Panevėžio verslininkų organizacijų veikla tarpukariu

Tarpukariu Panevėžyje veikė 1922 m. kunigo Karbausko iniciatyva įkurta verslininkų organizacija, pavadinta pirklių sąjunga „Birža“ („Panevėžio balsas“, 1932 m. gruodžio 11 d.). Jos valdyboje buvo kunigas Karbauskas, Motieka, Rutkauskas bei Domaševičienė. Sąjunga įsigijo urmo prekių sandėlį. Tuo metu valiuta buvo nepastovi, Kredito bankas buvo nutraukęs kreditavimą, tad imta tvarkytis akcijų pagrindais (akcijos nustatytos po 100 Lt). Tačiau smulkesniems prekybininkams nepritarus, 1925 m. sandėlys buvo galutinai likviduotas ir perėjo Kredito banko žinion.

Lietuvos Prekybos, Pramonės ir Amatų Sąjungos Panevėžio Skyrius

1930 m. Panevėžio verslininkų organizacijai atgyti impulsą davė inžinierius J. Barisas. Buvo suorganizuoti mokomieji kursai, kuriems patalpas suteikė Panevėžio Katalikų veikimo centro rajono valdyba. Paskaitas skaitė:

Lietuvių kalbos – Petras Būtėnas.
Teisės klausimais – valstybės gynėjas Juknevičius.
Apie buhalteriją ir komerciją – diplomatas komersantas Janikas.
Elektrotechnikos klausimus nagrinėjo – inžinierius J. Barisas.

1932 m. lapkričio 1 d. įvyko steigiamasis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų sąjungos Panevėžio skyriaus susirinkimas („Panevėžio balsas“, 1932 m. gruodžio 11 d.). Buvo likviduota anksčiau veikusi „Birža“ ir įsteigtas naujas skyrius. Iš Kauno atvyko daug garbingų svečių, tarp jų Šlepavičius, generolas Bulota ir kt. Išrinkta valdyba, kurią sudarė Vanagas, Kaminskas, Turčinskas ir kt. Buvo leidžiamas leidinys „Verslas“, dažniausiai išeidavęs 100 egzempliorių tiražu.

Jaunųjų Verslininkų Rūpesčiai ir Kultūrinė Veikla

Tais pačiais metais verslininkai suorganizavo „šeimyninį“ vakarą, „modernišką“ gegužinę (į ją vežta nemokamais autobusais) ir ekskursiją į Klaipėdą, kurioje dalyvavo apie 50 žmonių. Renginio metu buvo platinamas leidinys „Verslas“. Sugrįžę iš kelionės verslininkai ėmė organizuoti amatininkus. Įvykusiame steigiamajame susirinkime į organizaciją įstojo dar 60 narių. Įkurtos batsiuvių, siuvėjų, šaltkalvių ir stalių sekcijos.

1932 m. gruodžio 4 d. laikraštis „Panevėžio balsas“ informavo, kad mieste įsteigtas jaunųjų „verslovininkų ratelis“. Jo susirinkimą inicijavo vietos Prekybos pramonės ir amatų sąjungos skyriaus valdyba.

Skyriaus pirmininkas Vanagas pasakė įžanginę kalbą, nurodydamas steigiamojo „ratelio“ tikslą ir uždavinius.
Inžinierius J. Barisas perskaitė paskaitą apie organizacijos veiklą artimiausioje ateityje, trumpais bruožais nurodė tikslus ir svarbą būti organizuotiems.
J. Kaminskas kvietė jaunus inteligentus aktyviau bendradarbiauti su vyresniais „verslovininkais“.
Išrinkta jaunųjų verslininkų valdyba: Baltrušaitis, Petkūnas, Binkevičius, Jonuška ir Zalatorytė.

Suvažiavimai, Projektai ir Bankas

1932 m. lapkričio 12 d. atšvęstas verslininkų organizacijos 10-metis. Įsteigta prekybos organizacija „Agentūra“. Lapkričio 27 d. įvyko spaudos atstovų ir „verslovininkų“ valdybos pasitarimas, kuriame kalbėta apie nuveiktus darbus ir tolesnius planus.

Gruodžio 4 d. įvykusiame visuotiniame narių susirinkime, kuriame dalyvavo Centro valdybos atstovas, perskaityti sveikinimai bei pranešimas apie nuveiktus darbus.

Išrinkta valdyba (Vanagas, Kaminskas, J. Barisas, Turčinskas, Petkauskas).
Sudaryta revizijos komisija (Gražys, Petronis ir Vilminskas).
Išrinkta komisija „verslovininkų“ bankui steigti.

1933 m. vasarą Panevėžio verslininkai organizavo daug išvykų, viena jų – į Vilnių. Rūpintis įšvykos dokumentais buvo sudaryta speciali komisija.

1933 m. gegužės 21 d. verslininkų klube vyko susirinkimas (truko penkias valandas, pertraukų metu veikė bufetas).

Vanagas trumpai apibūdino nuveiktus darbus.
Kaminskas informavo apie ryšius su centrine vadovybe.
Aiškinami nauji įstatai ir kiti svarbūs klausimai: apie urmo sandėlį, banką, pardavimų terminus ir kt.
Išrinkta nauja valdyba: Vanagas, Kaminskas, A. Prilis ir Januška.
Kaip ir kitų miestų lietuviai verslininkai, panevėžiečiai priėmė rezoliuciją neįsileisti į Lietuvos verslą svetimšalių, motyvuodami tuo, kad ne visiems saviesiems yra pakankamai darbo („Panevėžio balsas“, 1933 m. gegužės 28 d.).

1933 m. liepos 18 d. verslininkų klube pirmininkas Vanagas skaitė pranešimą apie Kaune įvykusį Prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų skyrių pirmininkų suvažiavimą. Kalbėta apie naująjį darbininkų samdos įstatymą, banko reikalus ir kitais aktualiais klausimais.

1933 m. liepos 14 d. valdybos ir sekcijų pirmininkų posėdyje:

Sąjungos pirmininkas trumpai apibūdino verslininkų tikslą ir veikimo metodus.
Vanagas pranešė apie Kaune vykusį skyrių pirmininkų suvažiavimą.
Kalbama apie pasikeitusį parduotuvių atidarymo ir uždarymo laiką, verslininkų banko reikalus, urmo sandėlio steigimą.
Pagerbtas mirusio garbės nario notaro Jono Moigio atminimas ir nutarta miesto muziejuje įsteigti jam skirtą vitriną („Panevėžio balsas“, 1933 m. liepos 23 d.).

1933 m. spalio 15 d. laikraštyje pažymima, kad panevėžiečiai verslininkai dalyvavo verslininkų kongrese (kur jis vyko, nenurodoma). Iš Panevėžio miesto ir apylinkės į jį vyko 98 asmenys. Kongreso prezidiumo ir komisijos darbe dalyvavo Vanagas. Inžinierius Barisas skaitė pranešimą „Švenčių ir poilsio įstatymas“, o Kaminskas – apie Panevėžio skyriaus veiklą.

1933 m. lapkričio 22 d. Lietuvių verslininkų sąjungos Panevėžio skyriaus valdyba ir įvairių sekcijų pirmininkai apsilankė pas Panevėžio vyskupą.

Verslininkų Biuras, Klubas ir Paslaugos

Panevėžio verslininkų biuras tarpininkaudavo įvairiuose prekybos sandėriuose ir paslaugų srityje. 1933 m. gruodžio 31 d. „Panevėžio balse“ atspausdinta žinutė, kad biuras siūlo:

Pirkti 16 ha žemės ūkį Panevėžio valsčiuje už 19 tūkst. litų (pirma ir antra rūšis, netoli upės, 3 km nuo apskrities miesto).
Parduodamas vieno aukšto mūrinis namas su „salkom“ (antras aukštas po stogu) Panevėžyje, Stoties gatvėje (tinkamas parduotuvei įrengti, sklypo plotas 180 m², kaina – 20 tūkst. Lt).
Tarpininkaujama siūlant darbą auklėms, virėjoms, tarnaitėms, kvalifikuotiems amatininkams ir kt.
Siūloma atlikti darbus: nubraižyti sklypų planus, įrengti elektros stotis, nuo triukšmo apsaugoti radijo stotis, perimti įvairių firmų bei įmonių atstovavimą ir kt.
Biuro būstinės adresas – Laisvės a. 32, Panevėžys.

1933 m. Panevėžio verslininkai nusprendė liepos mėn. pabaigoje savo klube organizuoti biliardo rungtynes, kuriose galėtų dalyvauti atstovai iš visos Šiaurės Lietuvos. Varžybas organizuoti pavesta valdybos nariui A. Priliui, kuris Panevėžyje ir jo apylinkėse buvo vienas „stipriausių bilijardistų“. Numatyta nugalėtojams įteikti vertingus prizus.

Panevėžio verslininkų klube – buvusiuose Lietuvos banko rūmuose – buvo galima skaniai pavalgyti: čia tiekti pusryčiai, pietūs ir vakarienė.

Pietūs, kainavę „tik“ 1.80 ct., sudarė trys „duotys“.
Nuolatiniams klientams teiktos didelės nuolaidos.
Pietaujantiesiems skirti atskiri kambariai, viskas gaminta iš šviežiausių produktų.
Virtuvę prižiūrėjo kulinarijos specialistas.
„Skubus, švarus, punktualus, naujas šeimininkavimas ir mandagus patarnavimas. Maloniai kviečiame visus atsilankyti!“ – skelbėsi verslininkai („Panevėžio balsas“, 1933 m. kovo 5 d.).