Eglutėmis suspindusi Advento pradžia ir kino renginių gausa

Renginių programose vis dažniau pasirodo Kalėdų tematikos renginiai. Bene svarbiausias jų – eglutės įžiebimas – didžiuosiuose miestuose jau įvyko praėjusį savaitgalį, o Šilalė šventę surengs trečiadienį, gruodžio 3 d. O advento renginių ir įvairiausių kūrybinių dirbtuvių ciklas regione tęsis iki pat Kalėdų.

Gruodžio 3 d. minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Ta proga gruodžio 4 d., 10 val., Šilalės kultūros centre vyks specialus renginys, kuriame pasirodys Socialinių paslaugų namų dienos centro lankytojai ir Pajūrio laisvalaikio salės mišrus tercetas „Trelė“.

Gruodžio 6 d. prie Šilalės miesto eglės bus galima patirti Kalėdų nuotykį visai šeimai ,,Judam į Kalėdas“, o renginyje kartu su Kalėdų personažais, vaikų ir jaunimo mėgėjų meno kolektyvais bus galima šokti, sportuoti, dainuoti ir šventiškai leisti laiką. Programa vyks pasikartojančiais seansais, kas valandą, nuo 10 val. iki14.30 val., bilietą (https://www.ticketmarket.lt/…/kaledu-nuotykis-seimai arba Šilalės kultūros centro kasoje) privalo įsigyti kiekvienas seanse dalyvaujantis asmuo (vieno pirkimo metu – ne daugiau nei 5 bilietus).

Prasidėjo 22-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, šiais metais kviečiantis tyrinėti kino ir šiuolaikinio meno jungtis, politinius bei visuomeninius klausimus, dokumentinio kino istoriją ir meninių formų įvairovę. Gruodžio 1–2 d. vyksta simpoziumas anglų kalba kartu su Vilniaus dailės akademija ir kuratoriumi Miklós Ambrózy, o gruodžio 6–7 d. pirmą kartą lietuvių žiūrovams bus pristatoma prancūzų bei peruviečių kilmės menininkės Rose Lowder kūryba. Daugiau informacijos – vdff.lt.

Baigėsi pusę metų trukusi Venecijos architektūros bienalė, kurioje Lietuvos paviljonas „Archi / Tree / tecture“ tapo vienu ryškiausių akcentų. Beprasmiškai nupjauto miesto medžio kelmo instaliacija simbolizavo fizinius ir dvasinius praradimus, kviesdama permąstyti žmogaus santykį su gamta. Paviljoną aplankė daugiau nei 117 tūkst. lankytojų, surengtas lietuvių inicijuotas simpoziumas ir kiti renginiai. Vienas iš įsimintiniausių – simpoziumas, pirmąkart suvienijęs visas Lietuvos architektūros aukštąsias mokyklas ir sutraukęs 86 tyrėjus bei kelis šimtus studentų iš 14 Europos universitetų. Nuo 1980-ųjų kas dvejus metus vykstanti Venecijos architektūros bienalė – vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros renginių pasaulyje.

Kultūros ministerija skelbia kasmetinį Knygos meno konkursą. Jame bus vertinamos visos Lietuvos leidyklų 2025 m. išleistos knygos, o premijomis ir diplomais bus pagerbti jų dizaineriai, iliustruotojai, maketuotojai, leidėjai ir spaustuvininkai.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2025 m. Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. Įvertinusi 46-ių visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu atrinko 12 nominantų (pavardės pateikiamos abėcėlės tvarka): architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas, menininkas Donatas Jankauskas (kūryb. vardas Donatas Jankauskas-Duonis), grafikas, iliustruotojas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, pianistas Daumantas Kirilauskas, prozininkas, dramaturgas, poetas, literatūros tyrinėtojas, scenaristas Rimantas Kmita, kino režisierius Ignas Miškinis, aktorius Arūnas Sakalauskas, mados dizainerė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, dailininkė Laisvydė Šalčiūtė, operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė (kūryb. vardas Giedrė Kaukaitė).

Šeši Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai paaiškės gruodžio 8 d. Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną. Premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Autorius: Kotryna PETRAITYTĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama