Nuo vandens baimės iki meilės irklams

Panevėžio 5-osios gimnazijos abiturientė Rasa Vaičikonytė gyvena taip, lyg kiekvienoje jos dienoje tilptų dvi: tarp irklavimo treniruočių, biologijos ir chemijos, jaunimo politikos ir kūrybinių veiklų. Ji – viena perspektyviausių Lietuvos jaunųjų irkluotojų, Europos jaunių ir jaunimo irklavimo čempionatų finalininkė, o dabar – ir Panevėžio jaunoji merė.

Kai panevėžietė irkluotoja Rasa Vaičikonytė pirmą kartą įlipusi į siaurutę valtį bandė apsisukti Galvės ežere, bangos ir baimė atrodė didesnės už ją pačią. Ironiška, tiesa? Mergina, kuri bijojo vandens, dabar – Europos jaunių ir jaunimo čempionato finalininkė, viena perspektyviausių savo amžiaus irkluotojų Lietuvoje.

Meilę irklavimo sportui Rasai perdavė jos tėvai, o dabar ir treneriai – irklavimo talentų šlifuotojai Dalia ir Vytautas Vaičikoniai.

„Jau nuo vaikystės leidau laiką tarp irkluotojų. Važinėdavau į stovyklas Trakuose, ruošdavau pamokas treniruočių salėje, kartu keliaudavau į varžybas“, – pasakoja R. Vaičikonytė.

Prieš bemaž šešerius metus tėvai pasiūlė dukrai atvažiuoti pažiūrėti varžybų ir pačiai pabandyti startuoti dviviete baidare.

Su porininke R. Vaičikonytė atplaukė paskutinės, todėl neliko sužavėta.

Tėvams teko gerokai pavargti, kad įkalbėtų dukrą pabandyti dar kartą.

„Irklavimą lankyti pradėjau tik 2020 metais, kai jau buvau kiek vyresnė. Susitarėme, kad ateisiu bent į tris treniruotes per savaitę, bet atsiradus draugų ratui, nepraleisdavau nė vienos“, – šypsosi Rasa.

Įveikė vandens baimę

R. Vaičikonytė plačioje valtyje neblogai balansavo, nes sėdėjo joje ne pirmą kartą.

Vos persėdusi į siauresnę, išvažiavo į klubo stovyklą Trakuose.

„Dabar man tai atrodo be galo juokinga, bet atsimenu, kaip išplėstomis akimis ir garsiai šūkaudama siūbavausi ant bangų, pirmą kartą bandydama apsisukti Galvės ežere. Su bangomis iš pradžių nedraugavau ir per varžybas, nes dauguma vienviečių startų pasibaigdavo maudynėmis“, – juokiasi Rasa.

Dabar jai pačiai keista, kad pasirinko vandens sportą. Vanduo tikrai nėra geriausias Rasos draugas.

„Vaikystėje labai bijojau vandens, kad jo patektų į akis, net negalėdavau pagalvoti. Dabar baimės nebeliko. Ir nors vis dar nesu didžiausia maudynių mėgėja, treniruotis ant vandens man labai patinka“, – prisipažįsta.

Nusiyrė iki Europos čempionato finalo

Pirmasis R. Vaičikonytės medalis – tarsi maža kibirkštis, įžiebusi didelę svajonę.
Lietuvos irklavimo čempionate 2020-aisiais, sėdėdama dvivietėje baidarėje drauge su porininke iš Šiaulių, Rasa tikrai nesitikėjo, kad finišo liniją kirs antros ir išplėš sidabrą.

„Taip didžiavausi tuo medaliu, kad paskui visą dieną jo nenusiėmiau, o grįžusi namo be perstojo apie laimėjimą pasakojau seneliams“, – juokiasi prisiminusi.

Tačiau tikrasis sporto stebuklas jos laukė vėliau – pirmasis startas pasaulio jaunių ir jaunimo čempionate.

Varžybos vyko Italijoje, kerinčio grožio kalnų miestelyje Auronco di Kadorė.

Anot R. Vaičikonytės, irkluoti tokioje aplinkoje buvo neapsakomas jausmas.

„Šios varžybos padarė be galo didelį įspūdį. Man tai buvo pirmos tokio aukšto lygio varžybos, joms labai rimtai ruošėmės. Be to, buvau apsupta dar niekada nematytų įspūdingų gamtos vaizdų, o kartu važiavo puiki komanda“, – pasakoja irkluotoja.

Kol kas aukščiausias R. Vaičikonytės pasiekimas yra Europos jaunių ir jaunimo čempionato 9-oji vieta.

Šią ji iškovojo kartu su kita panevėžiete irkluotoja, porininke Liucija Railaite 500 metrų distancijoje.

„Nors čempionato finale startuoti buvo tikrai įspūdinga, šių varžybų pusfinalis man paliko daugiausia atsiminimų. Procesas prieš startą, trenerio žodžiai, komandos palaikymas, startas ir emocijos po jo, kai pamatėme, kad esame finale. Visa tai dar ir dabar priverčia nusišypsoti“, – sako Rasa.

Hematogeno magija

Kaip pasakoja R. Vaičikonytė, pastarieji metai buvo jos paieškų ir atradimų laikas.

Bandė rasti sau tinkamus būdus nusiraminti prieš startą. Ir pastebėjo, kad geriausias vaistas nuo jaudulio – piešimas bei rankdarbiai.

„Beje, prieš startą visada suvalgau ar bent atsikandu hematogeno. Tikinu save, kad hematogenas man suteikia labai daug energijos ir padės puikiai pasirodyti“, – šypteli Rasa.

Per varžybas Rasos galvoje – ir chaosas, ir tvarka vienu metu.

Sako, kad tada perbėga milijonai minčių.

Vos startavusi, dažniausiai skaičiuoja yrius, nes tai padeda išlaikyti susikaupimą. Artėjant link 250 metrų, dažnai prireikia save motyvuoti.

„Pastaraisiais metais bandžiau atrasti trumpų žodelių, kuriuos galėčiau mintyse kartoti, kai pasidaro sunku. Priartėjusi prie distancijos pabaigos jau net nežinau, kas tuo metu vyksta galvoje, mat stengiuosi visais įmanomais būdais kuo greičiau pasiekti finišo liniją“, – sako Rasa.

Sportas jai – ne tik skambios pergalės ar medaliai. Jis išmokė pasitikėti savimi, pažinti savo ribas, o kartais – ir jas peržengti.
„Sportas man suteikė galimybę keliauti ir pamatyti pasaulio. Suteikė drąsos išbandyti tai, kas anksčiau kėlė baimę. Išmokė gerbti save, aplinkinius, aplinką, inventorių“, – vardija R. Vaičikonytė.

default

Į merės vietą

Jau netrukus artėjančiam irklavimo sezonui pradėsianti ruoštis R. Vaičikonytė dabar stengiasi daugiau laiko skirti mokslams, mat po metų, praleistų Amerikoje, tenka vytis bendraklasius.

Į Ameriką ji išvyko pagal mokinių mainų programą. Mokydamasi už Atlanto turėjo galimybę atlikti nemažai laboratorinių darbų ir labai tuo susižavėjo.

„Labai mėgstu biologiją ir chemiją, tad mano svajonė – studijuoti biochemiją. Mėgstu kruopštų darbą ir tyrimus, nekantrauju save išbandyti šioje srityje“, – sako abiturientė.

O kol dar turi galimybę, į įvairiausias veiklas įsitraukia Panevėžio 5-ojoje gimnazijoje.

„Patinka organizuoti renginius ar prie jų prisidėti. O laisvą laiką praleidžiu gamindama arba užsiimdama rankdarbiais“, – pasakoja Rasa.

Visai neseniai, minint Vietos savivaldos dieną, R. Vaičikonytė buvo išrinkta Panevėžio jaunąja mere.

Ši pilietinio ugdymo iniciatyva skatina jaunų žmonių domėjimąsi savivaldos veikla, leidžia jaunimui pažinti savivaldos veiklą iš arti ir būti išgirstiems.

Anot R. Vaičikonytės, pergalė jai buvo netikėta, nes konkurentės pasirodė labai stiprios ir pateikė ne vieną gerą idėją jaunimui aktualiais klausimais.

„Laimėjusi rinkimus jaučiausi perpildyta įvairiausių emocijų. Labai džiaugiausi, kad turėjau galimybę atstovauti savo mokyklai, o manęs palaikyti atėjo gimnazijos parlamento nariai. Buvau be galo sužavėta, kaip gražiai organizuotas visas renginys. Tikrai pranoko visus mano lūkesčius“, – sako Rasa.

Tiki Panevėžiu ir jaunimu

Kaip prisipažino gimnazistė, jaunimo politika jai visiškai nauja sritis, todėl patirties dar stinga.

Pasiruošti jaunojo mero rinkimams Rasai padėjo jos klasės auklėtoja Jūratė Jankevičienė.

Ji gimnazistę kuravo ir padėjo tobulinti rinkimų programą.

„Nemažai domėjausi Panevėžio aukštosiomis mokyklomis, diskutavau su savo bendraamžiais, studentais ir dirbančiais draugais, ko jiems stinga mūsų mieste. Todėl daugiausia dėmesio rinkimų programoje skyriau idėjoms, kaip paskatinti jaunus žmones, baigusius mokyklą, pasilikti Panevėžyje ir jame kurti gyvenimą“, – pasakoja R. Vaičikonytė.

Jaunosios merės manymu, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama jaunų žmonių psichologinei sveikatai, be to, reikėtų sudaryti geresnes sąlygas sportininkams, liekantiems mokytis Panevėžyje. Taip pat praverstų daugiau renginių ar socialinių erdvių, skirtų studentams.

Prioritetu ji įvardijo ir aktyvesnį Panevėžio įmonių bendradarbiavimą su aukštojo mokslo įstaigomis ir darbo ieškančiu jaunimu, geriau apmokamų darbo vietų kūrimą.

„Panevėžys vis labiau atsinaujina – tiek jo veidas, tiek bendruomenė. Čia vis daugiau jaunimo įtraukiama į įvairias veiklas. Mūsų mieste tikrai nestinga kūrybingų, sportiškų, sumanių jaunų žmonių, tad, manau, kad atsiras vis daugiau norinčiųjų prisidėti prie Panevėžio augimo“, – viliasi jaunoji merė.

Autorius: Reda Osteikaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama