Panevėžio spauda

Spaudos istorija Europoje siejama su ankstyvaisiais XVII a. leidiniais, Vokietijoje (1609 m. ir 1615 m.), Anglijoje (nuo 1622 m.) ir Prancūzijoje (nuo 1635 m.) pradėjus eiti nuolatiniams laikraščiams.

Lietuvoje pirmasis laikraštis, „Kurier Litewski“ lenkų kalba, pasirodė 1760 m.. Jį leido Vilniaus jėzuitų akademijos prižiūrėtojas Pranciškus Paprockis, pritarus Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliui Augustui III. Pirmasis laikraštis lietuvių kalba, „Lietuvininkų prietėlis“, išleistas Klaipėdos spaustuvininko F. V. Hercho 1849 m. balandžio 5 d., o 1857 m. Zenonas Ivinskis pradėjo leisti laikraštį „Aitvaras“.

Pirmieji leidiniai Panevėžyje (Carinis laikotarpis)

Pirmieji laikraščiai Panevėžio mieste pasirodė dar carinės okupacijos laikais. 1904 m. gauta teisė leisti „Panevežskij vestnik“, o 1913 m. – „Panevežskaja kapeika“, tačiau nėra duomenų, ar šie laikraščiai iš tiesų pasirodė.

Pirmas žinomas laikraštis, spausdintas topografiniu būdu Panevėžio mieste, buvo „Naš kraj“, pradėtas leisti 1914 m. liepos 2 d. rusų kalba. Jo redaktorius buvo Urijus Kacelenbogenas, leidėjas – spaustuvės savininkas Naftalis Feigenzonas. Redakcija buvo įsikūrusi Maskvos gatvėje (dabartinėje Panevėžio bataliono gatvėje). Lygiai po mėnesio, rugpjūčio 2 d., Panevėžyje pasirodė laikraštis „Panevežskij listok“. Panevėžio miestas tuo metu buvo tapęs gubernijos centru, šį perkėlus iš Kauno. Išėjo 17 šio laikraščio numerių, jis leistas iki rugpjūčio 23 dienos. Prenumeratos kaina metams buvo 5 rb., pusei metų – 3 rb., vienas numeris kainavo 5 kapeikas. Jame daug vietos buvo skiriama karo veiksmų Pirmojo pasaulinio karo fronte aprašymui.

Sovietinės okupacijos leidinys (1919 m.)

1919 m. Panevėžį okupavus Raudonosios armijos daliniams, okupacinė valdžia stengėsi propaguoti savo idėjas, todėl pradėtas leisti laikraštis „Izvestijos“ rusų kalba. Jis ėjo net 2 tūkst. egzempliorių tiražu; apie 500–600 egzempliorių buvo išdalijama Raudonosios armijos kariams. Redaktoriumi dirbo Faivušas Abramavičius, redakcija buvo Stoties gatvėje, Sveikatos ir socialinio aprūpinimo komisariato patalpose. Panevėžio kraštą išvadavus, šio laikraščio leidimas nutrūko.

Tarpukario spauda (1922–1939 m.)

Tarpukariu Panevėžyje klestėjo plati ir įvairi spauda:

• 1922 m. kovą–rugpjūtį leistas žurnalas „Meilės keliais“ lietuvių kalba, skirtas „dvasinei kultūrai kelti“, propagavęs rusų rašytojo Aleksejaus Tolstojaus idėjas. Iš viso išėjo keturi numeriai. Leidinį leido mokytojas Balys Dūda, redagavo Pranas Vikonis, rėmė iškiliausi inteligentai, pvz., Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

• 1924 m. vasario 16 d. pradėtas leisti laikraštis „Panevėžio balsas“, kurio redaktoriumi dirbo Konstantinas Jasiukaitis. Iš pradžių skelbtas kaip nepriklausomas, vėliau daugiau laikytasi krikščionių demokratų partijos linijos, didelę įtaką jam turėjo Katalikų bažnyčia. 1935 m. jis pervadintas ir tapo „Panevėžio garsu“.

• 1924–1928 m. ėjo skautų leidinys „Skautų žodis“, kurį redagavo gimnazistas Paulius Šležas (vėliau tapęs žinomu istoriku).

• 1926 m. sausį išėjo pirmas žurnalo „Matininkas“ numeris (redaktorius Stanislovas Redigeris). Antras numeris išėjo Kaune.

• 1926 m. rinkimams specialiai išleistas laikraštis „Rinkimų verpetai“ (redaktorius Vincas Karvelis). Tais pačiais metais rugpjūčio 4 d. pasirodė laikraštis „Verpetai“, kurio redakcija buvo Laisvės aikštės 32-ame name, bet nuo septinto numerio leistas Kaune.

• 1926–1929 m. savo leidinį „Senolių takais“ turėjo ir Lietuvos karaliaus Mindaugo 4-asis pėstininkų pulkas.

• 1926 m. leistas tautinės pakraipos laikraštis „Kraštas“ (redaktorius Konstantinas Jasiukaitis). Redakcija buvo įsikūrusi Laisvės aikštėje 1.

• 1930–1933 m. leistas laikraštis „Mūsų kraštas“ (redaktorius Povilas Daukas, vėliau Juozas Kuodys), ypač plačiai nušvietęs įvykius Panevėžio krašte ir mieste. Nuo 1934 m. jis pradėtas leisti Šiauliuose, vėliau Kaune.

• 1933 m. išėjo du tautinės pakraipos (nors teigta, kad nepartinio) laikraščio „Aukštaitis“ numeriai (redaktorius Pr. Morkvėnas). 1934 m. panašios idėjos propaguotos „Aukštaičių balse“.

• 1933 m. vasarį pasirodė keli populiaraus satyrinio humoro žurnalo „Vėžys“ numeriai.

• 1934 m. Panevėžio šaulių XII rinktinė leido laikraštį „Mūsų šauklys“ (redaktorius P. Plevokas), išeidavusį kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dieną (vienas numeris kainavo 30 ct., prenumerata metams – 4 lt.). Jame daug dėmesio skirta šaulių veiklai ir santykiams su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariais. Redakcija dirbo XII rinktinės štabo būstinėje.

• 1934, 1938 ir 1939 m. išėjo 3 Panevėžio karaimų žurnalo „Onarmach“ numeriai (redaktorius Michailas Tinfovičius).

• 1936 m. balandžio 24 d. pasirodė literatūrinis žurnalas „Pirmoji tribūna“, leistas Andriaus Makūno. Redakcija veikė Laisvės aikštės pirmame name.

• Panevėžyje išėjo ir penki žydų spaudos leidiniai.

• Lietuvos pogrindinės komunistų partijos keli leidiniai išėjo Panevėžyje: „Komjaunuolis“ (3 numeriai), profsąjungų leidinys „Kova“ (1 numeris), po vieną numerį – „Gegužės pirmoji“ ir „Pašvaistė“.

Atgimimo ir Nepriklausomybės laikotarpis

Atgimimo laikais, 1988 m., leistas „Sąjūdžio žodis“, tais pačiais metais vietoj jo išėjo „Laisvas laikraštis“.

• 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. liepos 4 d. „Panevėžio tiesa“ pavadinta „Panevėžio balsu“, kuris leidžiamas iki šių dienų.

• 1991–1992 m. ėjusi „Panevėžio savaitė“ 1992 m. susijungė su „Aukštaitijos rytu“ ir pradėtas leisti ir dabar gyvuojantis „Panevėžio rytas“.

• Nuo 1994 m. panevėžiečiai skaito laikraštį „Sekundė“.

• Nuo 1990 m. su pertraukomis eina žurnalas „Senvagė“.

Autorius: Donatas Pilkauskas Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama