Jau 65 metus vanduo Panevėžyje tiekiamas centralizuotai

Šiuolaikinis vandentiekis – tai inžinerinių įrenginių sistema, centralizuotai vandeniu aprūpinanti miestą, gyvenvietę ar kokį nors kitą objektą. Ją sudaro vandens ėmimo iš natūralaus vandens šaltinio įrenginys, vandens kokybės gerinimo įranga, siurblinė, vandens laikymo rezervuarai ar bokštai, ir vamzdynai – vandentiekio tinklas, kuriais vanduo atiteka. Skiriamas komunalinis (tiekia geriamąjį vandenį) ir pramoninis (tiekia vandenį gamybinėms reikmėms) vandentiekis. Ilgainiui vandentiekis ir kanalizacija tapo mechanizuotu ir automatizuotu ūkiu, nebeįsivaizduojamu be mokslinės techninės pažangos, diegiant pramoninius robotus, elektronines skaičiavimo mašinas ir kitą modernią techniką. Išplėtojus vandentiekio ir kanalizacijos tinklą, buvo galima pereiti prie daugiabučių namų statybos ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.

Vandentiekio pradžia Lietuvoje

Centralizuotai miestai vandeniu aprūpinami jau seniai:

• Vilnius: Seniausias Lietuvoje yra Vilniaus vandentiekis, pradėtas įrenginėti 1501 m., kai vanduo mediniais vamzdžiais buvo tiekiamas iš Vingrių versmių. XIX a. viduryje jis buvo pertvarkytas, mediniai vamzdžiai pakeisti ketiniais, o nuo 1912 m. vanduo siurblinėse imtas tiekti iš gręžtų šulinių. Iš vandens kolonėlių, įrengtų viešose miesto vietose, miestiečiai nešdavosi vandenį į namus maistui, o buitiniams reikalams dažniausiai naudotas upių vanduo.

• Klaipėda: Vandentiekis veikia nuo 1899 m., kai čia buvo išgręžtas gręžinys ir pastatyta siurblinė.

• Kaunas: Vandentiekio pradžia datuojama 1929 metais, kai vanduo pradėtas imti iš 10 gręžinių, surinktas į 18 m gylio rezervuarą ir vandentiekio linijomis (tinklų ilgis siekė 15 km) tiektas į miestą.

• Šiauliai: Vandentiekis pradėtas statyti 1935 m., nutiesta apie 10 km tinklų, bet dėl vandens ėmimo šaltinių ir bokšto trūkumo vanduo kurį laiką nebuvo tiekiamas. Tik 1947 m. vanduo pradėtas tiekti vartotojams iš geležinkelio vandentiekio, o 1948 m. pastatytas vandentiekio bokštas ir mieste pradėjo veikti vandentiekis.

Centralizuoto vandens tiekimo pradžia Panevėžyje

Panevėžyje iki 1960 m. centralizuotai vanduo netiektas, gyventojai gėrė šulinių vandenį. Tačiau centralizuotu vandens tiekimo klausimu rūpintis pradėta jau seniai.

1943 m. sausio 23 d. „Panevėžio apygardos balse“ straipsnelyje „Miesto vandentiekio klausimas“ buvo rašoma:

Miesto Savivaldybės statybos skyrius planuodamas miestą numatė visam miestui įrengti centralizuotą vandentiekį. Tačiau yra sunkumai arti prie miesto rasti tokią vietą, iš kurios užtektų vandens visam miestui. Tą klausimą ištirti, nustatyti vandeningai vietai buvo iškviestas prof. Kairys, kuris praeitą savaitę Panevėžy išbuvo keletą dienų. Vandentiekio klausimas Panevėžy jau seniai yra svarstomas, bet vis nerandama vietos kur būtų gero ir pakankamai vandens. Kai tik ši vieta bus surasta, tuoj bus pradėti kasti šuliniai ir atliekami kiti parengiamieji darbai.

Centralizuotai vanduo Panevėžyje pradėtas tiekti tik 1960 m. lapkričio mėn., pradėjus veikti Panevėžio miesto vandentiekiui, kurį sudarė 2,9 km tinklų, du gręžiniai ir bokštas.

• Vandentiekio bokštas: 600 kubinių metrų talpos vandentiekio bokštas pastatytas Aldonos gatvėje – aukščiausioje vietoje mieste.

• Vartotojai: Iš pradžių vanduo buvo tiekiamas tik keliems gyvenamiesiems namams. Miesto pramonės įmonės turėjo savo žinybinius gręžinius arba naudojo vandenį iš Nevėžio upės.

Ūkio plėtra ir tinklų didėjimas

• 1960 m. pabaigoje prie Panevėžio m. vietinio ūkio valdybos buvo įsteigtas Vandentiekio ir kanalizacijos skyrius, kuris vėliau perorganizuotas į Vandentiekio ir kanalizacijos kontorą. Tuomet čia dirbo 38 žmonės, tarp jų 6 inžineriniai techniniai darbuotojai.

• Nuo 1960 m. mieste prasidėjo sparti vandentiekio ir kanalizacijos ūkio statyba: per 5 metus buvo paklota 25 km vandentiekio ir 28,8 km fekalinės kanalizacijos tinklų. Miesto vandenvietėje atiduota naudoti centrinė dispečerinė, iš kurios buvo valdomi giluminiai gręžiniai.

Panevėžyje vis daugėjo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų:

• 1973 m. balandžio 1 d. Respublikos komunalinio ūkio ministerijos įsakymu prie Panevėžio buvo prijungti Šiaurės Lietuvos rajonų centrai (Biržai, Kupiškis, Pasvalys ir Rokiškis) ir įkurta Teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba.

• 1976–1980 m. Panevėžio rajone pradėti eksploatuoti sudėtingi biologinio valymo įrenginiai.

Autorius: Emilija Juškienė, Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama