Muziejininkui Pijui Brazauskui įteikta L. Ivinskio kultūros ir meno premija

Lapkričio 6 dieną Šiaulių rajono savivaldybės kultūros ir laisvalaikio centre vykusio iškilmingo Kultūros ir meno premijų įteikimo vakaro metu buvo paskelbta net vienuolika šios premijos laureatų. Tarp jų – ir Skriaudžių kalendorių muziejaus įkūrėjas, kolekcininkas Pijus BRAZAUSKAS, kuriam už geriausią per metus išleistą lietuvišką kalendorių paskirta Lauryno Ivinskio premija.
Retas kuris nežino Skriaudžių kalendorių muziejaus. Jis plačiai žinomas ne tik Lietuvoje, apie jį rašoma ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir tai yra jo įkūrėjo Pijaus Brazausko nuopelnas. Nesvarbu, kad Pijus su muziejumi atsisveikino prieš dešimtmečius, tačiau jis ir toliau liko aktyvus šio miestelio ir Veiverių seniūnijos patriotas. Jo iniciatyvos, pastebėjimai ir pasiūlymai pastebimi šiame krašte. Visgi didžiausia P.Brazausko aistra yra kalendoriai: juos kolekcionuoja, beveik kasmet surengia po parodą ne tik Kauno mieste, kur šiuo metu gyvena, bet ir kituose miestuose. Šiemet pristatė parodas Birštono sakraliniame muziejuje ir Marijampolėje, kur pragyveno beveik 30 metų. O iš parodų kolekcininkas visuomet parsiveža nemažai kalendorių. Vienoje jų gavo per tūkstantį įvairiausių kalendorių, o vienas spaudos leidinys Pijų pavadino „kalendorių karaliumi“. Apie jį ir jo renkamus kalendorius rašė net Čikagos lietuvių laikraštis „Draugas“.
Pijus Brazauskas pripažįsta, kad aistra kalendoriams neišblėso ir jau senokai esant senjoru. Kai kas sako, kad senjorai labai nuskriausti, nes jie „neturi ką veikti, namuose nuobodu“. O „Kalendorių karaliui“ laiko ir dabar trūksta. Bedirbdamas Skriaudžiuose, jis   surinko daugiau kaip dešimt tūkstančių kalendorių ir paliko didžiulę kolekciją muziejuje. O kaip kilo mintis pačiam sudarinėti kalendorius?
Pašnekovas pasakoja, kad, dar bedirbdamas muziejuje, pastebėjo, kad kalendoriai kartojasi. Būdamas žingeidus, ekonomistas išmąstė, kaip patobulinti kalendorių, kad nereikėtų jo keisti kiekvienais metais.
„Naujoviško kalendoriaus kūrimui buvo nustatyti du kriterijai – savaitės diena ir Naujieji metai. Buvo sudaryti kalendoriai, atsižvelgiant į tai, kurią savaitės dieną prasideda Naujieji metai. Sudarius po 7 kalendorius nekeliamiesiems ir 7 keliamiesiems metams, dar sudariau papildomai labai svarbią lentelę, kuria lengvai nustatomi metai, atitinkantys pagal savaitės dienas. Pagal šį kalendorių lengvai nustačiau, kad šių – 2025 metų – kalendorius atitinka buvusius 1800 ir 1902 metus, o ateityje jis tiks 2070 ir 2200 metams,“ – atskleidė kalendorių sudarytojas.
Dabar P.Brazausko sudarytas kalendorius yra tinkamas ne vienam šimtmečiui. „Pristatant tokį kalendorių Suvalkijoje, vienas laikraštis parašė straipsnį su pavadinimu „Nepirkite naujo kalendoriaus kasmet“, o Dzūkijoje dirbanti LRT žurnalistė man uždavė klausimą „Kokio storio tas kalendorius?“. Tuomet pristatomas 500 metų kalendorius turėjo vos aštuonis lapus,“ – juokiasi P.Brazauskas.
Kaip sako, iš neturėjimo ką veikti, Pijus praeitą rudenį sugalvojo išleisti kalendorių, tinkamą 400 metų, ir pristatyti jį Šiaulių rajono savivaldybės organizuojamam Lauryno Ivinskio 2025 metų premijos „geriausio metų kalendoriaus“ konkursui. (1846 metais Laurynas Ivinskis pirmasis Lietuvoje sudarė ir išleido kalendorių. Jis Kuršėnuose ir palaidotas).
Pijaus Brazausko sukurtas ir išleistas „Unikalus žinynas su 400 metų kalendoriumi 1800 – 2200“ Kuršėnuose buvo įvertintas aukščiausiu kalendorių sudarytojams ir leidėjams skirtu apdovanojimu, o Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros ir meno premijų įteikimo vakare Pijus Brazauskas paskelbtas 36-uoju Lauryno Ivinskio premijos 2025 metų laureatu. Ši premija įteikiama nuo 1990 metų.
Apdovanojimų vakaro metu P.Brazauskas padėkojo už didelį įvertinimą, trumpai papasakojo, kaip pasiekė stulbinančio rezultato ir pritaikė kalendorių net 400 metų laikotarpiui. Jis po naujovišką kalendorių įteikė ne tik komisijos nariams, bet ir daugeliui kuršėniškių, kurie taip pat vienaip ar kitaip prisideda prie kultūros ir meno klausimų sprendimo jų gimtajame mieste.
Pijus pristatė Skriaudžius, kurie 2026 metais yra paskelbti Suvalkijos krašto mažąja kultūros sostine, šiame miestelyje veikiantį „Kanklių“ ansamblį, kuris kitais metais minės 120 metų veiklos jubiliejų, taip pat dabar jau vieninteliu Lietuvoje tapusį, iki šiol veikiantį, moderniai įrengtą Kalendorių muziejų, sukaupusį beveik 20 tūkstančių eksponatų.
Jis užsiminė ir apie Buities muziejų, neretai vadinamą „Mažosiomis Rumšiškėmis“, pasidžiaugė įgyvendinta iniciatyva Kultūros ir laisvalaikio centro aplinką papuošti 12 vardinių suoliukų, kuriuos padovanojo šiame krašte gimę, neabejingi savo šaknims kaimo šviesuoliai, bei pakvietė Šiaulių krašto gyventojus aplankyti ne tik Skriaudžių, bet ir netoliese esančio Veiverių miestelio įžymybes.
„Nuvykę į Kuršėnus, kuriuose veikia Šiaulių rajono savivaldybės administracija, kartu su Prienų krašto muziejaus direktore Lolita Batutiene prie senųjų Kuršėnų kapinių sutikome mūsų laukiančią Kuršėnų kalendorių muziejaus įkūrėją, šio miesto garbės pilietę Sigitą Lukienę. Su ja aplankėme Lauryno Ivinskio kapą ir, uždegę po žvakelę, nuvykome į Kuršėnų dvaro centrą, kuriame yra įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Apžiūrėjome meninę skulptūrą, skirtą „Kuršėnų vyniotiniui“, gražiai sudėliotus seniausius kalendorius. Deja, muziejus neveikia, nors jame yra apie penkis tūkstančius kalendorių. Sužinojome apie šiame krašte vystomus amatus, bet ilgiausiai šnekučiavomės su Lietuvos puodžių karaliumi Algimantu Tamašausku. Akis traukė jo „iškepti“ moliniai arkliukai, keraminės pasagos. Kai pasakiau, kad netoli Skriaudžių – Veiveriuose – veikia Rimorystės muziejus, jis nustebo ir pasiūlė muziejui dovaną – porą arkliukų. Žinoma, dovaną priėmiau ir pridūriau, kad šis muziejus kitais metais minės 20 metų jubiliejų. Kai aš puodžiui padovanojau savo 500 metų kalendorių, jis, kaip priedą, dar pridėjo ir porą jo gamintų keraminių pasagų arkliukams pakaustyti. Tikiuosi, kad turėsiu progą šventės metu šią dovaną įteikti muziejui,“ – savo išvykos į Kuršėnus įspūdžiais pasidalino Pijus Brazauskas.
Dalė Lazauskienė

Autorius: Dalė Lazauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama