Žemaitija – ne etnografinis, o istorinis regionas

Žemaitija – ne etnografinis, o istorinis regionas. Po konferencijos (iš kairės): prof. Juozas Pabrėža, LRS Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Violeta Turauskaitė, Pasaulio Lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, prof. Algirdas Žebrauskas. Nuotr. iš konferencijos organizatorių archyvo Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) lankytojų centre surengta konferencija „Žemaitijos regiono istorinės tapatybės ir žemaičių kalbos išsaugojimas bei teisinis įtvirtinimas“. Kultūros dienos Seime – pirmą kartą Ši konferencija – vienas iš Seime pirmą kartą surengtų Žemaičių kultūros dienų, kurių iniciatorė – Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, renginių. Organizatoriai – LRS Laikinoji žemaičių grupė ir Žemaičių kultūros draugija. Globėja – Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Violeta Turauskaitė, kuri konferenciją ir pradėjo. Susirinkusiuosius pasveikino LRS Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas bei Pasaulio Lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen. Pristatė pranešimus Konferencijoje „Žemaitijos regiono istorinės tapatybės ir žemaičių kalbos išsaugojimas bei teisinis įtvirtinimas“ perskaityti penki pranešimai. Architektas, Nacionalinės kultūros premijos laureatas, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas prof. Algirdas Žebrauskas perskaitė pranešimą „Žemaitija – istorinė Europos žemė“; kalbininkas, Žemaičių kultūros draugijos prezidento pavaduotojas prof. Juozas Pabrėža – „Žemaičių kalbos ir rašybos įtvirtinimas“. Rezeknės (Latvija) centrinės bibliotekos darbuotojos Anitos Gaidulės pranešimą „Šiandienos latgalių kalbos situacija Latvijoje“ perskaitė jį į žemaičių kalbą išvertęs režisierius, rašytojas ir vertėjas Edmundas Untulis. Šveicarijos ir Lietuvos kalbininkas, vertėjas Markus Roduner apžvelgė „Regioninių kalbų sampratą Europoje“. Etnologas, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys prof. Rimantas Balsys pristatė pranešimą „Žemaičiai etninės kultūros požiūriu“. Po pranešimų žodį tarti pakviesta buvusi LRS Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Diskusijos ir rezoliucija Prasidėjus diskusijoms, Etninės kultūros globos tarybos prie LRS pirmininkė Dalia Urbanavičienė įrodinėjo, jog žemaičių kalba, kuriai siekiama regioninės statuso, yra ne istorinio, o etnografinio regiono savasties ženklas, bet su ja nesutiko ne tik Žemaičių kultūros draugijos prezidentas A. Žebrauskas, jo pavaduotojas J. Pabrėža, bet ir kiti konferencijos dalyviai. Tad vienbalsiai buvo priimta rezoliucija: „Inicijuoti Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo, Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų užtikrintas Žemaitijos kaip istorinio Lietuvos regiono su sostine Telšiais ir regioninės žemaičių kalbos teisinis įtvirtinimas“. Savo žemaitiška poezija konferencijos pranešimų sesiją pradėjo ir baigė plungiškė poetė Irena Stražinskaitė-Glinskienė bei kražiškio Marijaus Čekavičiaus pučiamas ragas, skelbęs ir pranešimų pabaigas. Dalia ZABITIENĖ,Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narė

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama