Panevėžio verslininkų sąjunga

Pranas Vanagas ir kunigas Jonas Karbauskas 1922 m. Panevėžyje įsteigė verslininkų sąjungą „Birža“, kuriai iš pradžių priklausė 25 asmenys. Vėliau ji vienijo 70 narių. 1931 m. Kaune įsikūrus Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjungai, „Biržos“ nariai tapo jos dalimi ir sudarė Panevėžio skyrių. 1933 m. jame buvo jau 200 narių ir veikė jaunųjų prekybininkų, stalių, siuvėjų, šaltkalvių, elektromonterių sekcijos. Panevėžio skyrius buvo įsikūręs buvusio Lietuvos banko patalpose. Jis išlaikė klubą, kur buvo skaitykla, biliardo stalas. Jo nariams buvo teikiamos nemokamos konsultacijos.

Dėl Panevėžio skyriaus veiklos augo lietuvių verslininkų skaičius. Mat anksčiau didžioji verslo dalis priklausė žydų tautybės asmenims. 1933 m. buvo 430 žydų pramonės ir prekybos verslininkų, o lietuvių – 278. Apskrityje buvo 559 žydai verslininkai, lietuvių – 344. Apskritai, lietuvių verslininkų skaičius išaugo 50 procentų. 1933 m. pradėjusi veikti Panevėžio verslininkų agentūra rūpinosi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto registravimu. Panevėžyje kūrėsi žinomų Lietuvos firmų atstovybės. 1933 m. Panevėžio verslininkų skyriui vadovavo P. Vanagas, valdybai priklausė Juozas Kaminskas, J. Keršulis, Jonuška ir Alfonsas Prilis.

Panevėžyje, Respublikos g. 32, veikė žinomo dailininko, studijavusio Italijoje ir Prancūzijoje, J. Kaminsko rankdarbių parduotuvė „Juosta“. Mieste buvo ir žinomo Šiaulių saldainių fabriko „Rūta“ parduotuvė, kurioje taip pat prekiauta miltais, cukrumi, vynu ir kt. prekėmis. Šiai parduotuvei vadovavo Alfonsas Prilis. Adomo Turčinsko prekybos firma prekėmis aprūpindavo daug Panevėžio parduotuvių. Jis buvo vienintelis Panevėžyje dviračių firmos „Diamant“, įsteigtos 1922 m., atstovas. Parduotuvėje, veikusioje Ramygalos g. 4, prekiauta urmu įvairiomis prekėmis: atgabentomis iš įvairių Europos šalių kolonijų, tabako gaminiais, mineralinėmis trąšomis.

1935 m. sausio 30 d. Panevėžio verslininkų sąjungos pramoninkų sekcijos steigiamajame susirinkime pirmininku išrinktas lentpjūvės savininkas Sabaliauskas, vicepirmininku – Juozas Zanevičius, sekretoriumi – chemikas Venantas Morkūnas. 1939 m. rugsėjo mėnesį verslininkų valdybai išrinktas vadovauti J. Kaminskas.

Garsiausias lietuvių prekybininkas buvo Pranas Vanagas. Jo parduotuvė veikė nuo 1910 m. P. Vanagas buvo vaistininkas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis Rusijoje turėjo didelį vaistų sandėlį. Karo pradžioje buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Po karo vėl dirbo vaistininku Rusijoje, kol Spalio perversmas ir pilietinis karas sužlugdė jo planus. 1921 m. grįžęs į Panevėžį, prekiavo gastronomijos ir kosmetikos prekėmis mažmena ir urmu. Jo vyno ir gastronomijos parduotuvė iš pradžių veikė Puzino g. 12, vėliau Vasario 16-osios g. 3. Jis prekiavo Balio Karazijos įmonės vynais iš Anykščių krašto, mineraliniu vandeniu „Birutė“ iš Birštono, Klaipėdos alaus daryklos alumi, šampanu, likeriu ir įvairiais vynais iš viso pasaulio. Taip pat šioje parduotuvėje galima buvo įsigyti saldainių, šokolado. 1937 m. jis sumokėjo daugiausiai mokesčių iš Panevėžio prekybininkų lietuvių – 17 tūkst. litų. P. Vanagas buvo aktyvus miesto bendruomenės narys. 1934 m. jis išrinktas į Panevėžio miesto tarybą ir paskirtas Panevėžio miesto rinkimų komisijos nariu. 1939 m. balandžio mėnesį P. Vanagas kartu su ūkio banko direktoriumi Stasiu Činiku įsigijo kino teatrą „Forum“. Pavadinę jį „Garsu“, sėkmingai vystė savo verslą. Užėjus sovietams, jo gyvenamasis namas P. Puzino gatvėje ir parduotuvė buvo nacionalizuoti. Neteko jie ir kino teatro. P. Vanagas neišvengė tremties. Nepatvirtintais duomenimis tremtyje žuvo jo sūnus. Pats P. Vanagas grįžo į Lietuvą, bet Panevėžyje nebegyveno. Panevėžio verslininkų sąjunga atliko svarbų vaidmenį kuriantis lietuviškiems verslams.

Autorius: Donatas Pilkauskas Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama