemas sprendžiame.

Tokia pradžia padėjo pelnyti pasitikėjimą be didelių įtikinėjimų“, – teigė G.Balčiūnas.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu „fintech“ sektoriuje Lietuvoje veikia 282 ar net daugiau licencijuotų ir nelicencijuotų įmonių.

„Nors daugelio tokių bendrovių kapitalas atėjo iš užsienio, „protai“ vis tiek samdomi Lietuvoje. Bet turime ir nemažai lietuviško kapitalo įmonių, kuriomis išties galime didžiuotis“, – pabrėžė 90 „fintech“ įmonių vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė.

Bankininku niekada nedirbo

Vilniuje gimęs A.Bogdanovičius vėliau su tėvais persikėlė gyventi į sostinės priemiesčiu kone tapusį Lentvarį prie Graužio ežero, tad nieko keista, kad nuo jaunystės jis buvo aktyvus baidarininkas. Baidarė iki šiol jam yra vienas smagiausių laisvalaikio leidimo būdų.

Po studijų Vilniaus universitete jis įgijo bankininkystės magistro laipsnį.

„O gyvenimo universitetą baigiau dirbdamas Lietuvos laisvosios rinkos institute (LLRI) drauge su Elena Leontjeva ir jos komanda. Taip pat dirbau vieno šio instituto steigėjų Kęstučio Glavecko patarėju.

Ironiška, tačiau niekada neteko dirbti banke, nors prisidėjau prie šios srities teisėkūros ir aktyviai dirbau kuriant ir teikiant paslaugas šiam sektoriui“, – teigė 50 metų A.Bogdanovičius.

Po penkerių metų darbo LLRI ekspertu jaunas vyras panūdo pats tapti verslininku ir vadovauti verslo organizacijai, o ne verslui kurti geresnes sąlygas.

Prieš du dešimtmečius, 2005-aisiais, Andrius sulaukė kvietimo prisidėti prie bendrovės „Creditinfo“, kuri įsigijo nuostolingai veikusį ir vėliau pervadintą „Infobanką“.

„Vadovaudamas lietuviškai „Creditinfo“ siekiau, kad finansų institucijos galėtų tarpusavyje keistis duomenimis apie klientus ir gautų duomenis iš valstybės registrų.

Vėliau, kai tapau regiono vadovu, drauge su Latvijoje veikiančiais bankais įkūrėme kreditų biurą, įsigijome įmonę Estijoje, kuri dabar yra pagrindinė duomenų teikėja šioje Baltijos šalyje, nemažai prisidėjau prie kreditų biurų plėtros Ukrainoje, Kazachstane, Sakartvele“, – pasakojo A.Bogdanovičius.

Jį žavėjo ir vis dar žavi veikla, į kurią sudeda savo žinias ir širdį. Intelektualios paslaugos – matematika, programavimas, dirbtinio intelekto siūlomos naujovės ir galimybės – išlaiko smegenis budrias. Aukštos kvalifikacijos specialistai, su kuriais nuolat dirba, ir sudėtingus verslo procesus siūlantys finansų bei telekomunikacijų sektoriaus klientai padeda tobulėti.

Siekė būti verslo savininkais

A.Bogdanovičius atidžiai stebėjo, kaip nuo 2005-ųjų maždaug dešimtmetį rinkoje pūtė permainų vėjai. Tuo metu Lietuvoje ėmė ryškėti poreikis ne tik duomenų, bet ir kredito reitingo sprendimų, leidžiančių prognozuoti, ar pavieniai asmenys ir įmonės yra mokios.

Tada priimta Europos Sąjungos (ES) Mokėjimo paslaugų direktyva, sukūrusi sąlygas dalytis sąskaitų informacija, kad būtų galima įvertinti mokumą.

Galiausiai atsirado nauji finansavimo būdai, o tai paskatino naujų paslaugų, kurioms reikalingi duomenys ir jų analitika, kūrimą.

„Be to, Pinigų plovimo direktyva lėmė nuotolinių identifikavimo sprendimų poreikį, o valstybės registruose esančių duomenų atvėrimas – atvirais duomenimis grįstų platformų ir jų paslaugų atsiradimą.

Šie rinkos ir, galima sakyti, net visuomenės pokyčiai paskatino mane praplėsti veiklas ir įkurti vadinamąją smėlio dėžę (angl. – „Sandbox“), ir rinkoje atsirado tokios įmonės kaip „Scorify“, „Finpass“, „Okredo“, „Ondato“. Visos jos yra daugiausia lietuviško kapitalo, o įmonių darbuotojai valdo dalį akcijų“, – sakė A.Bogdanovičius.

Dirbdamas tarptautinėje įmonėje jis nuolat stebėjosi lietuvių intelektu ir darbštumu, tad norėjo, kad Lietuvos specialistai verslui būtų ne tik įrankiai kurti ir teikti paslaugas, bet ir patys galėtų būti to verslo savininkai.

Sėkmę lemia ir atsitiktinumai

Pasitraukęs iš „Creditinfo“ A.Bogdanovičius susitelkė į „Scorify“ veiklą, nors nuolat turėjo ir kitų projektų.

Šios vienoje rinkoje veikiančios ir viena kitą papildančios bendrovės skiriasi tuo, kad „Creditinfo“ yra labiau duomenų įmonė, o „Scorify“ pagrindiniai pajamų šaltiniai yra kredito reitingai, duomenų apdorojimo sistemos, privačių ir verslo subjektų banko sąskaitos informacijos analitika.

„Kalbant apie naujas idėjas, jau seniai puoselėju mintį iš esmės pakeisti klasikinę kreditų biurų sampratą, kai duomenis apie privačius ir verslo klientus finansų, telekomunikacijų ir kitos bendrovės susirenka iš centralizuotų duomenų bazių.

Norėčiau, kad žmogus ar įmonė ne formaliai duotų sutikimą surinkti duomenis apie jį iš įvairių registrų, o patys surinktų ir dalytųsi duomenimis apie save, kad gautų geresnes finansavimo ar kitas sąlygas.

Tam įkūriau „Finpass“. Dėl įvairių priežasčių šis projektas iki šiol yra kūrimo stadijos, tačiau netrukus jau pasirodys jo antroji versija“, – teigė A.Bogdanovičius.

Vienas sėkmės projektų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kliento profilis, sukurtas VMI bendradarbiaujant su „Finpass“. Sprendimo esmė ta, kad Lietuvos įmonės gali matyti save mokesčių administratoriaus akimis per „Finpass“ platformą.

„Galimybe jau pasinaudojo keliasdešimt tūkstančių Lietuvos įmonių. Džiaugiuosi, kad įrodėme, jog valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas gali būti sėkmingas“, – sakė A.Bogdanovičius.

Dar viena nuostabia patirtimi kūrybingas vyras laiko darbą su įmone „Ondato“, kurios verslo angelas jis yra. Verslo angelais vadinami žmonės, į bendrovę investuojantys savo lėšas ir su šios įmonės vadovais besidalijantys asmenine verslo patirtimi.

„Ondato“ šiuo metu turi daugiau kaip šimtą darbuotojų ir teikia paslaugas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, per 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą Katare išankstinio mokėjimo SIM kortelių pirkėjų tapatybės nustatymas buvo atliekamas pasitelkiant „Ondato“ sprendimus, o per COVID pandemiją „Ondato“ paslaugomis naudojosi Seimas.

Vėliau „Ondato“ pasiūlė dar vieną naujovę – asmens amžiaus nustatymo sprendimą, kuris naudojamas riboti tam tikrų paslaugų prieigą nepilnamečiams.

„Mano darbas su šia įmone prasidėjo nuo to, kad įsigaliojus Pinigų plovimo direktyvai „Finpass“ veikla buvo laikinai nukreipta į nuotolinę identifikaciją naudojant biometriją.

Tada skrisdamas į konferenciją Kopenhagoje netikėtai susipažinau su dabartiniu „Ondato“ lyderiu ir bendraįkūrėju Liudu Kanapieniu. Pastebiu, kad „fintech“ verslai dažnai grįsti ne tik atkaklumu, kantrybe, prakaitu, kūrybiškumu, bet ir daugkartiniais nusivylimais, tačiau jų sėkmę taip pat lemia ir atsitiktinumas“, – yra įsitikinęs A.Bogdanovičius.

Į pagalbą – dirbtinis intelektas

„Scorify“ bendrovė susitelkusi į finansų ir telekomunikacijų sektorius. Pagrindinės „Scorify“ paslaugos yra kredito reitingai ir informacinių technologijų sprendimai, skirti užtikrinti atitiktį reguliavimui.

„Kai kreipiatės į specializuotus bankus ar telekomunikacijų bendroves, jūs būsite vertinami pagal „Scorify“ kredito reitingus. Iki šiol „Scorify“ daugiausia veikia Lietuvoje, tačiau savo paslaugas jau pradėjome teikti Latvijoje, o netrukus tai darysime ir Rumunijoje.

Klasikiniai bankai dažniausiai turi savo vidinius žmogiškuosius išteklius ir reitingavimo sistemas, todėl „fintech“ paslaugos jiems nėra labai svarbios ir tai normalu. Didieji bankai irgi yra mūsų klientai, tačiau jie dažniausiai perka tik duomenis ar specifinius sprendimus, susijusius su klientų mokumu arba ESG – aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos – atitiktimi.

O specializuotiems bankams, lizingo bendrovėms, vartojimo kreditų teikėjams, tarpusavio skolinimo platformoms, kredito unijoms „Scorify“ yra pagrindinis pagalbininkas, užtikrinantis atitiktį. Tokie klientai naudojasi ir kredito reitingais bei IT sprendimais.

„Scorify“ sukūrė kredito reitingo modelius ir telekomunikacijų bendrovių klientų mokumui vertinti, kai jie nori įsigyti išmaniuosius telefonus ar kitą įrangą su atidėtu mokėjimu.

„Scorify“ sprendimų naujoviškumas itin atsiskleidžia siūlant dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus finansų institucijoms ir dėl to jų paslaugos pinga“, – teigė A.Bogdanovičius.

Palydovas – smalsumas

Bendrovės „Dokobit“ vadovas 38 metų G.Balčiūnas nuo mažens domėjosi technologijomis – dar paauglystėje daug laiko praleisdavo konstruodamas, programuodamas ir tiesiog bandydamas išsiaiškinti, kaip viskas veikia.

Šio smalsumo vedamas iš Biržų kilęs vaikinas vėliau natūraliai pasirinko informatikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, o jį baigęs aktyviai įsitraukė į skaitmeninių sprendimų kūrimą.

Tuo metu pirmieji elektroninio parašo įrankiai dar tik buvo kuriami, nors buvo akivaizdu, kad jie taps neatsiejama skaitmeninės visuomenės dalimi.

„Ši sritis mane labiausiai žavi ne tik technologiniais iššūkiais, bet ir tuo, kad ji realiai keičia žmonių ir verslų kasdienybę – padeda paprasčiau, greičiau ir saugiau atlikti dalykus, kurie anksčiau būdavo sudėtingi ar neįmanomi nuotoliniu būdu“, – teigė „Dokobit“ vadovas.

2008 m. „Dokobit“ pradėjo veiklą kaip įprasta internetinių sprendimų programavimo įmonė. Maža, bet iš profesionalų sudaryta komanda daug dėmesio skyrė kokybei, klientų grįžtamajam ryšiui kurti ir nuolatiniam tobulėjimui.

„Lūžis įvyko 2011 m., kai pastebėjome, kad elektroninio pasirašymo ir elektroninio identifikavimo technologijos, turinčios palengvinti kasdienius gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų procesus, buvo pernelyg sudėtingos ir brangios.

Tai paskatino mus pradėti kurti sprendimus, kurie būtų ir saugūs, ir lengvai naudojami“, – sakė G.Balčiūnas.

Po trejus metus trukusio elektroninio pasirašymo technologijų ir jų teisinių aspektų tiriamojo projekto 2014 m. „Dokobit“ pristatė elektroninių dokumentų pasirašymo portalą ir elektroninio parašo programinę įrangą kaip paslaugą, suteikusią galimybę pasirašyti dokumentus be papildomų techninių žinių.

Tolesnė bendrovės plėtra vyko strategiškai, nes „Dokobit“ įsigijo pagrindinius Lietuvos (Eparasas.lt) ir Estijos (DigiDoc.ee) dokumentų pasirašymo portalus. 2016 m. „Dokobit“ pradėjo veiklą Islandijoje, o 2019 m. – Latvijoje.

2020 m. bendrovė tapo pirmąja Baltijos šalyse ir viena iš nedaugelio pasaulyje į ES patikimų įmonių sąrašą įtrauktų kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų, teikiančių kvalifikuotą elektroninių parašų ir elektroninių spaudų galiojimo patvirtinimo paslaugą.

2021 m. „Dokobit“ įsigijo Norvegijos įmonė „Signicat“ – viena stipriausių elektroninės tapatybės sprendimų teikėjų Europoje.

„Šis žingsnis ne tik suteikė dar daugiau technologinių galimybių, bet ir padėjo dar greičiau plėstis visoje Europoje“, – tvirtino G.Balčiūnas.

Dabar „Dokobit“ elektroninio pasirašymo portalas 12 kalbų veikia visoje Europoje, o jo paslaugomis naudojasi ir pavieniai asmenys, ir mažos bei didelės įmonės, ir valstybės institucijos.

„Verslai greitai suprato, kokią praktinę vertę teikia mūsų sprendimai. Nuo pat pradžių jautėme didelį susidomėjimą ir palankumą Lietuvoje. Tai leido mums augti, tobulinti produktą ir galiausiai žengti į platesnę Europos rinką“, – teigė G.Balčiūnas.

Poreikis nuolat didėja

2021 m. rugpjūtį įvykęs „Dokobit“ ir „Signicat“ sandoris abiem bendrovėms leido išplėsti paslaugų geografiją ir vienai kitą papildyti: „Signicat“ yra itin stipri plėtodama elektroninės tapatybės sprendimus, o „Dokobit“ sukaupė didelę elektroninių dokumentų pasirašymo patirtį.

Šis susijungimas suteikė galimybę greičiau skverbtis į naujas rinkas ir susitelkti į naujus elektroninio pasirašymo sprendimus, tokius kaip elektroninis pasirašymas tapatybę nustatant vaizdu.

Toks sprendimas buvo itin reikšmingas labiausiai dėl to, kad ne visos šalys turi elektroninio parašo priemones. Pavyzdžiui, iki 2018 m., kai pradėjo veikti „Smart-ID“, Latvija buvo vienintelė Baltijos šalis, neturinti tokios priemonės, o tai kėlė didelių keblumų visose Baltijos šalyse veikiantiems verslams.

„Dokobit“ pasiūlyta elektroninio pasirašymo galimybė tapatybę nustatant vaizdu leido jokios elektroninio parašo priemonės neturintiems asmenims šią priemonę sukurti nuotoliniu būdu net būnant ne Europoje ir iš karto ją panaudoti dokumentams pasirašyti.

„Skaitmeninių paslaugų poreikis nuolat didėja, todėl „Dokobit“ drauge su „Signicat“ siekia tapti vieninteliu verslams reikalingu paslaugų teikėju, užtikrinančiu elektroniniu būdu pasirašytų dokumentų valdymą iš vienų rankų – nuo tapatybės patvirtinimo iki ilgalaikio dokumentų galiojimo užtikrinimo.

Man itin svarbu, kad technologijos tarnautų žmogui, būtų paprastos, patikimos ir prieinamos kiekvienam“, – sakė G.Balčiūnas.

Dabar „Dokobit“ paslaugomis naudojasi daugiau kaip milijonas vartotojų, tarp jų – ir bankai. Finansų sektorius apskritai buvo vienas pirmųjų, dar prieš dešimtmetį pradėjusių naudotis elektroninio pasirašymo paslaugomis.

„Bankai naudojasi mūsų paslaugomis įvairiems tikslams – nuo dokumentų pasirašymo nuotoliniu būdu iki tapatybės patvirtinimo elektroninėje erdvėje. „Dokobit“ elektroninio pasirašymo ir elektroninio tapatybės patvirtinimo sprendimai leido bankams visiškai skaitmenizuoti klientų aptarnavimą.

Tai leido sumažinti popierizmą, paspartinti procesus ir padidinti saugumą“, – sakė G.Balčiūnas.

Dėl „Dokobit“ sprendimų bankai pasiūlė galimybę nuotoliniu būdu pasirašyti įvairius dokumentus – nuo automobilių, žemės ūkio technikos ir kito turto lizingo iki būsto kredito sutarčių. Tai itin aktualu buvo per pandemiją, nes tai buvo laikas, kai žmonėms net uždrausta kelti koją iš namų.

Siekė pritraukti naujų dalyvių

Pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės 30 metų G.Ranonytės, finansų technologijos Lietuvoje itin sparčiai ėmė plėtotis po 2008–2009 metų pasaulinės finansų krizės, kai mūsų šalyje itin susitraukė bankų sektorius.

Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje veikę bankai beveik neturėjo konkurencijos, todėl jų paslaugos buvo brangesnės nei kitose šalyse, jie galėjo sau leisti rinktis klientus. Dėl šios priežasties ypač labiau rizikingu laikomas smulkusis verslas sunkiai atsidarydavo sąskaitas ar juolab gaudavo finansavimą.

Konkurencijos nebuvimas lėmė ir tai, kad į Lietuvą sunkiai skverbėsi pasaulyje jau įprastos tampančios naujovės.

„Tarkime, toks pavyzdys: dabar visiems savaime suprantama, kad mokėjimui atlikti užtenka tik priliesti kortelę prie aparato, ir įvyksta atsiskaitymas.

Tokia paslauga nemažai Europos šalių jau seniai naudojosi, o Lietuvoje dar ilgai kišdavome korteles į aparatus, nes, nesant konkurencijos ir išorinio spaudimo, bankams nebuvo reikalo diegti naujas technologijas“, – pasakojo G.Ranonytė.

Valstybės institucijos ir Vyriausybė, matydamos, kad padėtis tampa vis sudėtingesnė, nusprendė skatinti konkurenciją ir pasistengti į Lietuvą pritraukti naujų rinkos dalyvių.

2016 m. suburta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri netrukus parengė strateginį veiksmų planą ir finansinių paslaugų teikėjus pradėjo kviesti į Lietuvą žadėdama lengvą kelią gauti licencijas imtis veiklos.

Vis dėlto didžiausios sėkmės toks siūlymas sulaukė dar po kelerių metų, kai 2020 metų sausį įvyko „Brexit“, mat Jungtinės Karalystės įmonėms reikėjo kurios nors ES šalies licencijos, kad galėtų veikti visoje Sąjungoje.

Tuo metu mūsų šalyje pradėjo veikti itin daug finansinių technologijų įstaigų, o vėliau pagrindinis dėmesys skirtas ne naujiems rinkos dalyviams pritraukti, o tų įstaigų atitikties kultūrai kurti.

„Dabar „fintech“ aplinka mūsų šalyje yra brandesnė ir daug geriau žinome, kaip tos įmonės veikia. Pirmiausia buvo idėja pritraukti įmones, o dabar daug laiko skiriame subalansuotam jų auginimui ir rizikoms valdyti“, – teigė G.Ranonytė.

Paslaugos – vis draugiškesnės

Anot „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės, ir užsienio kapitalo „fintech“ bendrovėse dirbantys lietuviai, ir lietuvių įsteigtos įmonės rinkoje yra reikšmingi žaidėjai.

Giliai mąstantys lietuviai pasiūlė tokių naujovių, kurios sulaukė didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje. Tarkime, dirbtiniu intelektu paremtus tapatybės nustatymo sprendimus pasiūliusios „Ondato“ paslaugomis noriai naudojasi finansų įstaigos.

Finansinių paslaugų sektoriuje į lyderių gretas išsiveržė lietuvių „Paysera“ ir „TransferGo“.

„TransferGo“ siūlo savo paslaugas imigrantams, atidarydama jiems sąskaitas ir greitai bei pigiai atlikdama tarptautinius pavedimus. Didėjant migracijai tokia paslauga tapo labai populiari“, – teigė G.Ranonytė.

„Paysera“ ne tik atidaro mokėjimų sąskaitas verslui, bet ir siūlo atvirosios bankininkystės sprendimus. Kitaip tariant, įmokų surinkimą.

„Tarkime, perkate bilietą į koncertą ir jums išmeta pranešimo langą su prašymu duoti sutikimą tarpininkams prisijungti prie jūsų sąskaitos ir inicijuoti mokėjimą. „Paysera“ ir yra toks tarpininkas, duodantis nurodymą jūsų bankui pervesti reikiamą sumą gavėjui.

Šia paslauga itin noriai naudojasi elektroninės parduotuvės, taip supaprastindamos atsiskaitymą internetu, nes anksčiau buvo prašoma daryti pavedimą arba apmokėti sąskaitas faktūras.

Dabar, kad nereikėtų to daryti, atsiskaitymu pasirūpina tarpininkas, kuris pats pinigų nemato, tik duoda nurodymą bankui juos pervesti“, – aiškino G.Ranonytė.

Itin įdomi, pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės, lietuvių įkurta įmonė „InSoil“. Tai – tvariojo finansavimo platforma, kurioje investuotojai skolina ūkininkams, norintiems plėsti verslą ir pereiti prie tvaresnių dirvožemio valdymo praktikų.

„Tie ūkininkai, tarkime, nori gauti paskolą, kuria galėtų pagerinti savo žemdirbystės principus. Pavyzdžiui, nusipirkti aplinką mažiau teršiantį traktorių.

Tada investuotojai susimeta paskolai, ūkininkas ją gauna su labai mažomis palūkanomis, investuoja į tvarią žemdirbystę, o „InSoil“ užtikrina, kad už tvarumo padidinimą būtų išleisti žalieji kreditai, kurie vėliau parduodami antrinėje rinkoje.

Tuos kreditus perka įmonė, norinti prisidėti prie šalies tvarumo didinimo. Ta bendrovė pati niekaip negali sumažinti taršos, nes jos veikla, tarkime, paremta vien darbu kompiuteriais, bet antrinėje rinkoje ji įsigyja žaliųjų kreditų ir tokiu būdu atperka taršą. O už žaliuosius kreditus gauti pinigai paskirstomi investuotojams“, – sakė G.Ranonytė.

„Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės teigimu, lietuvių pasiūlyti sprendimai gerokai prisideda prie permainų bankininkystėje.

Lietuviai specialistai ar jų įmonės automatizuoja ir skaitmenizuoja sprendimus, skatina kainų mažėjimą, nes atsiranda didesnė konkurencija, siūlo klientams vis draugiškesnes paslaugas: mobiliosios programėlės tampa vis patogesnės, o klientų aptarnavimui skiriama vis daugiau dėmesio.

„Kai yra daug finansinių paslaugų teikėjų, žmonės juos pradeda rinktis pagal tai, kiek patogius sprendimus jie siūlo. „Fintech“ bendrovės ne tik pačios siekia, kad paslaugos vartotojui būtų kuo patogesnės, bet ir priverčia bankus skaitmenizuotis ir kurti klientams patogesnius sprendimus.

Be to, daugėja alternatyvaus finansavimo galimybių. Anksčiau paskolą buvo galima gauti tik iš banko, o dabar tai įmanoma padaryti ir per sutelktinio finansavimo, ir per tarpusavio skolinimo platformas.

Atsirado ir daugiau investavimo galimybių, nes vis daugiau įmonių sukuria įrankių, leidžiančių pasiekti akcijas ar vertybinius popierius Europoje ir Amerikoje“, – sakė G.Ranonytė.

Dar ne taip seniai Lietuvoje veikiantys bankai neturėjo konkurentų, bet per pastarąjį dešimtmetį rinka smarkiai pasikeitė. Permainoms didelės reikšmės turėjo ne vien finansinių technologijų („fintech“) įmonėms palanki aplinka, bet ir talentingi lietuviai.