Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 metais

1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeltos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta perkelti į Panevėžį, tačiau vėliau perkeltas tik šios mokyklos prekybinis skyrius. Jis laikinai įkurdintas amatų mokyklos patalpose.

Mokyklos įkūrimas ir Tarpukaris (1939–1940 m.)

1939 m. balandžio 29 d. Švietimo ministro įsakymu naujai steigiamos Panevėžio prekybos mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Masteika (gim. 1901 m.). Jis buvo savanoris nepriklausomybės kovose, baigęs Marijampolės mokytojų seminariją (1927 m.) ir Klaipėdos prekybos institutą (1937 m.). Iš Klaipėdos į Panevėžį persikėlė 25 moksleiviai (14 mergaičių ir 11 berniukų). Pirmuoju kapelionu tapo Adolfas Stašys, dirbęs iki 1940 m. okupacijos.

1939 m. gegužės 1 d. oficialiai veiklą Panevėžyje pradėjusi mokykla rengė tarnautojus prekybos įmonėms ir turėjo padėti kovoti su žydų kapitalo įsigalėjimu prekyboje. Mokslas buvo nemokamas, todėl daugiausia stodavo neturtingų tėvų vaikai. Moksleiviai turėjo teisę už pusę kainos važiuoti geležinkeliu.

Priėmimas ir sąlygos:

Priimami buvo baigę 6 skyrių pradžios mokyklą ar tolygią kitą mokyklą, ne jaunesni kaip 14 metų (labai geri mokiniai galėjo būti priimami jaunesni).
1939 m. rudenį iš 175 norinčiųjų priimtas 91 mokinys (90 į pirmą klasę). Dėl didelio pareiškimų skaičiaus rugsėjo viduryje atidaryta dar viena mišri klasė.
Bendrabučio prie mokyklos nebuvo, mokiniai turėjo nuomotis butą už 10–15 litų.
Stipendijos: 10 moksleivių gaudavo stipendiją (didžiausia 30 litų, mažiausia 15 litų).
Uniforma: 1939 m. gruodžio mėnesį įvestos melsvos uniformos, panašios į gimnazistų ir amatų mokyklos moksleivių. Moksleiviai taip pat nešiojo melsvos spalvos ženkliuką.
Kooperatyvas ir fondas: Įsteigtas moksleivių kooperatyvėlis „Švyturys“ (rūpinosi sąsiuviniais ir mokslo priemonėmis) ir fondas šelpti neturtingiems mokiniams, kuriam mokytojai skirdavo 0,5 proc. algos.
Baigę pirmą klasę, mokiniai atlikdavo praktiką.

Sovietinė okupacija (1940–1941 m.)

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos teritoriją įžengė okupacinė sovietinė armija, atnešdama pokyčius ir Panevėžio prekybos mokyklai.

Naujas direktorius: 1940 m. rugsėjo 1 d. naujuoju mokyklos direktoriumi tapo Vladas Klusis (gim. 1900 m.), evangelikų reformatų tikėjimo, mokėjęs vokiečių, rusų, anglų, latvių kalbas, apdovanotas Gedimino ordinu.
Pokyčiai programoje: Panaikintas tikybos dėstymas, įvestos naujos disciplinos: SSRS istorija, SSRS konstitucija, rusų kalba.
Stipendijos ir „klasinė politika“: Iš pradžių nauja valdžia buvo dosni – stipendijoms skyrė 6 tūkst. litų (didžiausia 50 litų, mažiausia 25 litai). Tačiau 1941 m. kovo 18 d. įvestas mokestis už mokslą vadinamiesiems „ne darbo elemento vaikams“ (mokėti turėjo 26 moksleiviai).
Politinė veikla ir represijos: Dalis moksleivių įstojo į komjaunimo organizaciją ir mitinguose reikalavo atleisti buvusį direktorių Joną Masteiką. Vis dėlto, dauguma moksleivių laikėsi patriotinių nuostatų: už dalyvavimą 1941 m. vasario 16 d. renginiuose elgesio pažymys buvo sumažintas 30 mokinių.
1941 m. birželį represinė politika palietė moksleivius: suimta Juzė Lupeikytė ir dar keli moksleiviai kartu su tėvais ištremti į tolimuosius SSRS rajonus.
1941 m. birželio 13 d. mokyklą baigė pirmoji laida, atvykusi iš Klaipėdos.

Nacių okupacija (1941–1944 m.)

1941 m. birželį į Panevėžį įžengė okupacinė vokiečių kariuomenė.

Patalpos: Naujus mokslo metus mokykla pradėjo Kranto gatvėje, buvusios lenkų gimnazijos patalpose. Čia prekybos mokykla dirbo ilgesnį laiką.
Direktorius: 1942 m. sausio 1 d. V. Klusis, atleistas iš direktoriaus pareigų, liko dirbti vyr. mokytoju. Nauju direktoriumi tapo Juozas Rakšnys (gim. 1902 m.), baigęs Šiaulių prekybos institutą.
Mokestis ir stipendijos: Pamažu įvestas mokestis už mokslą. Dalijamos stipendijos (didžiausia 20 reichsmarkių, mažiausia 10 reichsmarkių). Dalis moksleivių atleisti nuo mokesčio.
Mokymosi sąlygos: Labai trūko vadovėlių, mokiniai daugiausia mokėsi iš užrašų. Gerai besimokantys gaudavo darbininko kortelę, pagal kurią galėjo įsigyti produktų.
Buhalterinis skyrius: 1941–1942 m. įsteigtas buhalterinis skyrius, vėliau pavadintas aukštesniąja prekybos mokykla. Į jį stojo ir dalis baigusių kelias gimnazijos klases bei amatų mokyklas.
Pamokos ir taisyklės: Dėl karo metų sąlygų pamokos sutrumpintos iki 35 minučių. Mokiniai gatvėse galėdavo vaikščioti iki 19 valandos.
Patalpų problemos: 1943 m. vėl iškilo patalpų problema, nes mokyklos patalpose įsikūrė vokiečių karo ligoninė. Prekybos mokykla iškelta į pradžios mokyklos patalpas Danutės gatvėje, vėliau išskirstyta į kelias patalpas.
Kultūrinis gyvenimas: Mokykla garsėjo savo kultūriniu gyvenimu: populiarus choras (vad. Vladas Paulauskas), šokių būrelis (vad. Jadvyga Raslavičienė), literatų būrelis (vad. Feliksas Švelnys) ir dramos būrelis (pastatė S. Puškino „Čigonus“). Moksleiviai aktyviai sportavo (krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika).
Patriotinis auklėjimas: Aktyviai reiškėsi Lietuvos armijos karininkai J. Kupstas ir P. Petruliūnas, stengęsi auklėti jaunimą patriotine dvasia.
Represijos ir mobilizacija: Vokiečių valdžios atstovai kvietė dirbti Reiche. Berniukai slapstėsi nuo mobilizacijos į Vokietijos kariuomenę. 1942 m. spalio mėnesį darbams į Vokietiją išvežta Angelė Kairytė.
1944 m. vasario mėnesį organizuojama Povilo Plechavičiaus armija (vietinė rinktinė). Iš prekybos mokyklos į ją įstojo nemažai moksleivių, penkiolikai buvo įteikti mokyklos baigimo pažymėjimai.

Antroji Sovietinė Okupacija ir Uždarymas

1944 m. liepos mėnesį į Panevėžį vėl sugrįžo okupacinė Raudonoji armija.

Juozas Rakšnys dirbo direktoriumi iki 1945 m. sausio 1 d. Dalis mokytojų ir moksleivių pasitraukė.
Prie Panevėžio prekybos mokyklos prijungtas suaugusiųjų institutas.
Panevėžio prekybos mokykla, 1944 m. pabaigoje pavadinta ekonomikos mokykla, veikė iki 1948 m. vidurio.

Autorius: Donatas Pilkauskas Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama