KAPČIAMIESČIO POLIGONAS: KAIP VIETOS KONFLIKTAS TAPO INFORMACINIO KARO SCENA

Kartais vienas, iš pirmo žvilgsnio gana techninis sprendimas – dėl hektarų, infrastruktūros ar pratybų teritorijos – gali tapti daug daugiau nei tik infrastruktūros projektu. Kapčiamiesčio poligono istorija būtent tokia. Tai pasakojimas apie vietos bendruomenės nerimą, apie valstybės komunikacijos iššūkius ir apie tai, kaip tokiose situacijose labai greitai atsiranda ir trečiasis veikėjas – informacinė manipuliacija.

2025 metų gruodį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti brigados dydžio karinį poligoną Kapčiamiesčio apylinkėse, Lazdijų rajone. Sprendimas buvo argumentuojamas strateginiais motyvais – Lietuvos ir NATO pajėgų pasirengimu, regiono saugumu ir Suvalkų koridoriaus svarba. Gynybos planuotojams tai buvo logiškas žingsnis stiprinant šalies gynybinius pajėgumus. Tačiau vietos gyventojams ši žinia skambėjo visai kitaip.

Pagal oficialius skaičius, planuojama teritorija apimtų apie 14,6 tūkstančio hektarų. Joje yra apie du tūkstančius privačių sklypų ir 90 sodybų. Tiesiogiai į poligono teritoriją patektų 13 sodybų, o į karinio mokymo teritoriją – dar 77. Nors daliai gyventojų būtų suteikta pasirinkimo galimybė, pats projektas daugeliui tapo simboliu daug didesnio klausimo: ar valstybė sprendimus priima kartu su bendruomene, ar virš jos galvos. Ir būtent čia prasidėjo istorija, kuri labai greitai peržengė vien infrastruktūros projekto ribas.

KAI VIETOS KONFLIKTAS TAMPA INFORMACINE AUDRA

Viešojoje erdvėje tokiose situacijose visada pirmiausia pasigirsta emocijos. Kapčiamiesčio atveju jos buvo labai aiškios: triukšmas, miškai, žemė, namai. Žmonės kalbėjo apie galimą iškeldinimą, apie miškų kirtimą, apie tai, ar ši vieta išliks tokia pati. Tai visiškai natūralūs klausimai. Tačiau kartu su jais socialiniuose tinkluose pradėjo plisti ir visai kitokio pobūdžio žinutės – dažnai dramatiškesnės, kartais faktais nepagrįstos, o neretai ir akivaizdžiai manipuliatyvios. Nuo pasakojimų apie masinį žmonių iškeldinimą iki perdėtų skaičių apie naikinamus miškus.

LRT tyrimas apie botų aktyvumą socialiniuose tinkluose parodė, kad šios diskusijos dalis buvo koordinuojama neautentiškų paskyrų. Socialiniuose tinkluose atsirado kelios aktyvios grupės, kurios skleidė vieną pagrindinę žinutę – „poligonui ne“.

Įdomu tai, kad kiršinantis turinys dažnai plito ne politinėse diskusijų grupėse, o vietos bendruomenių skelbimų puslapiuose. Tai erdvės, kuriose žmonės paprastai ieško kasdienių dalykų – darbo, paslaugų ar parduodamų daiktų. Todėl politinė žinutė, pateikta kaip bendruomenės informacija, ten plinta ypač greitai.

Svarbu pabrėžti ir kitą aspektą. Nacionalinis krizių valdymo centras tuo metu neturėjo įrodymų, kad botų aktyvumą tiesiogiai koordinavo priešiškos valstybės. Tai reiškia, kad pati konflikto pradžia galėjo būti visiškai vietinė – kilusi iš informacijos trūkumo, emocinės įtampos ir natūralių žmonių baimių. Tačiau būtent tokios situacijos yra ypač palankios išorės informacinei įtakai.

NARATYVAI, KELIAUJANTYS UŽ LIETUVOS RIBŲ

Lietuvoje didžiausias aktyvumas buvo pastebėtas socialiniame tinkle „Facebook“ – vietos bendruomenių grupėse ir skelbimų puslapiuose. Tarptautinėje informacinėje erdvėje svarbiu kanalu tapo „Telegram“ platforma, kurioje naujienos dažnai plinta per kanalus ir vėliau perpublikuojamos kituose portaluose. Taip vietos konfliktas tampa platesnio geopolitinio naratyvo dalimi. Papildomą vaidmenį atliko turinio agregavimo portalai, kurie perpublikuoja naujienas iš kitų šaltinių, dažnai pateikdami jas su interpretacinėmis antraštėmis.

Kapčiamiesčio poligono tema labai greitai pasiekė ir Rusijos bei Baltarusijos informacinę erdvę. Ten ji įgavo visai kitą toną. Analizuojant šių šalių žiniasklaidos publikacijas, matyti keli nuolat kartojami naratyvai.

Pirmasis – militarizacijos naratyvas. Kapčiamiesčio poligonas pristatomas kaip NATO infrastruktūros projektas, skirtas stiprinti kariniam spaudimui regione. Tokiuose tekstuose vietos gyventojų protestai tampa patogiu argumentu: esą net patys lietuviai nepritaria NATO planams.

Antrasis naratyvas – valdžios ir visuomenės konfliktas. Publikacijose dažnai teigiama, kad Lietuvos valdžia ignoruoja vietos gyventojų nuomonę, o bendruomenės protestai vaizduojami kaip kovos su valdžia simbolis.

Trečiasis – ekologijos tema. Miškų kirtimas, gamtos naikinimas ir saugomos teritorijos tampa pagrindiniu emociniu argumentu. Tokiose publikacijose neretai naudojami perdėti skaičiai ar nepatikrinti teiginiai.

Ketvirtasis – NATO bazės prie sienos naratyvas. Poligonas pristatomas kaip infrastruktūra, kuri esą didina įtampą regione ir kelia grėsmę kaimyninėms valstybėms.

Šie pasakojimai turi vieną bendrą bruožą – jie perkelia vietos konfliktą į geopolitinį kontekstą.

KAIP FORMUOJAMAS „BENDRUOMENĖS BALSAS“

Kapčiamiesčio istorijoje labai aiškiai matyti ir dar viena informacinės manipuliacijos taktika. Vietos gyventojų nerimas socialiniuose tinkluose buvo paverstas vieningu „bendruomenės balsu“. Diskusijose nuolat kartojamos frazės „visi gyventojai“, „visa bendruomenė“, „žmonės reikalauja“.

Tačiau realybėje bendruomenės retai būna tokios vieningos. Kapčiamiesčio atveju buvo ir palaikančių, ir prieštaraujančių, ir tiesiog laukiančių daugiau informacijos.

Socialiniuose tinkluose ši įvairovė dažnai išnyksta. Automatizuotos paskyros, koordinuotas komentavimas ir diskusijų valdymas sukuria įspūdį, kad egzistuoja vienas aiškus ir neginčijamas bendruomenės sprendimas. Taip emocija tampa argumentu.

PROTESTAS, TAPĘS SIMBOLIU

2026 metų sausio 24 dieną Kapčiamiesčio apylinkėse įvyko protesto akcija prieš planuojamą poligoną. Protestuotojai išsirikiavo į gyvą grandinę, laikė Lietuvos vėliavas, skambėjo patriotinės dainos.

Lietuvos žiniasklaidoje ši akcija buvo pristatyta kaip vietos bendruomenės reakcija į planuojamus pokyčius. Tačiau Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje protestas buvo interpretuojamas visai kitaip – kaip pasipriešinimas NATO infrastruktūrai.

Kai kurie protesto dalyviai vartojo metaforą „mažasis Baltijos kelias“. Tai stiprus simbolinis palyginimas, kuris sukuria emocinę sąsają su istoriniu laisvės simboliu. Tačiau kartu jis sujungia dvi labai skirtingas situacijas – geopolitinį lūžį ir vietos infrastruktūros projektą. Informacinėje erdvėje tokios metaforos tampa labai galingu įrankiu.

AR TAI PATVIRTINA ŽVALGYBOS VERTINIMUS?

Kapčiamiesčio istorija leidžia padaryti keletą svarbių išvadų. Pirmiausia, vietos konfliktai dėl gynybos infrastruktūros yra ypač patrauklūs informacinėms manipuliacijoms. Jie sujungia realias žmonių emocijas su geopolitiniais naratyvais.

Antra, dezinformacija dažnai prasideda ne iš išorės, o iš vidaus – iš komunikacijos spragų, neatsakytų klausimų ir augančio nepasitikėjimo.

Trečia, Rusijos ir Baltarusijos informacinė erdvė tokias situacijas labai greitai perima ir įtraukia į savo naratyvus apie Baltijos regiono militarizaciją ir NATO grėsmę.

Kapčiamiesčio poligono istorija todėl ir tampa ne tik gynybos infrastruktūros projekto diskusija. Tai ir pamoka, kaip veikia informacinė aplinka – ir kaip greitai vietos konfliktas gali tapti platesnio informacinio karo dalimi.

Autorius: VILŪNĖ KAIRIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama