BOTAI, JŲ FERMOS AR TIKRI SEKĖJAI?
Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas“
Turinį įkėlė
Skaitmeniniai pokyčiai iš esmės transformuoja žiniasklaidos kraštovaizdį, interneto plėtra ir išmaniųjų įrenginių paplitimas perrašė nusistovėjusias taisykles. Šiandien socialiniai tinklai ir kitos interneto platformos ne tik paspartina naujienų sklaidą, bet ir aktyviai formuoja turinio prioritetus. Nors skaitmeninė medija atveria plačias galimybes, ji kartu sudaro palankias sąlygas dezinformacijai. Informacijos pertekliaus aplinkoje netikros naujienos ir klaidinančios antraštės plinta greičiau nei bet kada anksčiau, o socialinių tinklų algoritmai neretai sustiprina prieštaringą ir emocijų persmelktą turinį. Dėl to dalis auditorijos ima pasitikėti nepatikrintais šaltiniais, o viešojoje erdvėje stiprėja prieštaros ir poliarizacija.
MEGZTŲ BEREČIŲ ATGIMIMAS
Nepriklausomybės aušros laikais viešos emocijos reiškėsi gatvėse ir radijo eteryje, šiandien jos persikėlė į socialinių tinklų komentarus. Įžeidžiantys, piktos intonacijos pranešimai, persmelkti epitetų, tapo kasdienybe – tarsi „megztų berečių“ agitacija būtų atgimusi skaitmeninėje erdvėje.
Tokius pranešimus dažniausiai išduoda: įžeidžiantis tonas, epitetais žymimi oponentai ir radikalūs, nepagrįsti naratyvai. Susidūrus su tokia auditorija būtinas emocinis atstumas.
Jei susiduriate su nuoširdžiu oponentu, verta jį išklausyti ir ieškoti bendrų principų – laisvės, demokratijos, saugumo. Taip prisidėsite ne tik prie asmeninės, bet ir prie visos visuomenės informacinės erdvės saugumo – tai ne mažiau svarbus frontas nei bet kuris kitas.
PRAKTINIAI SIGNALAI, Į KURIUOS VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ
Stebint informacinę erdvę, svarbu analizuoti ne tik tai, kas skelbia žinutes, bet ir kas, kur bei kaip jas platina. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
Kas nuosekliai dalijasi. Ar tie patys naudotojai kartojasi skirtinguose įrašuose? Nuolatinis „veidų“ pasikartojimas – svarbus signalas.
Į kokias grupes skelbiama. Ar kelios paskyros nuolat kelia turinį į tas pačias „Facebook“ grupes ar bendruomenes?
Viena grupė – keli veikėjai. Ar tie patys žmonės dalijasi skirtingų politinių veikėjų turiniu? Tai gali rodyti bendrą koordinaciją.
Nuoseklus periodiškumas. Ar sklaida vyksta nuolat ir cikliškai, o ne pavieniais blyksniais?
Šie požymiai padeda identifikuoti ištikimus platinimo „mazgus“ ir suprasti, kaip formuojamas platesnis informacinis laukas.
Svarbu pažymėti, kad daugumos pasidalijimų nematyti vien stebint profilį ar naujienų srautą. Jie matomi tik atidarius konkretų įrašą ir peržiūrėjus pasidalijimų sąrašą. Taip nustatyta, kad vos keli aktyvūs profiliai per kelias dienas tą patį turinį išplatino mažiausiai 25 skirtingose „Facebook“ grupėse, kai kuriose jų kartodami. Tai klasikinis organizuoto platinimo požymis – keli aktyvūs „mazgai“ sistemingai perneša turinį per skirtingas grupes. Tokia sklaida ypač efektyvi, nes:
grupės veikia kaip pasiekiamumo daugiklis. Vienu įrašu pasiekiama jau suburta ir suinteresuota auditorija. Auditorija jau „įkaitinta“. Grupės narius sieja bendras teminis, vertybinis ar regioninis interesas.
Bendruomeniškumo efektas. Žinutės atrodo lyg sklindančios „tarp savų“, todėl suvokiamos kaip natūralesnės ir patikimesnės.
Taigi platinimo taktika parinkta taip, kad žinutė būtų pristatoma per skirtingas socialines grandis ir auditorijas, maksimaliai didinant jos pasiekiamumą ir poveikį.
BOTAI IR „BOTŲ FERMOS“: KAS TAI IR KODĖL JŲ DAUG?
Nors dalis atvejų grindžiami organizuotu žmonių veikimu, visuomenės saugumo tyrimuose tenka kalbėti ir apie klasikinius botus bei jų fermas. Šį reiškinį svarbu atskirti nuo anksčiau aprašytos sistemos, tačiau būtina suprasti abu mechanizmus. Botų fermos dažniausiai apima:
Netikrų profilių ūkius – sukurtas arba užgrobtas paskyras, imituojančias aktyvius vartotojus.
Pusiau automatines paskyras – kai tikri žmonės naudoja programinę įrangą masinei paskyrų kontrolei.
Žmogiškas „komentatorių brigadas“ – žmonių grupes, kurios už atlygį koordinuotai komentuoja, spaudžia „patinka“ ir dalijasi turiniu.
Paskyrų „šiltnamius“ – ilgą laiką augintas paskyras, skirtas įgyti pasitikėjimui prieš panaudojant dezinformacijai.
Net didžiausios platformos pripažįsta, kad netikrų paskyrų dalis yra reikšminga. Pavyzdžiui, „Meta“ duomenimis, apie 3 procentai aktyvių „Facebook“ vartotojų gali būti nesąžiningi profiliai. Nors tai nėra Lietuvos statistika, ji aiškiai iliustruoja problemos mastą.
KAIP ATPAŽINTI „BOTŲ FERMĄ“?
Didelio masto automatizuotoms kampanijoms būdingi šie požymiai:
· staigūs reakcijų sprogimai per kelias minutes;
· masinis naujų paskyrų atsiradimas su menka ar tuščia istorija;
· identiški komentarų šablonai su tomis pačiomis frazėmis ir klaidomis;
· nenatūrali veikla 24/7;
· dirbtinai atrodantys profiliai su abstrakčiomis nuotraukomis;
· kalbinės anomalijos paskyrų istorijose;
· realaus dialogo nebuvimas – komentuojama visur, bet nediskutuojama niekur.
Lietuvos politinėje informacinėje erdvėje pastebimi tiek koordinuoto žmonių platinimo, tiek automatizuotos veiklos atvejai. Dažnai jie veikia hibridiniu režimu – tikri platintojai ir automatiniai troliukai papildo vieni kitus.
KĄ DARYTI? PRAKTINIS PROTOKOLAS ŠAULIAMS
Informacinės erdvės priešo taktika primena agitacinį frontą, reikalaujantį nuolatinio dėmesio ir disciplinos. Šauliai, kaip visuomenės informacinės saugos sargai, gali vadovautis šiais principais:
stebėjimo disciplina. Analizuokite ne tik profilio sieną, bet ir pasidalijimų grandines.
„Mazgų“ žymėjimas. Fiksuokite nuolat pasikartojančius platintojus ir jų veiklos modelius.
Trijų sluoksnių patikra prieš išvadą „čia – botai“:
ar tai gali būti lojalių žmonių tinklas;
ar matyti automatizacijos požymių;
ar tai hibridinis modelis.
Veiksmai platformoje. Įtartiną turinį raportuokite platformos administracijai, venkite emocinių konfliktų.
Emocinė higiena. Nesivelkite į provokacijas, išlaikykite ramų ir pagarbų toną.
KODĖL TAI SVARBU SAUGUMUI?
Tokio tipo veikla pavojinga tuo, kad atrodo visiškai natūrali ir sunkiai atpažįstama kaip manipuliacija. Saugumo požiūriu svarbu suvokti:
atpažinimo sudėtingumą. Pasidalijimai atliekami realių vartotojų vardais, todėl jų negalima lengvai identifikuoti kaip automatizuotų.
Techninių stabdžių neveiksmingumą. Neįmanoma „užblokuoti technologijos“, nes tai – žmonių veiklos modelis, o ne vienas centrinis valdiklis.
Grupių kaip ekosistemų vaidmuo. Informacija sklinda per bendruomenes, kurios jau yra pasirengusios priimti ir platinti tam tikras žinutes. Užblokavus vieną grupę, jos funkciją perima kita.
Todėl kova su informacinėmis grėsmėmis neturėtų apsiriboti vien bandymais „gaudyti botus“. Būtina atkreipti dėmesį ir į žmogiškuosius tinklus, veikiančius kaip antroji sklaidos grandis.
AR TAI BOTAI? KAIP IŠ TIKRŲJŲ VEIKIA ORGANIZUOTAS TURINIO PLATINIMAS?
Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad informacines kampanijas socialiniuose tinkluose vykdo automatizuotos, netikros paskyros, tai yra botai. Tačiau realybė gerokai sudėtingesnė. Vienas veiksmingiausių šiuolaikinių turinio sklaidos būdų – organizuotas, tačiau žmogiškas tinklas. Tai realūs žmonės, kurie nuosekliai ir kryptingai dalijasi pasirinktu turiniu, pasiekdami plačią auditoriją ir sukurdami įspūdį, kad turinys plinta natūraliai.
KODĖL NE VISA ĮTAKA SOCIALINIUOSE TINKLUOSE PRIMENA BOTUS?
Analizuojant informacijos sklaidą socialiniuose tinkluose, pastebima, kad žmonių veikla neretai atrodo panaši į automatizuotą. Aktyvūs politinių veikėjų rėmėjai, įvairių grupių nariai ar ideologiniai bendraminčiai koordinuotai platina tą patį turinį, dažnai net žinodami, į kurias grupes ir kuriuo metu jis turėtų būti paskelbtas. Tokios kampanijos nevyksta vienkartiniais pliūpsniais – turinys platinamas bangomis, nuosekliai, taip išvengiant dirbtinumo įspūdžio.
Tokiu atveju veikia ne tik botų tinklas, bet vyksta ir koordinuotas lojalių sekėjų platinimas. Tokiam atvejui būdingi tokie požymiai:
tie patys profiliai. Kelios tos pačios paskyros nuosekliai dalijasi įrašais.
Tos pačios grupės. Dauguma pasidalijimų vyksta ne asmeniniuose naujienų srautuose, o tose pačiose regioninėse ar teminėse „Facebook“ grupėse.
Reguliarus tempas. Dalijimasis vyksta periodiškai ir nuosekliai, o ne viena staigia banga. Pavyzdžiui, ryte paskelbtas įrašas neretai vėl platinamas kitą rytą arba vakare.
Tokia sistema yra gerokai atsparesnė paprastam blokavimui nei botų tinklai – užblokavus vieną ar kelias paskyras, platinimas greitai persiorientuoja per kitas, o grupėse uždarytą auditoriją ir toliau pasiekia informacija.
TIKSLAS – PROVOKUOTI EMOCIJAS. JAS TURIME SAUGOTI
Botų ar trolių tikslas – provokuoti stiprias emocijas, todėl jas turime labai saugoti, kad nepralaimėtume ir neįsiveltume, kur nereikia. Botus reikia žymėti ir blokuoti – kito žmogaus pažymėtą botą verta dar patikrinti ir raportuoti, taip bus daugiau galimybių, kad juos socialiniai tinklai pašalins. Ko nedaryti? Nesivelti su botais į diskusijas. Jie – kompiuterinės programos, o jeigu tai bus tikras žmogus, pažymėtas jis pradės diskusiją, jeigu botas – ką daugiausia atsakys, tai tik „pats tu botas“ ir daugiau reakcijų nebus.
Troliai – tikri žmonės, jie kursto neapykantą, tad su jais neverta diskutuoti. Saugokime savo emocijas ir laiką. Lengviausia juos atpažinti iš klijuojamų etikečių, kurios nužmogina, nuvertina ir uždaro bet kokį dialogą. Trolis, siekdamas pažymėti žmogų, kaip nevertą dėmesio, užklijuoja „etiketę“. Pavyzdžiui „Fondasosai“ ar pan., tai lengviausia atpažinti.
Tačiau su kitaip mąstančiais verta pagarbiai ir ramiai diskutuoti, nes melagienos yra sukonstruotos tiesos pagrindu. Nustebsite, kad rasite daug sąlyčio taškų ir galite sutikti net su iki 50 procentų jų teiginių, o jau visa kita bus radikaliai skirtinga. Ginčuose gimsta tiesa, jeigu jie yra pagarbūs ir ramūs. Tai puikus būdas pasėti abejonę ir pašalinti įtampą, kad kitaip mąstantis žmogus nepasijustų puolamas ir netaptų radikalus.
Štai pavyzdys iš mano asmeninės patirties. Vyko susitikimas su kaimynais dėl automobilio statymo vietos kieme. Mūsų namas – visi naujakuriai nuo 2003 metų, tada namas buvo visiškai atnaujintas, kiti – senieji stoties rajono gyventojai. Kai kalbėjo mano name gyvenantis advokatas, prie jo nepagarbiu atstumu priėjo senasis kito namo gyventojas, prikišo veidą prie veido ir pareiškė: „Ką tu išmanai apie įstatymus su tokiais baisiais batais.“ Tada atsisuko į kitus „saviškius“ ir sako: „Matėte, kokio baisumo batai? Ir dar aiškina mums apie įstatymus su tokiais batais.“ Ir visi vieningai pradėjo džiūgauti, susikalbėjimas visiškai baigėsi, nes mes visi buvome „kvaili naujakuriai su tokiais baisiais batais“.
Etiketės būtent taip ir veikia, tiek realiame gyvenime, tiek socialinėje erdvėje. Jeigu kas nors aktyviai lipdo etiketes, su tais žmonėmis reikia nesivelti į jokias diskusijas. Tiesiog apeiti.
Autorius: JŪRATĖ STANKUVIENĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
