Namas Katedros gatvėje

Katedros gatvės Panevėžyje istorija įdomi dėl jos keleto pavadinimų: Gegužės 15-osios, Gegužės 1-osios ir, galiausiai, Katedros gatvės. Pastarasis vardas jai grąžintas jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais.

Kunigo A. Kungio namas – prabangos pavyzdys

Katedros g. 6, apie 1932–1933 m., vieną gražiausių Panevėžyje mūrinių tinkuotų trijų aukštų namų pasistatė kunigas Antanas Kungis. Nors kunigas čia negyveno, jis nuomojo butus, kurių kiekviename aukšte buvo po du. Namas buvo įrengtas gana prabangiai, su centriniu šildymu, vandentiekiu, vietine kanalizacija, voniose buvo kolonėlės vandeniui pašildyti. Rūsyje gyveno namo prižiūrėtojas Blaževičius. Prie namo buvo didelis sklypas, beveik siekęs Ramygalos gatvę. Visi namo nuomininkai jį pasidalijo ir užveisė daržus, kaip ir dauguma miesto gyventojų. Kunigas kas mėnesį atvykdavo paimti mokesčių už butus ir pasivaikščiodavo po kiemą.

Kunigas Antanas Kungis įšventintas 1893 m. ir paskirtas vikaru į Vidžius (dabar – Breslaujos r. Baltarusijoje), kur užmezgė ryšius su knygnešiu Augustinu Janutėnu, gabenusiu lietuvišką spaudą. Vėliau, 1904 m., kunigas perkeltas į Skaudvilę, 1905 m. – į Girdiškę, tais pačiais metais – į Joniškį, o 1909 m. – į Pociūnėlius filialistu. 1917 m. paskirtas Vidžių klebonu, 1918 m. perkeltas į Tauragnus, o 1922 m. – į Truskavą. Šiame miestelyje jis ypač aktyviai darbavosi, daug nuveikė jo labui: 1926 m. suremontavo bažnyčią, 1930 m. pastatė dviejų aukštų mūrinę Šv. Vincento prieglaudą.

Žymūs namo gyventojai tarpukariu ir vėliau

Respublikos laikais kunigo A. Kungio name gyveno nemažai žymių asmenybių:

• Pirmame aukšte apsigyveno buvusio Seimo nario Bonaventūros Jakubausko šeima. B. Jakubauskas (gim. 1895 m. Žemaitijoje) dirbo Valstybinės prekybos direktoriumi. Jis buvo išrinktas į III Seimą (1926 m. gegužės 8–10 d.) pagal Lietuvos socialdemokratų sąrašą. Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. buvo Seimo narys, priklausė socialdemokratų frakcijai, dirbo Teisių ir redakcijos komisijos nariu. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo buvo suimtas. Su žmona augino tris dukteris – Sofiją, Aldoną ir Birutę. Mirė 1985 m.

• Antrame namo aukšte gyveno Linų fabriko direktorius Indreika su šeima. Jis buvo vedęs gydytojo Vlado Dalindos seserį.

• Trečiame aukšte gyveno Muilo fabriko direktorius Vytautas Dargužas su šeima. Jie pasitraukė į vakarus 1944 m.

Šiame name taip pat gyveno advokatas, teisės mokslų daktaras Antanas Milčius – politinis visuomeninis veikėjas, Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.) ir III Seimo narys, išrinktas nuo Panevėžio apskrities.

Kiti 1940 m. Katedros g. 6 minimi gyventojai:

• Zigmas Rusteika (gim. 1890 m. Kybartuose) – civilinių bylų teisėjas Panevėžio apygardos teisme. Buvo bibliofilas, turėjo didelę knygų kolekciją, mokėjo lenkų, rusų, vokiečių kalbas. 1940 m. suimtas NKVD ir tikriausiai sušaudytas kalėjime.

• Feliksas Tyškus (gim. 1900 m. Liepojoje) – 1939 m. paskirtas į Pajuostyje dislokuotą aviacijos dalinį 6-osios eskadrilės vadu. 1945 m. areštuotas.

• Kunigas Edvardas Vaišnoras – 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko kapelionas.

Nacių okupacijos metai ir K. Reisonas

Antrame namo aukšte nacių okupacijos metais gyveno garsiausias iš Panevėžyje gyvenusių latvių – architektas Karolis Reisonas (Kārlis Reisons).

• Jis gimė 1894 m. Latvijoje, baigė Rygos realinę gimnaziją ir Peterburgo civilinio inžinierių instituto architektūros fakultetą. Rygoje mokėsi kartu su Vytautu Ladsbergiu-Žemkalniu, su kuriuo vėliau kartu projektavo kai kuriuos pastatus. 1932 m. jam suteikta Lietuvos pilietybė.

• 1922–1930 m. dirbo architektu Šiauliuose, nuo 1925 m. – Šiaulių miesto inžinierius.

• 1930–1938 m. dirbo Kauno miesto inžinieriumi, statybos skyriaus vedėju. Suprojektavo nemažai pastatų ir paminklų Kaune, Šiauliuose ir kituose miestuose.

• 1940–1941 m. dirbo Panevėžyje inžinieriumi, o 1941–1944 m. – Panevėžio miesto inžinieriumi ir burmistru. Panevėžyje savo namo neturėjo, gyveno nuomojamose patalpose.

• Nacių okupacijos metais viešoji statyba buvo draudžiama, todėl šio laikotarpio K. Reisono suprojektuotų pastatų Panevėžyje nėra.

• 1944 m. architektas pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į Australiją, kur dirbo Adelaidės miesto architektūros skyriuje. Mirė 1981 m. Adelaidėje. K. Reisono žmona buvo advokatė, jiedu turėjo sūnų Irvį ir dukterį.

Nuo 1941 m. rugpjūčio pirmoje namo aukšte apsigyveno odos ir veneros ligų specialistas Kazys Kaunėnas. Bute buvo trys kambariai: svetainė, miegamasis ir gydytojo kabinetas, kuriame jis vertėsi privačia gydytojo praktika.

Sovietiniais laikais, po 1944 m., šiame pastate gyveno aukšto rango sovietiniai kariškiai, todėl jis buvo vadinamas generolų namu.

Autorius: Emilija Juškienė, Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama