Pirmieji autobusai Panevėžyje

🚌 Panevėžio Transporto Evoliucija: Nuo Pirmojo Autobuso iki Tarpukario Konkurencijos

Panevėžio mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, XX a. 3 dešimtmetyje pirmiausia pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai. Pačiame Panevėžyje autobusų susisiekimas minimas tik nuo 1931 m..

Pirmoji autobusų linija ir konkurencija (1931–1932 m.)

1930 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto taryba svarstė įvesti susisiekimą autobusais, tačiau tam griežtai prieštaravo miesto vežėjai. Nepaisant protestų, 1931 m. sausio 2 d. miesto valdyba pasirašė sutartį su broliais Samueliu ir Izraeliu Kisinais dėl susisiekimo autobusais įvedimo, galiojusią iki 1934 m. sausio 1 d.

Nustatyti du autobusų maršrutai:

1. Geležinkelio stotis – Ramygalos gatvė (per Respublikos, Vasario 16-osios gatves, Laisvės aikštę).

2. Miesto skerdykla – Pušaloto gatvė (per Klaipėdos, Ukmergės, Tilto, Smėlynės gatves).

Kituose šaltiniuose minimi maršrutai: nuo Ramygalos g. per Laisvės a., Respublikos g., Stoties g. iki Geležinkelio stoties, ir nuo Klaipėdos g. per Laisvės a., Ukmergės g., Laisvės tiltą, Agronomijos, Pušaloto g. iki Plūkių ir atgal.

Autobusai mieste pradėjo važinėti 1931 m. sausio 7 d. Pirmuoju maršrutu kursavo 3 autobusai. Jie buvo mažesni nei Kaune, šviesiai geltoni, su ventiliacija. Uniformuoti vairuotojai atvyko iš Kauno. Autobusai kursuodavo nuo 6.30 val. iki 2.30 val. nakties.

Deja, autobusai važinėjo gana neilgai – jau 1932 m. Panevėžio spauda rašė, kad susisiekimas vykdomas nesėkmingai, įmonė bankrutavo, o 4 tarpmiestiniai automobiliai buvo areštuoti.

Susisiekimo atnaujinimas ir „Amlit“ įtaka

Susisiekimas atnaujintas nuo 1932 m. gegužės 26 d.. Miesto autobusas laukdavo keleivių geležinkelio stotyje ir veždavo į miestą. Paslauga kainavo 50 centų. Kelionė į Pajuostį kainavo 60 centų, į Berčiūnus (kuriems 1933 m. suteiktas kurorto statusas) – 75 centus.

• Autobusai važinėdavo nuo 6.30 val. iki 2 val. nakties, neišskiriant šventadienių.

• Nuo geležinkelio stoties iki Ramygalos gatvės autobusas nuvažiuodavo per 15–20 min., o kita linija – 25–30 minučių.

• 1933 m. vyko arši konkurencinė kova – spauda rašė apie išdaužtus Kisino autobusui langus, o vežikai su arkliniu transportu trumpai streikavo.

Vėliau susisiekimą autobusais Panevėžio mieste organizavo Amerikos lietuvių bendrovė „Amlit“. Jos skyrius Panevėžyje (atidarytas 1928 m.) vertėsi prekyba lengvaisiais automobiliais, autobusais ir tvarkė bei prižiūrėjo autobusų stotį (1934 m. burmistras Tadas Chodakauskas pratęsė sutartį su „Amlit“ dėl stoties priežiūros dar 4 metams).

• 1936 m. pradžioje „Amlit“ pabandė paleisti važinėti vieną autobusą, tačiau vėl sustreikavo vežikai, vežę keleivius arkliais, ir autobuso judėjimas buvo laikinai sustabdytas.

• 1936 m. spalio 25 d. mieste atnaujintas susisiekimas autobusu. Jis kursavo maršrutu Laisvės aikštė – Geležinkelio stotis ir nuo Laisvės aikštės iki mergaičių gimnazijos. Vėliau numatyta paleisti autobusą iš Panevėžio miesto iki Pajuosčio kareivinių.

Privatus transportas ir eismo taisyklės

• Mieste buvo ir privačių automobilių. 1934 m. jau minimas Panevėžio pašto automobilis, kuriuo pašto darbuotojai greičiau pristatydavo laiškus.

• 1937 m. duomenimis, Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas automobiliu išvyko vizituoti savo vyskupijos teritorijos.

• Pagal 1939 m. telefonų knygą, Panevėžyje buvo viena automobilių dalių parduotuvė Ramygalos g. 11, priklausiusi Juozui Simniškiui.

• Jonas Petraitis, Antanas Montvilas, Tadas Savickas, Faivelis Muzikantas, Motelis Šulmanas, Šmuelis Dubinauskas ir kiti vertėsi autosunkvežimių ir automobilių nuoma.

• 1930 m. Panevėžyje įvestos eismo taisyklės.

• Respublikos laikais populiariausia susisiekimo priemonė vis dar buvo dviračiai. 1940 m. Panevėžyje buvo 2207 dviračiai. Vienas dviratis kainavo kelis šimtus litų.

1937 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 300 autobusų, 480 autosunkvežimių ir 1340 motociklų. Didžioji jų dalis buvo Kaune, kur veikė 445 privatūs automobiliai, 96 taksi ir 76 autobusai.

Tarpmiestiniai maršrutai tarpukariu

Pirmiausia atsirado tarpmiestinis susisiekimas. Autobusų stotis Panevėžyje pradėjo veikti Respublikos laikais. 1939 m. ji buvo Fromo Gužučio g. 23.

• 1928 m. kursavo autobusas Panevėžys–Ukmergė per Taujėnus.

• Nuo 1929 m. balandžio mėnesio (po 4 mėnesių pertraukos) pradėjo kursuoti autobusas į Pasvalį.

• Nuo 1931 m. birželio 20 d. autobusas iš Panevėžio pradėjo važinėti į Šiaulius (per Smilgius, Šeduvą, Radviliškį).

• Respublikos laikais autobusai vežė į Kauną (per Ramygalą), Ukmergę, Vabalninką, Kėdainius, Biržus. Pilni autobusai vykdavo iš Panevėžio į Pasvalį ir atgal.

• 1933 m. vykdavo autobusai į Kauną, Kėdainius, Biržus, Krekenavą, Ukmergę.

• 1934 m.: į Kauną išvykdavo 5 val. ryto per Raguvą (8 Lt) ir per Naumiestį (8 Lt). Į Biržus – 15 val. (6 Lt), į Anykščius – 16 val. (3.50 Lt), į Kupiškį – 16.30 val. (3 Lt), į Rokiškį vykdavo ne kasdien 16 val. (5 Lt).

• 1937 m. autobuso bilietas nuo Panevėžio iki Ramygalos kainavo 1.80 Lt.

Autobusų maršrutai buvo nuostolingi žiemą, nes keliai tapdavo sunkiai išvažiuojami, o jų valymui reikėjo papildomų lėšų. Susisiekimui autobusais didelę konkurenciją sudarė traukiniai. Stambesnės įmonės, tokios kaip AB „Kalnapilis“ ir „Panevėžio maistas“, turėjo savo transporto priemonių.

Sovietinis laikotarpis ir tolesnė raida

1940 m. okupacija daug ką pakeitė miesto gyvenime. 1940 m. antroje pusėje Panevėžio mieste autobusai kursavo tokiais maršrutais ir kainomis:

• 1947 m. Panevėžio mieste atnaujintas miesto transporto eismas.

• 1948 m. autobusai vežė iš stoties į Stetiškių gatvę, nuo Cukraus fabriko iki Velžio kelio. Kursavo 16–18 vietų autobusai.

• 1949 m. Panevėžio mieste pradėjo važinėti pirmi taksi automobiliai „Pobieda“.

• 1950 m. atsirado tarpmiestiniai maršrutai į Kauną, Biržus ir Ukmergę.

• Pirma ATI (Autotransporto įmonė) įkurta 1953 m., antra – 1954 m.

• 1962 m. Panevėžio mieste buvo 1515 automobilių, iš kurių privatūs asmenys turėjo 549 lengvąsias mašinas.

• 1967 m. valstybinės įmonės Panevėžio mieste turėjo 1801 mašiną, o privatūs asmenys – 903 automobilius.

Autorius: Donatas Pilkauskas Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama