Panevėžys 1960 metai

1960 m. Panevėžys buvo vienas didesnių sovietinės Lietuvos miestų, pasižymintis išvystytu susisiekimu, plačiu švietimo tinklu ir kultūros įstaigomis, įsikūrusiomis nacionalizuotuose tarpukario pastatuose.

Miesto transportas

Mieste autobusai važinėjo keliais maršrutais:

1. Nuo Geležinkelio stoties iki kolūkio „Vienybė“.

2. Nuo Pajuosčio į Linų fabriką.

3. Iš Piniavos iki Veterinarijos ligoninės.

4. Nuo Metereologijos stoties iki hidromelioracijos technikumo.

5. Nuo Duonos kombinato iki Linų fabriko.

Švietimo įstaigos ir jų pastatų istorija

Mieste veikė kelios vidurinės mokyklos, įsikūrusios pastatuose, menančiuose tarpukario istoriją:

• Pirma vidurinė mokykla veikė Respublikos gatvėje, buvusios realinės mokyklos, atidarytos dar 1884 m., patalpose.

• Antra vidurinė (Gogolio gatvėje) – tai respublikos laikais veikusi mergaičių gimnazija.

• Trečia vidurinė (Elektros g. 9) – šiose patalpose respublikos laikais veikė 1928 m. atidaryta Panevėžio žydų gimnazija, kuriai pastatą projektavo statybos inžinierius Pinchusas Sabolis.

• Ketvirta vidurinė (Liepų alėjoje 2) – šios mokyklos pastatas pradėtas statyti 1939 m., o mokykla pradėjo veikti 1940 m. Pastatą, projektuotą kaip pradinę mokyklą, projektavo tuometinis Panevėžio miesto inžinierius Antanas Gargasas. Iš pradžių joje buvo įkeltos antra ir septinta pradinės mokyklos.

• Penkta vidurinė (Danutės gatvėje) – pastatas statytas 1938 m. pagal miesto inžinieriaus Antano Gargaso projektą. 1938 m. čia įsikūrė pirma pradinė mokykla.

Mieste veikė ir specializuotos mokyklos:

• Vaikų sporto mokykla veikė Elektros g. 1, patalpose, kuriose anksčiau buvo Panevėžio miesto elektrinė. Traukdamiesi vokiečiai šį pastatą labai apgadino. Miesto valdžia ketino jį nugriauti, tačiau sporto entuziastui Vilhelmui Variakojui pavyko pastatą išsaugoti ir po remonto čia pradėjo veikti sporto mokykla.

• Muzikos technikumas veikė Sodų g. 10, patalpose, seniau priklausiusiose vienuolynui. Sovietinė valdžia vienuolyno patalpas nacionalizavo ir išvarė vienuoles.

• Panevėžio hidromelioracijos technikumas veikė Pilėnų gatvėje.

• Klaipėdos g. 3 buvo Žemės ūkio mechanizacijos ir amatų mokykla Nr. 2.

• Medicinos mokykla veikė Gegužės 9-osios g. 3. Seniau šis pastatas priklausė žinomam panevėžiečiui Stanislovui Renigeriui.

• Sodų g. 5 buvo vairuotojų mokykla.

Kultūra, prekyba ir paslaugos

• Panevėžio dramos teatras, garsinęs miestą visoje Lietuvoje, buvo įsikūręs Respublikos g. 77, patalpose, kurios iki karo priklausė XII Panevėžio šaulių rinktinei. Sovietinė valdžia jas atėmė iš šaulių.

• Mieste veikė du kino teatrai: kino teatras „Garsas“ filmus rodė Respublikos gatvėje dar nuo 1928 m. (šiuo vardu pavadintas 1939 m.) ir kino teatras „Menas“, savo veiklą pradėjęs XX a. 3 dešimtmetyje kitu pavadinimu, o nuo 1939 m. persikėlęs į naujai suremontuotą pastatą.

• Knygų įsigyti panevėžiečiai galėjo viename iš dviejų knygynų: Respublikos g. 21, nacionalizuotame Juozo Masiulio knygyno pastate (istorija prasidėjo 1905 m.), ir Lenino aikštėje 14.

• Respublikos gatvėje 37 numeriu pažymėtame name buvo Kultūros namai. Respublikos laikais čia veikė kino teatras „Pasaulis“. Vėliau šį pastatą nupirko vyskupija, bet sovietinė valdžia jį atėmė.

• Viešbutis „Rambynas“ veikė Respublikos g. 36, name, atimtame iš buvusio savininko Rapolo Žitkaus paveldėtojų.

• Restoranas „Palanga“ buvo Lenino aikštėje 1, buvusiame garsaus mecenato Michaelio Rosako name. Pastatas atimtas iš jo testamento vykdytojų.

Administracinės institucijos

• Valstybinis banko Panevėžio skyrius buvo Respublikos g. 56, Mykolo Songailos suprojektuotame pastate, kurį labai išgarsino Juozo Zikaro sukurtos Atlantų skulptūros.

• Centrinis paštas buvo Respublikos g. 58, o Tarpmiestinė telefonų stotis – Respublikos g. 60.

• Valstybinis archyvas darbavosi Liaudies g. 30.

• LKP Panevėžio miesto komitetas buvo įsikūręs Respublikos g. 54, kaip ir LLKJS Panevėžio miesto komitetas, name, anksčiau priklausiusiame Panevėžio apskrities ligoninės direktoriui Stanislovui Mačiuliui. Jis čia planavo įkurti privačią ligoninę, kurios statyba pradėta 1939 m., bet sovietinė valdžia pastatą atėmė.

• Miesto Vykdomasis komitetas dirbo Ramygalos g. 4. Šiame name savivaldos institucijos veikė jau daug metų.

• Pionierių namai veikė Tarybų aikštėje Nr. 20.

Autorius: Donatas Pilkauskas Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama