2025-ieji – Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai

Apie istorinius faktus, naujoves mintimis dalinasi Lietuvos aviacijos muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja Sandė Jankauskienė, muziejaus direktorė Inga Puidokienė ir muziejininkas Eugenijus Raubickas.

– Artėjant 2025-ųjų, paskelbtų lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais, pabaigai, kokius projektus baigė įgyvendinti Lietuvos aviacijos muziejus?
Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja, projekto vadovė Sandė Jankauskienė:
– Mes sėkmingai užbaigėme „Įžymaus lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus brig. generolo Antano Gustaičio žvalgybinio lėktuvo ANBO-IV (ANBO-41) brėžinių restauravimo“ projekto devintąjį etapą, kurio metu Vilniaus universiteto bibliotekos Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyriaus restauratoriai restauravo 9 vnt. lėktuvo šviesoraštinių kopijų. Vykdant projektą ištirti ir restauruoti blogos būklės liemens bendrų vaizdų ir jų dalių brėžiniai.
Tai unikalios muziejinės vertybės, atskleidžiančios visuomenei, kaip iš brėžinių žingsnis po žingsnio kūrėsi legendiniai A. Gustaičio lėktuvai ANBO. Brėžiniai 2006 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Šie brėžiniai (šviesoraštinės kopijos) labai svarbūs, nes jie panaudoti gaminant žvalgybinius lėktuvus ANBO-IV (41). Tai – vienintelės išlikusios tarpukario Lietuvos karo aviacijos dirbtuvėse sukurtos brėžinių kopijos, liudijančios lietuviškos konstrukcijos originalumą ir Lietuvos pažangą. Lėktuvai ANBO-IV tarpukario Europoje buvo vertinami kaip vieni iš geriausių savo klasės lėktuvų. 1934 metais su trijų tokio tipo lėktuvų grandimi įvykęs skrydis aplink Europos sostines tapo ryškiu Lietuvos techninės pažangos simboliu.
Restauravimo darbus atliko Vilniaus universiteto bibliotekos Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyriaus restauratoriai – atlikę išsamius tyrimus, pašalino pažeidimus ir paruošė šias vertybes ilgalaikiam išsaugojimui.
Restauruoti brėžiniai – svarbios muziejaus vertybės, kurios tampa itin reikšmingomis minint lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus.
Jų kopijos eksponuojamos naujoje muziejaus parodoje „Nuo brėžinio iki dangaus: ANBO (at)gimimas“. Čia istorinis paveldas persipina su jos atkūrimu ir būtinybe šiandienėje perspektyvoje.
Tai unikalus projektas, išsaugantis garbingą ir svarbią Lietuvos aviacijos istoriją, A. Gustaičio kūrybinį genialumą bei lietuviškos inžinerinės minties pasiekimus tarpukariu. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano lėšomis. Bendra projekto vertė – 18 000 Eur.
Lapkričio 27 d. Lietuvos aviacijos muziejuje (LAM) Kaune įvyks ir režisieriaus Audriaus Juzėno dokumentinio filmo „Aviatoriai“ premjera. Tai – 86 minučių trukmės pasakojimas apie Lietuvos aviacijos istoriją, jos iškiliausius kūrėjus, padangių meistrus. Lietuvos aviacijos kūrėjų metus apibendrinanti premjera kviečia prisiminti tuos, kurie kūrė ir tobulino lietuvišką aviaciją.
– Kodėl ANBO lėktuvai ir šiandien laikomi tarpukario Lietuvos techninės pažangos ir inžinerinio sumanumo simboliais?
Muziejaus direktorė Inga Puidokienė:
– ANBO lėktuvai įkūnija laikotarpio nacionalinės modernizacijos dvasią. Lietuva, vos atkūrusi nepriklausomybę ir būdama ekonomiškai nedidelė valstybė, sugebėjo sukurti sudėtingą ir aukštų technologijų išmanymo reikalaujančią produkciją – karinių orlaivių seriją.
ANBO – originalūs, savarankiškai sukurti lėktuvai. Šie orlaiviai įrodė, kad Lietuva gali ne tik sekti kitų šalių technologines tendencijas, bet ir pati kurti konkurencingus lėktuvus, pripažįstamus užsienyje.
ANBO lėktuvai įamžino tarpukario Lietuvos gebėjimą organizuoti sistemingą inžinerinę veiklą: nuo projektavimo iki bandymų, nuo mokslinių tyrimų iki praktinio pritaikymo kariuomenėje. Tai sukūrė Lietuvos aviacijos mokyklą, kurioje buvo ugdomi lakūnai, mechanikai, konstruktoriai. Nors valstybė neturėjo didelių finansinių, pramoninių resursų, ši sistema veikė moderniai ir darniai.
2025-ieji – tai ne tik jubiliejiniai ANBO lėktuvų metai, bet ir puiki proga Lietuvai pažymėti bei švęsti savo aviacijos istoriją. Tai laukas, kuriame susijungia istorinė atmintis, nacionalinis identitetas, techninė kultūra ir inovacijų paveldas. ANBO metai – puiki galimybė priminti visuomenei apie Lietuvos inžinerinius pasiekimus aviacijos srityje bei įamžinti svarbias istorijos asmenybes, tokias, kaip generolas Antanas Gustaitis, kūręs Europoje pripažintus lėktuvus. Galiausiai, ANBO metai suteikia galimybę ne tik prisiminti praeitį, bet ir žvelgti į ateitį – skatinti aviacijos, mokslo ir inžinerijos vertinimą bei plėtrą.
– Kokia Pociūnų aerodromo, esančio Prienų rajone, įtaka Lietuvos aviacijos istorijoje?
Muziejininkas Eugenijus Raubickas:
– Pociūnų aerodromo statyba, žemės darbai, sodybų nukėlimas prasidėjo vėlyvą 1940 metų rudenį, o jau 1941 metų kovo pabaigoje į aerodromą atskrido pirmieji raudonosios armijos lėktuvai.
Po karo sklandytojai aerodrome įsikūrė 1957 metų skraidymo sezono pabaigoje, kai daugelyje aerodromų nepavyko įsikurti dėl okupacinės kariuomenės apribojimų arba nepatogios vietos. Pociūnų aerodromas tapo pagrindine sklandytojų ruošimo baze, kurioje mokėsi sklandymo pradmenų, tobulėjo ir siekė rekordų skirtingų kartų sklandytojai. 1963 metais Kauno sklandymo stotis tapo Kauno Aviacijos sporto klubu ir, vadovaujant sklandytojui, sporto meistrui Aleksandrui Jonušui, išsivystė į aukštos kategorijos sportinę organizaciją.
Čia rengė treniruočių ir kvalifikacijos ugdymo stovyklas, vyko svarbiausios respublikinės ir tarptautinės varžybos.
1990 metų kovo 11 d. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, pasikeitė aerodrome esančių organizacijų struktūra. Šalia Kauno apskrities aviacijos sporto klubo įsikūrė Kauno parašiutininkų klubas, susikūrė UAB „Termikas“, remontuojanti sklandytuvus, sportinius ir bendrosios aviacijos lėktuvus; Eksperimentinės sportinės aviacijos gamykla – UAB „Sportinė aviacija ir Co“; veiklą tęsia aukštojo pilotažo Kauno aeroklubas.
1972 metų gruodžio 8-oji Lietuvos sportinės aviacijos istorijoje ypač reikšminga data. Pociūnų aerodrome pirmam skrydžiui pakilo Prienų eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje (ESAG) pagamintas pirmasis tuometinėje Tarybų Sąjungoje plastmasinis sklandytuvas BK-7 „Lietuva“.
Šis pirmasis skrydis išgarsino Prienus ir pakeitė bei įprasmino daugelio aviacijos entuziastų bei profesionalų gyvenimą.
...Nuo to laiko prabėgo pusė amžiaus, atnešusi daug permainų. Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla tapo UAB „Sportinė aviacija ir Ko“. Lietuvą visame pasaulyje garsina čia gaminami lietuviškos aviacinės konstrukcijos (LAK) sklandytuvai. Pirmojo plastikinio sklandytuvo pakilimo 50-mečio proga „Sportinės aviacijos ir ko“ direktorius Vytautas Mačiulis surengė prisiminimų popietę Pociūnuose, iš įvairių Lietuvos kampelių sukvietęs gamyklos senbuvius. Atvyko ir vienas šios istorinės dienos liudininkų – prieniškis Pranas Šnioka.
Šiandien Pociūnų aerodromas – tai skraidymo centras, kuriame skrydžius vykdo Kauno parašiutininkų klubas, Kauno apskrities aviacijos sporto klubas, UAB „Termikas“, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“. Per savo veiklos trisdešimtmetį uždaroji akcinė bendrovė „Termikas“ tapo žinoma toli už Lietuvos ribų europinius reikalavimus atitinkančia įmone, užsiimančia sklandytuvų, lėktuvų, aviacinių variklių remontu, technine priežiūra ir prekyba. Europos Sąjungoje savo registre „Termikas“ turi apie 60 pilnai aptarnaujamų orlaivių. Dabar „Termike“ remontuojami iki 2 tonų sveriantys orlaiviai. Tikslas – pereiti į aukštesnę pakopą – remontuoti orlaivius iki 6 t svorio. Tai būtų dvimotorės „ Cesnos“ ar kitokie komerciniai lėktuvai.
Pociūnų aerodrome vyksta Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai. Sklandytojai organizavo: 2001 m. Pasaulio moterų sklandymo čempionatą, 2004 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m., 2014 m., 2016 m. ir 2022 m. – Europos vyrų sklandymo čempionatus.
Veronika Pečkienė