Muziejaus rinkinyje – unikumas
AINA
Turinį įkėlė
Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomas unikalus religinio turinio leidinys – 1797 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje lenkų kalba išleista knyga „Uczęstnictwo y jednosc duchowna…“ („Dalyvavimas ir dvasinė vienybė…“). Šios knygos autorius yra ispanas vienuolis karmelitas Domingo de Jesus Maria (1559–1630), ėjęs svarbias pareigas karmelitų ordino veikloje.
Ilgai buvęs nežinomas leidinys
Leidinys ypatingas tuo, kad jo egzempliorius iki šiol nebuvo rastas jokiose Lietuvos atminties saugojimo institucijose, jis nebuvo užfiksuotas jokiuose žinomuose kataloguose bei kartotekose. Knygos nėra ir esminiame sąvade „Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai 1576–1805. Bibliografija“ (sud. K. Čepienė, I. Petrauskienė, Vilnius, 1979). Ko gero, tai dar neužfiksuotas (nežinomas) leidinys.
Straipsnio autorė dėl leidinio „Uczęstnictwo y jednosc duchowna…“ kreipėsi į Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotojus ir gavo atsakymą, patvirtinantį unikalumą:
„Peržiūrėjome savo bibliotekos elektroninį ir kortelinį katalogus – tokio leidinio mūsų bibliotekoje nėra. …Peržiūrėjus taip pat internetines lenkų duomenų bazes bei Estreicherio bibliografiją – ten taip pat jis neaptiktas. Panašu, kad kol jokia kita atminties saugojimo institucija savo fonduose neatras šio leidinio – jūs būsite vieninteliai jį turintys, su kuo Jus ir sveikinu!“
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento darbuotojai taip pat patvirtino, jog informacija apie minėtą leidinį, gauta iš Panevėžio kraštotyros muziejaus, yra labai vertinga. Bibliotekos kataloge šis spaudinys nebuvo užregistruotas, o peržiūrėjus kelias prieinamas bazes, informacijos apie jį nebuvo rasta.
„Ko gero, turite unikumą, aišku, nepatikrinus visų bazių 100 proc., negalima taip teigti, bet tokia tikimybė labai didelė. Lenkų bibliografas Estreicheris šios knygos taip pat nėra įtraukęs į savo bibliografiją.“
Marijos kultas ir konkurencija spaustuvėse
Paaiškėjo, kad Domingo de Jesus Marijos religinio turinio kūrinys „Uczęstnictwo y jednosc duchowna…“, kuriame gvildenamas Marijos kultas, Vilniuje buvo išleistas ne vieną kartą. 1761 m. jį išleido Bazilijonų (Rytų apeigų katalikų – unitų) spaustuvė, o praėjus 36-eriems metams, knygą dar kartą išleido Vilniaus akademijos (Romos katalikų) spaustuvė. 1761 m. leidinys yra žinomas, jį galima rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o vėlyvesnis, 1797 m. leidimas, saugomas Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose, – iki šiol buvo nežinomas!
Įvairios krikščionių konfesijos nuo seniausių laikų garbino Mariją ir rodė jai išskirtinį dėmesį. Nuo pat krikščionybės įvedimo į Lietuvą atėjęs Marijos kultas per šimtmečius patyrė daugybę įvairių pasikeitimų. Iki XVIII a. pab. dauguma spaustuvių Lietuvos teritorijoje priklausė religinėms institucijoms, jos kurtos pagal religinę priklausomybę. Tik vėliau, Rusijos imperijos valdymo metais ėmus reguliuoti ir kontroliuoti spaustuvių veiklą, gausėjo valstybinių bei komerciniais pagrindais veikiančių tokio pobūdžio įmonių.
Nors Lietuvoje dominavo katalikų religija, šalyje reiškėsi ir reformatai, stačiatikių bei unitų religinės bendruomenės. Įvairios religinės kryptys konkuravo, kiekvienos religijos šalininkai stengėsi į savo pusę patraukti kuo daugiau žmonių, turėti didesnę įtaką. Bene ryškiausiai tai reiškėsi per spaudą. Spaustuvių vadovai stengdavosi savo spaustuvėse perspausdinti kitos religinės bendruomenės spaustuvėje išleistas knygas. Tai skatino jas leisti puošnesnes, patogesnio formato, prieinamesne kaina. Neatmestina, kad dėl panašių priežasčių gimė ir mūsų aptariamas Domingo de Jesus Marijos religinio turinio kūrinio „Uczęstnictwo y jednosc duchowna…“ leidimas.
XVIII a. pab. Vilniuje buvo susiformavęs gausus spaustuvių tinklas. Knygos spausdintos įvairiomis kalbomis: rusėnų, lotynų, lenkų. Spaudinių lietuvių kalba buvo nedaug, nes tuo metu bažnyčiose, valstybiniuose raštuose ir spaustuvių produkcijoje dominavo lenkų kalba.
Panevėžio kraštotyros muziejui knygą-unikumą 1995 m. perdavė miesto gyventojas. Tikimės, kad netrukus ji sulauks ir knygos restauratorių dėmesio.
Autorius: Emilija Juškienė, Audrius Rudys
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
