Prosenelių atminimas susiejo Gargždus ir Kolorado valstiją JAV

Kokių tik nebūna mūsų gyvenime netikėtumų ir sutapimų! Prabėgus daugiau kaip šimtmečiui savo giminių ieškanti Kerol Shirey-Liubauskas su vyru Glenu Lietuvą aplankė šio rugsėjo spalvingomis dienomis ir susitiko su protėvių palikuonimis. Norisi papasakoti, kokius nepamirštamus įspūdžius jie išsivežė iš mūsų krašto…
Pirmoji istorija
1890 metų Gargždų bažnyčios metrikų knygoje esančiame įraše, rašytame rusų kalba, skelbiama: „1890 metų sausio 16 dieną Vainuto RK parapijos vikaras Ks. Žagrakalys po trijų užsakų, viešai skelbtų sausio 6, 7 ir 14 dienomis, sutuokė valstietį iš Pajūrio valsčiaus Spraudės parapijos, 32 metų našlį Juozapą Brinkį su 23 metų katalike iš Vainuto parapijos Barbora Venckute. Nustatyta, kad jų santuokai jokių kliūčių ir prieštaravimų nėra, santuoka sudaryta abiejų sutarimu.“ Toliau išvardinti liudininkai. Tuoj po vedybų šeima išvyko į Ameriką.
Su ilgamečiu buvusiu Gargždų parapijos klebonu kanauninku Jonu Paulausku skaitant šį dabar jau skaitmenizuoto archyvo įrašą, natūraliai kilo klausimai: kodėl tuo metu Gargždų bažnyčioje tuokėsi kitų parapijų tikintieji, kodėl užsakai sekė vienas po kito, pagaliau – kodėl šią santuoką laimino Vainuto bažnyčios vikaras? Išvada peršasi, kad skubantiems išvykti jaunavedžiams Gargždai pasitarnavo kaip pasienio muitinės parapija. Bažnyčia tam neprieštaravo ir padėjo.
Kita istorija
Tų pačių 1890 metų lapkričio 27 dieną Šiaulių gubernijos Pašvitinio miestelio bažnyčios metrikų knygoje užrašyta 28 metų valstiečio sūnaus, kareivio rezervisto Mykolo Liubausko ir 24 metų valstietės Elenos Valiulytės (žinomo fotografijos meno kritiko, žurnalisto Skirmanto Valiulio tetos) santuoka. Toje šeimoje užaugo 11 vaikų. Nors Liubauskai gyveno pasiturinčiai ir pats šeimos galva garsėjo kaip gyvulių daktaras (mat tarnaudamas carinės armijos kavalerijoje įgijo veterinarijos žinių), du jo sūnūs prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo išvykę į Ameriką užsidirbti pinigų. Vienas jų – Jonas – čia ir pasiliko. Jam buvo lemta susipažinti su Gargžduose susituokusių Juozapo ir Barboros Brinkių pirmagime Frensis (Pranė). Taip susikūrė nauja išeivijos lietuvių šeima. Jiems gimė keturi vaikai. Vienam iš jų, taip pat Jonui, mano pusbroliui, dabar 94 metai. Tai jo dukra Kerol Jeanie su vyru rudenį lankėsi senelių gimtinėje.
Žmonės, kuriems rūpi viskas
Jono Liubausko dukrai Kerol Jeanie (Janina) su seneliu beveik neteko bendrauti. Jis žuvo avarijos metu gamykloje, bet močiutė Pranė, Žemaitijos paribio valstiečių dukra, anūkams pasakodavo apie gimtąjį kraštą, kaimo papročius, šventes, gamindavo lietuviškus valgius: bulvinius blynus, peronijas, kugelį… Lietuviškai kalbėti šeimoje jau niekas nemoka. Visi šios lietuvių šeimos vaikai ir vaikaičiai mokėsi universitetuose, įgijo profesijas, dirba akademinėse bendruomenėse arba eina vadovaujančias pareigas.
Kolorado universitete Glenas Shirey dirbo informacinių technologijų srityje, Kerol – žmogiškųjų išteklių direktore, trys jų vaikai pasirinko panašias profesijas. Išėję į pensiją Kerol ir Glenas įsigijo namus nacionaliniame Kolorado valstijos Estes Parke, kuris garsus savo uolėtų kalnų kraštovaizdžiu ir maloniu klimatu. Jiedu mėgsta keliauti, ne kartą lankėsi Europoje. Šių metų sausį liko sužavėti piligrimine kelione Italijoje, tad grįžę tuoj pat užsirašė į šių, Bažnyčios Jubiliejinių metų, Dievo Gailestingumo piligrimystės kelionę po Lietuvos ir Lenkijos šventoves. Abu yra giliai tikintys krikščionys, tvirtai laikosi duotų įžadų, atlieka visas krikščioniškąsias pareigas. Glenas dar paaiškina: „Esu lektorius. Prieš skaitydamas Šv. Mišiose ieškau informacijos apie žmones ir kraštus iš Senojo Testamento. Jaučiu, kad jie skamba kaip lietuvių kalba arba bent jau panašiai, nes hebrajų kalba taip pat sena, kaip ir lietuvių.“

Atgijo giminaičių ryšiai
Kerol su vyru Glenu šeimos archyve suradę artimųjų metrikus, šios kelionės proga ryžosi aplankyti bažnyčias, kuriose tuokėsi ar buvo pakrikštyti jų seneliai, taip pat sužinoti apie Lietuvoje gyvenančius giminaičius. Kreipėsi į Pasaulio lietuvių genealogijos draugiją. Po ilgoko laukimo atėjo žinia, jog senelio Jono gimtajame krašte, Pašvitinio miestelyje, gyvena jo brolio Prano anūkė mokytoja Loreta Liubauskaitė-Stasiūnienė. Taip atgijo ryšiai su plačios giminės palikuonimis.
Atskridę į Vilnių porą dienų anksčiau už kitus piligrimus, Kerol ir Glenas išsinuomotu automobiliu atvyko į Klaipėdą, mano sūnus prof. Vygantas Vareikis jiems aprodė universitetą, bažnyčias, senamiestį.
Svečiai susižavėjo Lietuvos pajūriu. Pakeliui sustojo Gargžduose. Bažnyčios, kur skubomis tuokėsi Kerol proseneliai, vietoje dabar nauja šventovė, senosios atvaizdą galėjo pamatyti tik raštinės vitraže. Mūsų naujieji giminės amerikiečiai pasirodė labai nuoširdūs, atviri ir paprasti žmonės, kuriuos domina viskas šio neramaus pasaulio kasdienybėje.
Įdomi kelionės programa
Su kitais Dievo Gailestingumo grupės piligrimais mūsų svečiai dalyvavo pamaldose Vilniaus bažnyčiose, aplankė Šv. Faustinos vienuolyną, kun. Sapočkos globos namus, Šiluvą, Kryžių kalną, Trakus, jiems surengta ekskursija į KGB muziejų, taip pat į bažnyčias Baltstogėje. Didelį įspūdį paliko lietuvių pagarba mirusiesiems. Vėlinės jų valstijoje nėra švenčiamos, bet Vėlinių dieną sutuoktiniai aplankė Estes Parko kapines, pasimeldė už mirusius, uždegė žvakeles. Lapkričio 27 d. visa Amerika švenčia Padėkos dieną. Prie šventinio stalo, ant kurio pūpso keptas kalakutas, iš visų kampelių susirenka šeimos. Visus sujungia taurus bendravimas, nuoširdžiausi linkėjimai ir viltys. O mūsų naujieji giminaičiai puoselėja viltį dar nors kartą apsilankyti Lietuvoje.
Aldona VAREIKIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuva amerikiečio akimis
Glenas Shirey, grįžęs iš kelionės Lietuvoje, netrukus parašė mums laišką į Gargždus, pasidalino savo įspūdžiais. Pacituosiu kelias laiško ištraukas:
„Sunku apsakyti, kaip nuostabu buvo susitikti su giminėmis. Be meilės, kurią jaučiau iš visos šeimos, gatvėje mačiau žmones – atvirus, kalbius, nuoširdžius. Supratau, kad juos vienija meilė savo šaliai ir kultūrai. Pastebėjau lietuvių norą, kad Lietuva būtų pristatoma pasauliui ir troškimą prisidėti prie viso pasaulio gerovės. Kalbėdamas čia apie Lietuvą, sakau žmonėms, kad jei jie neskaitys Rytų Europos istorijos, tai ir nesužinos, kad mums buvo nutylėta apie Hitlerio ir Musolinio fašizmą, Stalino masinius tautų žudymus, Putino sukeltą karą prieš Ukrainą. Jungtinėse Valstijose valoma nepriklausoma žiniasklaida, todėl jie to nemato, nors kalba apie moralę, lygybę, teisingumą, bet šie dalykai nesurenka pakankamai balsų, kad formuotų valstybės politiką…
Kai grįžęs dabar kalbuosi su savo bičiuliais ir bažnyčios draugais, aiškinu jiems, kad Lietuva buvo paskutinė šalis, tapusi katalikiška, o šiandien ji yra vienintelė katalikiška visoje Šiaurės Europoje. Mane įkvėpė pokalbiai su žmonėmis, gyvenančiais šalyje, kur tiek daug žino apie pasaulio politiką ir kitas šalis. Myliu jus visus, myliu Lietuvą, neužmiršiu jūsų“…

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama