"Atgimstanti istorija"

Atgimstanti istorija  Klaipėdos miesto rotušės istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Šiandienos laidoje papasakosime Klaipėdos miesto rotušės istoriją, kuri išgarsėjo tuo, kad kurį laiką buvo ir Prūsų karališkosios šeimos rezidencija. Visgi dabar Danės gatvėje stovintis pastatas nebuvo pirmoji miesto rotušė. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, nors Klaipėdai seniai buvo suteikta savivalda, tačiau ilgus amžius miestas neįstengė pasistatyti rotušės.

Zita Genienė: „Miestas savivaldą gavo labai anksti, tai 1258-aisiais metais. Tai Liubeko teisė, vėliau buvo Kulmo teisė, kur lyg tai galėtų miestas klestėti ir atsirasti visos valdžios institucijos veikiančios ir pastatai. Tačiau miestas mūsų iki XVI amžiaus buvo nedidelis. Tai buvo miestas, sakykime, gyvenvietė prie pilies. Ordino laikais šita vieta buvo tokia dažnai puldinėjama ir Lietuvos kariuomenė ne kartą čia yra buvusi. Dėl to ir nebuvo miestui sąlygų augti, klestėti. Ir tiktai sąlygos atsiranda jau po Ordino valstybės žlugimo, tuomet atsiranda jau taikus metas ir miestas pradeda augti, didėti tada ir jau XVI amžiaus pabaigoje, kiek mes turime duomenų, tai ir atsiranda pirmoji rotušė.“

Pirmoji miesto mūrinė rotušė buvo pastatyta prie magistralinių dabartinių Turgaus ir Tiltų gatvių sankirtos.

Zita Genienė: „Kaip ir įprasta visuose miestuose, paprastai būna centrinė miesto aikštė. Tačiau Klaipėdos miesto planas yra truputėlį kitoks, nes centrinės miesto aikštės neturėjome iki XX amžiaus, o buvo ją atstojo praplatinta Turgaus gatvė ir prie Turgaus ir dabartinės Tiltų gatvių sankryžos ir stovėjo miesto rotušė. Jinai buvo fachverkinė, jau su bokštu, kuriame kabojo laikrodis ir varpas, kuris skelbia svarbias žinias, kuomet miestelėnam reikia skubiai susirinkti prie rotušės. Ir, be abejo, tas, kaip jau būtinasis atributas, tai sankryžoje ir buvo bausmių vieta. Nes miesto savivaldybė kartu tuo metu atlikė ir kaip teismo funkcijas ir jau nusižengusius miestelėnus, ar apsivogusius, ar nusižengusius dorovei, būdavo atliekamos bausmės. Jeigu tai būdavo tiktai pririšimas prie stulpo, tai jau labai lengva bausmė, arba nuplakimas rykštėmis. Tačiau kartais ir būdavo nusirisdavo ir galvos. Tai čia ir jau tokiais atvejais būdavo pastatomos kartuvės. Tai va pirmoji rotušė čia buvo.“

Pirmoji miesto rotušė XVII amžiaus antroje pusėje apdegė ir jai teko ieškoti naujos vietos.

Zita Genienė: „Miestas ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, supleškėdavo, kadangi tie namukai dauguma buvo mediniai. Tai ir mūsų ta pirmoji rotušė jau po keliasdešimt metų jinai smarkiai apdegė. Savivaldybės taryba ir burmistras negalėjo ten jau reziduoti, nes tai nereprezentatyvu. Tai jie nusipirko pastatą pirklio namą. Tai dabar būtų maždaug Tiltų gatvė 5. Tai vėliau po keliasdešimt metų persikėlė į tokį išvaizdesnį pastatą, tai yra jau Argelanderiui priklausiusį pastatą. Tai dabar Turgaus gatvė, kur dabartinis yra Turizmo informacijos centras. Maždaug šita vieta ten kadaise buvo irgi žymi vieta – Klaipėdos burmistro Johano Simpsono namas, o vėliau nusipirko pirmoji Argelanderio buveinė. Tai va, įsigijo šitą pastatą. Vėlgi tai nebuvo kaip tikras toks savivaldybės pastatas, nes paprastai turi būti laikrodis ir sargybinė ir visos kitos institucijos, kurios galėtų tilpti šitame pastate. Tai, aišku, miestas augo, ypatingai XIX amžiaus vidurys, prijungiamos naujos teritorijos ir magistrato tarnautojų skaičius padidėjo. Ir miestas ėmė žvalgytis, kur galėtų įsikurti kitame pastate ir pasitaikė tokia lemtinga proga – tai kai 1845-aisiais metais pirklio Konsencijaus našlė ruošėsi išvykti iš Klaipėdos, persikraustyti į Karaliaučių, jinai pardavė savo namą ir miestas suskubo jį įsigyti. O tai iš tikrųjų yra labai svarbus Klaipėdai pastatas, kuris mena daug istorinių įvykių ir daug žymių pavardžių su tuo pastatu yra susiję. Iš tikrųjų tas pastatas va galim džiaugtis, kad mes dar turim jį išlikusį – dabartinės Danės 17. Pastatas iš tikrųjų turi išskirtinę istoriją.“

Na o kuo visgi žymus ir istoriškai svarbus šis buvęs miesto rotušės pastatas, pasakojimą pratęsime po pertraukėlės.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Tęsiame pasakojimą apie Klaipėdos miesto rotušės istoriją. Miesto valdžios reprezentacinis pastatas ne kartą keitė savo buvimo vietą, kol XIX amžiaus viduryje persikraustė į pastatą, dabartinėje Danės gatvėje. 1845-aisiais metais miesto magistratas už 13 tūkstančių talerių nusipirko gyvenamąjį namą, kurį buvo pastatęs Danų konsulas Klaipėdoje, garsus pirklis Lorkas. Apie šio pastato istoriją pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovė Zita Genienė.

Zita Genienė: „Jo pradžia yra 1780-ieji metai, kuomet Lorencas Hanzonas Lorkas, medienos pirklys ir Danijos konsulas, po vedybų įsigijo iš savo uošvių sklypą ir ten pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame buvo 13 kambarių. Ir interjeras buvo išskirtinės architektūros, didelė salė su statulomis, salė ir kai kurie kambariai buvo puošti freskomis. Šalia buvo vienaaukščiai pastatai, kuriuose įsikūrė ir kontora, kadangi jis buvo pirklys, vežiminės, arklidės, kieme stovėjo oranžerija, gėlynai, parkas. Tuo metu, kadangi Danės upėje uostas, vasaromis puikus vaizdas į uostą. Taigi tas pastatas buvo vienas puošniausių tuo metu Klaipėdoje. Po Lorko mirties paveldėjo Konsencijus, vėlgi žinomas pirklys. Jis tą pastatą puoselėjo toliau. Pastatas buvo dviaukštis su tokiu atiku, ir ant jo užsakė tris skulptūras pas vieną žymiausių Berlyno skulptorių – tai yra Ralfas. Užsakė jį neatsitiktinai, kadangi šis skulptorius buvo ir Prūsijos karalienės Luizės kapo skulptorius. Tiesa, Konsencijus buvo ne vien tiktai turtingas pirklys, jis taip pat buvo ir miesto mecenatas. Jis paliko 4 tūkstančius talerių miesto reikalams, už šiuos pinigus buvo nupirktas pastatas Tiltų gatvėje miesto mergaičių mokyklai. Taip pat jis turėjo didžiausią mineralų ir drugelių kolekciją visoje Prūsijos valstybėje. Tai šį kolekcija jo našlė padovanojo miesto mokyklai. Ir persikeldama į Karaliaučių jinai padovanojo miestui karališkosios šeimos gautas dovanas bei nutapytus Frydricho Vilhelmo III ir Luizės portretus.

XIX amžiaus pradžioje šis namas pateko į istoriją, kai jame pirmą kartą buvo apsistoję Prūsijos karalius ir karalienė.

Zita Genienė: „Šis pastatas yra susijęs su dviem labai svarbiais istoriniais įvykiais. Pirmą kartą jis sušmėžuoja ne tiktai Klaipėdos istorijoje, bet ir visoje Prūsijos istorijoje – tai 1802-aisiais metais. Tuomet neseniai įvykusi Prancūzijos revoliucija, nukirsdinti Prancūzijos karaliai. Buvo aišku Napoleono didybė stiprėja, kad reikia ieškoti sąjungininkų Prūsijai, kad atsverti Prancūzijos galybę ir ieškota sąjungos. Ir 1802-aisiais metais Prūsijos iniciatyva įvyko susitikimas Klaipėdoje. Atvyko Rusijos imperatorius Aleksandras ir čia įvyko pirmasis susitikimas ir būtent karališkajai porai miestiečiai vat ir paprašė, kad būtų leista apsigyventi šiame pastate, kadangi jis iš tikrųjų buvo įspūdingas, neseniai statytas, puikus kiemas ir puikus vaizdas į uostą. Tai va pirmą kartą apsistojo šitame pastate visą savaitę vyko tas susitikimas. Caras Aleksandras atvyko iš Palangos į Klaipėdą, čia miestiečiai labai pasistengė, vyko priėmimai šaunūs, triumfo arkos. Ir šitas istorinis įvykis buvo vėliau įamžintas ir įvairiuose dailės kūriniuose.“

Antrą kartą šis pastatas į istoriją pateko, kai Prūsijos karalius ir karalienė, čia bėgdami nuo priešo, įkūrė savo rezidenciją.

Zita Genienė: „1806-ieji metai, Napoleonas pradėjo savo pergalingą žygį po Europą. Kuomet jis įžengė į Prūsijos valdas, Prūsijos kariuomenė su visa aukščiausia vadovybe buvo priversta trauktis jau į Karaliaučių. Netruko užimti ir Karaliaučių ir tada karališkoji šeima, visas dvaras su pareigūnais, su kariuomenės vadais atvyksta į Klaipėdą. Ir Klaipėda pakliuvo jau antrą kartą jau į dėmesio centrą ir vėlgi Konsencijaus tame pačiame name antrą kartą įsikuria jau karališkoji šeima.“

Na o apie karališkosios šeimos gyvenimą šiame pastate ir kokie istoriniai dokumentai jame buvo priimti, papasakosime netrukus.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Pastatas, kuriame vėliau įsikūrė Klaipėdos miesto rotušė, į istorijos metraščius pirmą kartą pateko, kai XIX amžiaus pradžioje jame maždaug savaitei buvo apsistojusi derybų čia su Rusijos imperatoriumi atvykusi karališkoji Prūsijos šeima. Anot istorikės Zitos Genienės, antrą kartą istoriniu šis pastatas tapo, kai jame karo su Napoleonu metu karališkoji šeima gyveno nuo 1807-ųjų iki 1808-ųjų metų.

Zita Genienė: Konsencijaus tame pačiame name antrą kartą įsikuria jau karališkoji šeima. Tas karališkasis periodas paliko tokius atsiminimus ir reikia pastebėti, kad tuo metu Prūsijos karališkoji pora, ji buvo nestandartinė ta prasme, kaip elgėsi aukščiausi karališkos šeimos atstovai kitose šalyse, kurie paprastai būdavo neprieinami, su sargybomis, o ši jau ir Berlyne garsėjo tuo, kad kartais išeidavo be sargybos, be palydos pasivaikščiot. Jie vienas į kitą kreipėsi ne Jūs su titulais, bet Tu, ir žodžiu tas bendravimas toks jau buvo betarpiškas. Ir kuo ypač pasižymėjo va tas klaipėdietiškas periodas – jie iš tikrųjų svečiavosi pas turtinguosius miestiečius, bet susitikdavo kartu ir su krašto gyventojais, tai žodžiu paliko labai tokį didelį įspūdį. Karališkoji šeima išvykdama nepamiršdavo atsidėkoti – ir Konsencijaus šeimai dovanojo papuošalų, įvairias dovanas už tai, kad juos priglaudė, kad jie čia gerai jautėsi Klaipėdoje.“

Beje, Prūsijos karališkai šeimai reziduojant Klaipėdoje, čia buvo parengti miesto nuostatai, taip pat labai svarbus dokumentas, skelbiantis apie baudžiavos panaikinimą.

Zita Genienė: „Nors valdžios tose įstaigose buvo galvojama ir anksčiau apie būtinybę reformuoti valstybės valdymą, nes jis pasidarė toks kaip milžinas molinėmis kojomis, kuris trukdė pažangai. O tas skaudus pralaimėjimas, be abejo, vertė galvoti, kaip reikėtų toliau šaliai vystytis. Žodžiu, ir čia pirmosios ir dėl kariuomenės reorganizavimo kilo idėjos. O mums yra svarbiausia, aišku, spalio tas vadinamasis ediktas – baudžiavos panaikinimo aktas. Tai yra jau labai svarbus dokumentas, kuris nulėmė valstybės ir ateitį, ir kuomet mes kalbame lygindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės buvusios gyventojus, šitoje dalyje žmonės ir kaimo gyventojai gyveno žymiai geriau. Tai aišku dėka, kad mes išsilaisvinom, būdami Rusijos imperijoje. Tiktai 63-aisiais metais jau prasidėjo baudžiavos panaikinimas.“

Turbūt nereikėtų stebėtis, kad atsiradus galimybei, kai pirklio Konsencijaus našlė nusprendė išvykti iš Klaipėdos, miesto magistratas iš jos šį gyvenamąjį pastatą nupirko ir 1846-aisiais metais jame įkūrė rotušę.

Zita Genienė: „Aš manau, kad tos derybos gal vyko ir anksčiau, nes iš tikrųjų išlaikyti istorinę atmintį yra labai svarbu ir kai tiktai va štai atsirado galimybė, tą miestas noriai darė ir labai tuo didžiavosi. Ir iš tikrųjų įsikūrusi rotušė pirmaisiais metais atliko tokią vidaus rekonstrukciją, kad būtų tinkama šitai funkcijai. O vėliau 1875-ieji metai yra labai svarbūs – tai yra jau didžioji rekonstrukcija, kuomet pasikeitė ir planinė struktūra, ir pastato išvaizda. Tai turėjo įtakos šiek tiek ir tas 1854-ųjų metų gaisras, kuomet ugnis jau priartėjo prie rotušės ir vos vos pavyko ją išsaugoti nuo gaisro. Tai va 75-aisiais metais buvo nuspręsta, kad reikia įrengti reprezentacinę posėdžių salę, tuo tikslu buvo pastatas paaukštintas vienu metru, įrengta puošni salė, taip pat pasikeitė ir fasado elementai, daug įvesta naujų elementų, atsirado Klaipėdos miesto herbas ir taip maždaug išore tai yra jau ką mes matome dabar. Tačiau planinė struktūra, aišku, labai nukentėjo jau sovietmečiu.“

Na o apie Klaipėdos miesto rotušės istoriją XX-ajame amžiuje pasakosime jau paskutinėje laidos dalyje.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

Klaipėdos miesto rotušė buvo svarbi ir po to, kai šis kraštas buvo perimtas iš Vokietijos, o vėliau atiteko Lietuvai. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovės Zitos Genienės, čia savo posėdžius rengdavo ir Klaipėdos krašto parlamentas.

Zita Genienė: „Per rotušę dar vienas yra svarbus momentas – 20-ieji metai, kuomet Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, tai būtent šitoje miesto rotušėje ir buvo pasirašytas pagrindinis aktas, kuomet jau Vokietijos atstovas grafas Lambsdorfas perleidžia Antantės valstybių žinion ir kuomet atvyko prancūzai, ta perdavimo ceremonija vyko būtent prie rotušės. Na, o kai Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai, pradėjo veikti nauja krašto valdymo organizacija – tai Klaipėdos krašto seimelis arba parlamentas. Jie vis dėlto posėdžius visada rengdavo šitoje magistrato salėje dėl to, kad kitokios vietos posėdžiams neturėjo miestas. Taip magistratas iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos jis kaip institucija veikė.“

Po Antrojo pasaulinio karo miesto rotušės pastatas prarado savo reikšmę.

Zita Genienė: „Kuomet jau atėjo sovietmetis, toks požiūris buvo ypatingai stengėsi ištrinti tą atmintį tokią ir šitas pastatas buvo paverstas statybininkų bendrabučiu, vėliau statybos tresto administracija įsikūrė. Ir tada čia apie 64-uosius metus dar ta rotušės salė buvo visiškai sumodernizuota, kaip tuo metu sakoma, atsisakoma visų tų detalių. Ir, tarkime, niekas nežino, kur dingo istorinė galerija – buvo pradėta kaupti paveikslai, istoriniai paveikslai, Luizės sofa kaip relikvija ir visi kiti. Ir tiek kieme yra buvus tokia istorinė ekspozicija – visa tai išnyko be pėdsakų, išskyrus muziejus turi vieną eksponatą. Tai magistrato, mes taip spėjam, iždo skrynia. Kuomet buvo pastatas remontuojamas, pusrusyje buvo rastas, tai mes muziejuje saugome ir ekspozicijoje rodome. Tai va, XVII amžiaus ji išlikusi, tai vienintelė relikvija iš to meto. Tai reikia pastebėti, kad įsikūrus rotušei, buvo statomi priestatai, šalia įsikūrė gaisrinė, šalia buvo vėliau įsikūrė ir policijos valdyba, už Karlo tilto muitinės kompleksas, bet rotušė buvo tarsi administracinis toksai centras. Vat sovietmečiu va šitas kompleksas, gaisrinė nugriauta ten 83-aisiais metais, policijos valdyba dar yra buvus, miesto sporto salė už magistrato tame pačiame sklype – visa tai buvo sunaikinta ir išlikęs tiktai vat vienas rotušės pastatas. Aišku, šitie vat visi griovimai jie šiek tiek mažina to buvusio ansamblio vertę ir taip labai dabar yra sunkiai įsivaizduojamas tas, kaip čia viskas atrodė seniau, kadangi išlikęs vienas tiktai korpusas.“

1978-aisiais metais buvo atlikta šio pastato rekonstrukcija. Na, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, patalpos buvo perduotos naujai įkurtam Klaipėdos universitetui, kuris čia įkurdino rektoratą bei kai kuriuos padalinius. 1994-ųjų metų pabaigoje Lietuvoje suformavus 10 apskričių, buvusiame magistrato pastate įsikūrė Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Po apskričių administracijų likvidacijos, čia nuo 2011-ųjų metų įsikūrė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Zita Genienė: „Ir galbūt tai yra gerai. Nors jis yra saugomas pastatas, jau čia kažko negalima daryti, tačiau privatūs asmenys, aišku, kitokias vizijas turi dažniausiai. Iš kitos pusės, pastatas yra restauruotas, sovietmečiu reikia pasakyti fasadai sutvarkyti. Tokia galbūt ir atsiras galimybė ir tą salę kažkiek atkurti senąjį vaizdą, kad ji galėtų vėl tapti reprezentacine miesto sale. Ir ne vieną kartą buvo kalbama apie galimybę kažkokią muziejinę ekspoziciją, kad būtų bent jau nedidelė, atkurta, kuri pasakotų apie tokią įdomią istoriją. Reikia džiaugtis, kad va šitokių visokių sumaiščių, perversmų, bombardavimų laiku išliko tas pastatas. Tai yra didelė vertybė. Manau, mes būtume žymiai skurdesni be šito pastato, ne tiek mes daug ir turime tokių išskirtinių pastatų Klaipėdoje.“

Teigė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Laidą rengė Žydrūnas Naujokas.

P. S. Pašnekovų kalba neredaguota.

Autorius: Žydrūnas Naujokas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama