Senųjų amatų centras tapo bendruomenės ašimi

Lygiai prieš dešimtmetį Virbalyje buvo atidarytas Senųjų amatų centras, kuris ir šiandien tęsia misiją išsaugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas jaunesnėms kartoms. Minėdami apvalų jubiliejų įkūrėjai džiaugiasi pasiekimais, didžiuojasi įveikę iššūkius ir su entuziazmu žvelgia į ateitį.

Variantų net nesvarstė

Paklaustas, kodėl pasirinko veiklą, susijusią su senaisiais amatais, bendruomenės „Virbalio vartai“ pirmininkas Stanislovas Lopeta teigė, kad kitokių minčių net nebuvo. Mat nuo seno žinoma, jog Virbalis yra amatų miestas, todėl norėjosi tęsti tradicijas. Pasirodo, anksčiau Virbalyje net gatvės buvo pavadintos pagal amatininkų – mėsininkų, rimorių, baldžių, dailidžių ir kitų – veiklą.

Pastate, kuriame įkurtas Senųjų amatų centras, prieš tai veikė biblioteka ir seniūnija. Jį virbaliečiai savo reikmėms gavo po to, kai minėtos įstaigos išsikėlė į renovuotą senosios mokyklos pastatą. Tuomet bendruomenės žmonės nusprendė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir prašyti lėšų remontui. Nevyriausybinė organizacija gavo per 9 tūkst. litų, tačiau tai buvo tik lašas jūroje. Vien už duonkepę krosnį meistrai paprašė visų paramos pinigų, o kur dar patalpų remontas, kiti daiktai, skirti edukacinėms programoms?.. Virbaliečiai turėjo pridėti ir iš savo kišenės. Be to, jie ir remontą darė patys. Kas dirbo prie santechnikos, kas šveitė, tinkavo, glaistė sienas, kalė lubas. Net didžiulę krosnį, į kurią dabar pašauna duoną ir kugelį, bendruomenės vyrai sumūrijo patys. Beje, prieš dešimtmetį pastatyta duonkepė puikiai kepa iki šiol.

Dvi edukacinės programos

Pradėję veiklą virbaliečiai greitai suprato, kad vien edukacinės programos apie duonos kepimą nepakaks. Vietiniai žmonės norėjo lankytojams plačiau pristatyti senovinius amatus ir iš arčiau supažindinti su turtinga jų istorija. Atsirado daugiau savanorių, kurie sutiko pagelbėti. Pavyzdžiui, Irena Griešiuvienė apsiėmė parodyti, kaip liejamos žvakės. Ilgametė audėja Angelė Markauskienė padovanojo audimo stakles. Taip viena po kitos centre atsirado įvairios edukacinės veiklos. Lankytojams buvo rodoma, kaip kepama duona, kaip vejamos virvės, liejamos žvakės, audžiami takai, žiedžiami indai.

Dabar virbaliečiai turi dvi edukacines veiklas – „Duonos kelias“ bei „Kalėdaičio istorija ir gimimas“. Tačiau tai nereiškia, kad kiti senieji amatai liko nustumti į šalį. Užsisakę edukaciją „Duonos kelias“ centro lankytojai gali sužinoti apie visą duonos gamybos procesą: nuo žemės dirbimo, rugių sėjos iki garuojančio kepalo ant stalo. Kol kepaliukai kepa krosnyje, reikia šiek tiek palaukti. Kad neprailgtų, svečiai gali pasidaryti žvakę, nusivyti virvę ar išmėginti kitą amatą.

Edukacinė programa „Kalėdaičio istorija ir gimimas“ supažindina su kalėdinių tradicijų ištakomis. Ši programa rengiama tik lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai įsivyrauja adventinė nuotaika, prasideda Kalėdų laukimas. Dalyviams pasakojama kalėdaičio atsiradimo istorija. Be to, jie išmėgina Kūčių vakaro burtus ir žaidimus, kurie anuomet buvo svarbi šventinio laikotarpio dalis. Programoje taip pat pristatomi tradiciniai plotkelių kepimo būdai, žmonės sužino, kaip buvo gaminami komunikantai bažnytinėms apeigoms.

„Daugumos lankytojų atsiliepimai tikrai geri, o mums tai labai paglosto širdį. Pasitaiko dienų, kai į edukaciją atvyksta net trys grupės. Po tokio intensyvaus darbo tikrai norisi poilsio, bet nuovargis būna malonus“, – teigė centro darbuotoja Loreta Vasiliauskienė.

Uždirbtos lėšos leidžiamos bendruomenės labui

Senųjų amatų centre šiuo metu dirba penki virbaliečiai: S. Lopeta, L. Vasiliauskienė, Geralda Rainienė, Aldona Timinskienė ir Irena Lopetienė. Edukacijas jie veda visomis dienos, išskyrus sekmadienį. Lankytojai žino, kad reikia edukaciją užsisakyti iš anksto, nes kitaip gali nebūti laisvų vietų.

Bendruomenės žmonės džiaugiasi, jog šis verslas jiems atrišo rankas. Gauti pinigai naudojami įvairiems projektams įgyvendinti: mieste įrengta šarvojimo salė, pastatytas paminklas karalienei Bonai Sforcai, prižiūrimas Virbalio tvenkinys: išvalyta jo pakrantė, pastatyti lauko įrenginiai. Be to, bendruomenės nariai išvyksta į ekskursijas.

S. Lopeta neslėpė, kad kartais tenka išgirsti ir ne pačių maloniausių komentarų, esą uždirbtas lėšas darbuotojai pasilieka sau. Tačiau per tiek metų jie jau išmoko nekreipti dėmesio į šitokias kalbas ir tiesiog toliau dirba darbą, siekdami bendruomenės gerovės.

Atvyksta iš viso pasaulio

Virbaliečiai prisiminė, kad per pirmuosius veiklos metus buvo užsakyta 114 edukacinių programų, kuriose sulaukta 3 300 lankytojų. Kasmet šie skaičiai vis augo. Per pandemiją, kai veikla buvo ribojama, edukacijų pravesta žymiai mažiau. Apibendrinus dešimtmečio rezultatus skaičiai išties įspūdingi – per visą gyvavimo laikotarpį Senųjų amatų centre viešėjo daugiau nei 20 tūkst. lankytojų, jiems surengta beveik 900 edukacinių programų.

Į Virbalį atvyko turistų iš viso pasaulio. Svečių sulaukta iš Olandijos, Vokietijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Švedijos, Turkijos, Rumunijos, Slovėnijos. Būta lankytojų iš itin tolimų kampelių, tokių, kaip Argentina, Kanada, Honkongas, Jungtinės Amerikos Valstijos.

S. Lopeta prisiminė vieną kuriozinę situaciją su turistais iš Turkijos, kurios gyventojai yra labai verslūs, o dauguma dirba prekybos srityje. Vienas atvykėlis, pamatęs, kokiais gražiais drabužiais pasipuošusios edukacijas vedančios moterys, iškart puolė fotografuoti sukneles, nuotraukas nusiuntė žmonai ir pažadėjo, kad nupirkęs parveš dovanų. Deja, tąkart iš Virbalio turkas grįžo tik su įspūdžiais, bet be dailaus rūbo.

Virbaliečiai pastebėjo, kad islamą išpažįstantys turistai anksčiau griežčiau laikydavosi savo tikėjimo normų, o dabar tapo laisvesni. Atvykę į edukaciją jie neatsisako paragauti ant vaišių stalo padėtų lašinių, skilandžio. O degustuodami „Trejanką“ – trijų šaknų užpiltinę – kai kurie vis dėlto dar dengia galvas kepurėmis manydami, kad tada Alachas nematys jų geriančių.

Kalbėdami apie ateitį virbaliečiai sakė, kad galvose sukasi dar vienas įdomus projektas. Pavasario pabaigoje jie planuoja surengti degustacinę popietę „Senieji Rytprūsių šeimų receptai“. Netrukus prasidės pirmieji eksperimentai virtuvėje, o gegužės 24 d. paragauti patiekalų galės ir į Virbalį atvykę svečiai.

Autorius: Toma BIRŠTONĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama