Kada Panevėžyje panaikintas Laisvės aikštėje veikęs turgus?

Miesto turgavietė visuomet buvo seniausia prekybos vieta ir miesto gyvenimo ašis, kur galiojo savitos taisyklės, vykdavo derybos ir susitikdavo „miestas ir kaimas“. Iki XX a. 5 deš. Lietuvos ūkininkai turguose savo prekes siūlydavo tiesiai iš vežimų, o perpardavinėtojai statydavosi būdas ar stalus. Miestelių turguose buvo galima įsigyti beveik visko vienoje vietoje: nuo maisto produktų (vaisių, daržovių, pieno, mėsos, paukščių) iki malkų, medienos gaminių, drabužių, buities reikmenų ir net gyvų gyvulių (kiaulių, karvių, arklių ir kt.). Didesniuose miestuose veikdavo keli atskiri turgūs, skirti vienos rūšies prekėms.

Miestų savivaldybės nustatydavo turgaus veiklos tvarką, nurodydamos, kur ir kuo prekiauti. Ilgainiui, aplink turgaus aikštę ėmus kurtis valstybinėms įstaigoms, imta skųstis dėl iš turgaus aikščių sklindančių garsų ir kvapų. Tai kėlė iššūkius prekiautojams, kuriems reikėjo laikytis savivaldybių keliamų higienos normų ir mokėti mokesčius už prekybos vietą. Galiausiai miesto valdžia nuspręsdavo iš centrinės miesto aikštės turgų iškelti.

Turgaviečių pertvarka Panevėžyje 1941 m.

XX a. 5 deš. pradžioje ir Panevėžio miesto savivaldybei teko ieškoti būdų, kaip pertvarkyti turgavietes, kad jos atliktų savo funkcijas, bet netrukdytų gyventojams, nekeltų problemų miesto valdžiai ir būtų kuo mažiau matomos.

1941 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto valdžia apsvarstė įkainius už prekybos vietą turgavietėse. Miesto Vykdomasis komitetas nutarė taikyti tokius mokesčius:

• už porinį arklių vežimą – 0,80 rub..

• už vienkinkį arklių vežimą – 0,50 rub..

• už atvestą parduoti arklį – 1 rub..

• už atvestą parduoti karvę – 1 rub..

• už prekybą pasistačius staliuką ar balaganą (laikina pašiūrė) – už kiekvieną užimamą kvadratinį metrą per dieną imti po 1 rub..

• Už nuolatines būdeles (nedideli pastatai, skirti prekybai) per mėnesį imti po 4 rub. už kvadratinį metrą.

Taip pat buvo numatyta, kad nusižengę šiam nutarimui asmenys bus baudžiami administraciniu būdu viena iš šių bausmių: perspėjimu, pinigine bauda iki 100 rub. arba priverstiniu darbu iki 30 dienų. Šio nutarimo vykdymo priežiūra pavesta Panevėžio m. Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriui ir tuomet vadintai darbininkų ir valstiečių milicijai.

Turgaus iškėlimas iš Laisvės aikštės

1941 m. balandžio 8 d. buvo svarstomas Panevėžio m. prekybos įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo plano 1941 metams projektas. Reikalauta visuose keturiuose miesto rajonuose suorganizuoti po vieną žibalo, muilo ir kitų panašių prekių prekybos tinklą. Plano projektą pateikė Prekybos liaudies komisariato Prekybos organizavimo ir technikos inspektorius A. Gabriūnas. Nutarta projektui pritarti. Atsakingi asmenys įpareigoti kitam posėdžiui parengti detalųjį prekybos tinklo išvystymo planą. Taip pat pasiūlyta spręsti turgavietės iš Laisvės aikštės iškėlimo klausimą, prieš tai suderinus prekybos taškų išdėstymą mieste.

1941 m. balandžio 16 d. vykusiame Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto posėdyje, kuriam vadovavo Panevėžio m. Vykdomojo komiteto pirmininkas A. Sereika, be privalomo nutarimo palaikyti švarą miesto gatvėse, aikštėse ir kiemuose (kioskus, paviljonus ir prekybos stalelius savininkai įpareigoti valyti aplinką aplink save 3 metrus į visas puses, o turgaviečių administracija – valyti ir laistyti šalia turgaus esančias gatves ir šaligatvius), buvo sprendžiamas ir turgaus Laisvės aikštėje panaikinimo klausimas.

Konstatuota, kad turgaus dienomis į Laisvės aikštę suvažiuoja daug ūkininkų su maisto ir pieno produktais, todėl miesto centrinė aikštė yra nuolat teršiama. Pastebėta, kad tai prieštarauja higienos, sanitarijos ir „estetikos“ nuostatoms. Tuo metu mieste iš viso veikė keturios turgavietės, tad nuspręsta, kad uždraudus prekybą Laisvės aikštėje dar liktų trys turgaus aikštės, kuriose turėtų sutilpti ir ūkininkų vežimai, anksčiau stovėdavę Laisvės aikštėje. Laisvės aikštėje veikusios turgavietės uždarymo data nuspręsta laikyti įvykusio posėdžio dieną – 1941 m. balandžio 16-ąją.

Nusprendus iškelti turgavietę iš Laisvės aikštės, susirūpinta tinkamai perplanuoti prekybos taškus Panevėžio mieste. Pertvarkius turgaviečių tinklą netrukus pasirūpinta ir turgaus rinkliava, nustatyti rinkliavos rinkėjų etatai ir jų atlyginimai. Patvirtinta 11 turgaus rinkliavos rinkėjų etatų, atlyginimus paskirstant taip: vedėjui numatyta 128 rub. su 3 procentais nuo surinktos sumos per pusę mėnesio; 10-čiai rinkėjų – po 7 rub. 42 kap. su 4 procentais nuo kiekvieno rinkėjo surinktos sumos per dieną. Dar ne kartą keitėsi išsivadavusios iš turgaus šurmulio Laisvės aikštės Panevėžyje pavadinimas, paskirtis ir išvaizda.

Autorius: Emilija Juškienė, Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama