Si­na­go­ga – dvasinis ir kultūrinis centras

Vil­ka­viš­kio si­na­go­ga yra pa­mi­nė­ta ka­ra­liaus Žy­gi­man­to Va­zos III 1623 m. kon­fir­ma­ci­nia­me do­ku­men­te.

Si­na­go­ga bu­vo me­di­nė, 11 m aukš­čio, tri­jų aukš­tų, de­ko­ruo­ta iš­rai­žy­tais me­di­niais or­na­men­tais, at­gręž­ta į Je­ru­za­lę. Tarp vil­ka­viš­kie­čių žy­dų sklan­dė le­gen­da, kad jų tau­tie­čiai įsi­kū­rė Vil­ka­viš­ky­je XVI a. vi­du­ry­je, kai ka­ra­lie­nė Bo­na Sfor­ca sky­rė miš­ko me­die­nos si­na­go­gai pa­si­sta­ty­ti.

Kaip be­bū­tų, pir­mas ofi­cia­lus žy­dų bend­ruo­me­nės pa­mi­nė­ji­mas is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se ap­tin­ka­mas am­žiu­mi vė­liau – XVII a. Šiuo lai­ko­tar­piu sie­kiant at­gai­vin­ti po ka­ro su šve­dais nu­smu­ku­sią eko­no­mi­ką su­tei­kia­ma tei­sė žy­dams gy­ven­ti Vil­ka­viš­ky­je, iš jų ren­ka­mi ati­tin­ka­mi mo­kes­čiai dva­rui.

Net ke­le­tą am­žių Vil­ka­viš­kio žy­dų bend­ruo­me­nė ga­lė­jo di­džiuo­tis įspū­din­ga ba­ro­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros me­di­ne si­na­go­ga, ku­rios in­ter­je­re bu­vo gau­su or­na­men­tuo­tų de­ko­ro ele­men­tų. Ap­link ją su­si­for­ma­vo dva­si­nis ir kul­tū­ri­nis Vil­ka­viš­kio žy­dų cent­ras: čia bu­vo ma­žes­ni mal­dos ir švent­raš­čių stu­di­jų na­mai, ma­žes­nė šil­do­ma si­na­go­ga, bend­ruo­me­nės pa­sta­tas.

Pir­mo­sio­mis II pa­sau­li­nio ka­ro die­no­mis Vil­ka­viš­kis bu­vo be­veik vi­siš­kai su­de­gin­tas, su­de­gė ir si­na­go­ga.

Autorius: Sigita ŠVEDAITĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama