Raudonojo kryžiaus ligoninė Panevėžyje

1918 m. gruodžio 29 d. karininkas Jonas Variakojis atvyko į Panevėžį ir ėmė organizuoti savanorius Lietuvos gynybai. Vokiečiams 1919 m. sausio pradžioje pasitraukus, į miestą įžengė Raudonoji armija. J. Variakojui su nedideliu savanorių būriu teko trauktis Kėdainių link. Sunkūs kariniai susidūrimai su Raudonąja armija vyko jau 1919 m. vasario mėnesį. 1919 m. gegužės 19 d. Panevėžio miestas, o gegužės 23 d. apskritis buvo galutinai išvaduoti nuo Raudonosios armijos. 1919 m. rugpjūtį Raudonoji armija faktiškai buvo išstumta iš Lietuvos, bet tuomet į šalį įsiveržė bermontininkai. Vykstant karo veiksmams, ypač didelė problema buvo rūpinimasis sužeistaisiais.

Ligoninės įkūrimas ir patalpos

1919 m. birželio mėnesį nuspręsta Raudonojo Kryžiaus ligoninę įrengti Panevėžyje. Tam buvo paskirti buvę Panevėžio mokytojų seminarijos rūmai. Į šias patalpas pretendavo ir Panevėžio lenkų gimnazija, ir 1919 m. atkurta Panevėžio mokytojų seminarija, seniau veikusi šiose patalpose, ir jų pretenzijos buvo gana pagrįstos. Vis dėlto, sužeistųjų gydymas tuo metu buvo prioritetas.

Ligoninės patalpos buvo gana prastos, reikėjo kapitalinio remonto – auditorijos nukentėjo per karą, baldai buvo dingę. Po intensyvaus remonto 1919 m. liepos 8 d. ligoninė oficialiai pradėjo veikti. Ligoninė planuota 200 vietų. Daugiausia lovų skirta Chirurgijos skyriui, kuriame buvo 2 operacinės ir tvarstomasis. 1919 m. rugpjūtį veikė 3 skyriai: Terapijos, Chirurgijos ir Infekcinių ligų. Mieste siautė dizenterija ir šiltinė.

Personalas ir darbo sąlygos

Ligoninės vadovu paskirtas gydytojas Pranas Mažylis, kilęs iš Panevėžio apskrities.

• P. Mažylis jaunystėje aktyviai dalyvavo socialdemokratų partijos veikloje ir 1905–1907 m. revoliucijoje, už ką buvo carinės valdžios persekiojamas ir kalintas.

• 1913 m. jis baigė Krokuvos Jogailos universiteto Medicinos fakultetą, dirbo Krokuvos ligoninėje, o iki 1918 m. buvo Krokuvos universiteto asistentas.

• 1918 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje, dirbo Panevėžio miesto ligoninėje, o nuo 1919 m. pradėjo dirbti Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.

Ligoninėje iš viso dirbo 23 darbuotojai. Tarp jų buvo gydytojas Antanas Didžiulis (tuo metu dar studentas), vėliau garsus gydytojas Vladas Kuzma, ir 7 gailestingosios seserys.

Ligoninė dirbo sunkiomis sąlygomis: nebuvo pilnai užtikrintas elektros tiekimas, kildavo daug problemų ligonius gabenant (trūko gydytojų ligonių palydėjimui, o sanitariniai vagonai kursavo nereguliariai ir buvo nešildomi). Labai trūko transporto. Nereguliariai buvo mokama alga ir medicinos personalui.

Pagalba karo metu ir epidemijos

Vykstant mūšiams su bermontininkais, ligoninė buvo perpildyta. Be kitų problemų, mieste kilo dizenterijos epidemija. Ligoninėje lovų skaičius išaugo iki 250. Gydyti ne tik kariai, bet ir civiliai. Daug maisto ligoniams aukojo ūkininkai, komendantūra leido naudotis transportu, o tai sudarė sąlygas ligoninei geriau veikti.

• 1920 m. Šv. Kalėdų proga sulaukta nemažai dovanų: fabrikas „Birutė“ padovanojo saldainių, dovanų gauta sausainių, pyragų, rūkoriai gavo ir papirosų.

1921 m. ligoninės vadovu tapo gydytojas Antanas Didžiulis (P. Mažylis išvyko į Kauną). Ligoninėje dirbo gydytojas Andrius Domaševičius, aktyvus socialdemokratų partijos veikėjas (vėliau toje partijoje darbavosi ir A. Didžiulis), bei gydytojas Ivanas Brezgauskas ir gailestingosios seserys V. Michailova, M. Giedrienė, M. Naruševičiutė, M. Marcinkevičiutė.

Ligoninės uždarymas

Pasibaigus aktyviems karo veiksmams, bermontininkus išstūmus iš Lietuvos, ligonių skaičius labai sumažėjo. 1921 m. gegužę jų liko 20. Tačiau baiminantis karo veiksmų atsinaujinimo, palikta 50 lovų, kurios retai kada būdavo užpildytos.

1921 m. rudenį ligoninę galutinai nuspręsta uždaryti. 1921 m. rugsėjo 1 d. pradėjo darbą likvidacinė komisija. Ligoninė perleista Panevėžio apskrities valdybai, kuriai atiteko ir visas inventorius. Į ligoninės patalpas buvo įkelta Panevėžio apskrities ligoninė. Į patalpas labai pretendavo ir 1919 m. atkurta Panevėžio mokytojų seminarija.

Per savo veikimo laikotarpį ligoninė iš viso gydė 5621 ligonį. Nors ir neilgai veikusi, ši ligoninė atliko didelį vaidmenį gydant sužeistus karius. Panevėžio apskrities ligoninė 1923 m. išsikraustė į kitas patalpas ir vėliau tapo viena sėkmingiausiai veikiančių Lietuvos ligoninių.

Autorius: Donatas Pilkauskas Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama