Nacionalizuotų namų apgyvendinimo tvarka Panevėžyje 1941 m.

Nuo 1940 m. spalio 31 d. sovietinė valdžia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo nacionalizuoti gyvenamuosius namus, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m², o kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m². Taip pat buvo nacionalizuojami istorinę ar meninę vertę turintys namai, pastatai, kuriuose veikė valstybės įstaigos, privatūs kino teatrai ir viešbučiai su daugiau kaip 10 kambarių. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai atspindi Panevėžio miesto valdžios veiklą ir gyventojų privataus turto nacionalizavimo eigą 1940–1941 m.

Butų paskirstymo tvarka nacionalizuotuose namuose

1941 m. balandžio 7 d. vykusiame Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto (VK) posėdyje, kuriame dalyvavo VK pirmininkas Augustinas Sereika, sekretorius Ruvimas Davidovas, pirmininko pavaduotojas Povilas Kuolinis ir kiti, buvo užfiksuota tvarka, pagal kurią panevėžiečiai galėjo gauti butą viename iš nacionalizuotų namų.

Patalpų „užėmimo tvarka“ (remiantis Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos 1941 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 261):

• Negyvenamosios patalpos nacionalizuotuose namuose: Teisė į jas suteikiama VK Komunalinio ūkio skyriaus išduodamais orderiais arba ilgalaikėmis nuomos sutartimis.

• Gyvenamosios patalpos nacionalizuotuose namuose: Teisė į jas suteikiama tiktai sutartimis.

• Nenacionalizuoti namai: Patalpos užimamos laisvu susitarimu su namo savininku ar valdytoju, neviršijant nustatytų gyvenamojo ploto bei nuomos mokesčio normų. Tačiau VK Komunalinio ūkio skyriui paliekama teisė reguliuoti tų namų gyvenamą plotą.

Reikalavimai norintiems gauti butą:

1. Prašymus orderiui gauti asmenys privalėjo paduoti per savo įmones, įstaigas ar profsąjungas (ne asmeniškai).

2. Prašyme turėjo būti nurodyta:

   • Pavardė, vardas, gyvenamoji vieta.

   • Socialinė padėtis, šeimos sudėtis.

   • Kur dirba, kiek uždirba per mėnesį.

   • Užimamo bei norimo užimti buto plotai.

   • Priežastis, dėl kurios nori turimą butą keisti.

   • Užsiėmimas ir darbovietė iki 1940 m. birželio 15 d.

3. Įstaigos, įmonės bei profsąjunginės organizacijos ant tokių prašymų turėjo pateikti savo išvadas.

4. Orderiai ir visokios žinios išduodamos tik įgaliotiniams tų organizacijų, per kurias prašymas buvo paduotas. Prašytojų asmeniški prašymai nebuvo priimami ir asmeniškai jokių žinių nebuvo duodama.

Be to, Darbininkų ir valstiečių milicija įpareigota registruoti naujuose butuose tik neabejotinai nuolatinius Panevėžio miesto gyventojus ir tuos, kuriems miesto VK Komunalinio ūkio skyrius yra leidęs gyventi Panevėžyje.

Šis nutarimas įsigaliojo jį paskelbus ir veikė Panevėžio miesto teritorijoje dvejus metus.

Kiti svarstyti klausimai (1941 m. balandžio 7 d. VK posėdis)

Tame pačiame posėdyje buvo sprendžiami ir kiti tuometinei valdžiai svarbūs reikalai:

• Statybinių medžiagų likvidavimas (pardavimas): Nuspręsta dalį medžiagų iš VK sandėlių parduoti nacionalizuotų, nebaigtų statyti namų statybai užbaigti, kitas parduoti Komunalinio skyriaus Remontų kontorai, o likusias medžiagas – parduoti miesto VK įmonėms pagal poreikį.

• VK kasos patikrinimas: Nustatyta, kad „rastus kasoje 3 254 rub. 54 kap. užpajamuoti, o visus piniginius dokumentus pravesti per buhalterijos knygas ir paskirti komisiją iš drg. Linkevičiaus, Banelio ir Krisiukėno išaiškinti kodėl kasoje rasta daugiau pinigų“.

• Alterio Ezrocho buto ir kontoros „Veislininkas“ perkėlimas: Nuspręsta kontorą „Veislininkas“, kuri buvo Ramygalos ir Fromo Gužučio gatvių kampe, perkelti į kitą patalpą, o pilietį Alterį Ezrochą, gyvenantį ten pat, iškelti į kitą butą. Perkėlimą įvykdyti per 72 valandas nuo nutarimo gavimo dienos.

• Nauji skyrių vedėjai: Paskirti nauji Panevėžio m. VK skyrių vedėjai: Vietinės pramonės skyriaus vedėju nuo balandžio 1 d. tapo Aleksandras Soloveičik, Liaudies švietimo skyriaus vedėja – Ona Zdanavičienė, o Komunalinio skyriaus vedėju nuo balandžio 3 d. – Suchovas Romanas.

• Liaudies teismo teisėjo pavadavimas: Esant reikalui, pavaduoti Panevėžio pirmo Liaudies teismo teisėją pavesta tarėjams Inocentui Jasilioniui (iš Ryšių profsąjungos) ir Jonui Margiui (nuo Linų fabriko).

• Bausmėms dėti komisijos sudėtis: Nuspręsta, kad tokią komisiją sudarys Darbininkų ir valstiečių milicijos Panevėžio skyriaus viršininkas (paskirtas komisijos pirmininku), Vietinės pramonės skyriaus vedėjas ir Panevėžio m. VK Komunalinio skyriaus vedėjas.

Neaišku, ar tuometinei miesto valdžiai pavyko įgyvendinti visus savo planus, nes vos po kelių mėnesių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, jau viešpatavo nacistinės Vokietijos okupantai.

Autorius: Emilija Juškienė, Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama