Panevėžio pramonė XX a. penktame dešimtmetyje

1941–1944 m., nacių okupacijos metais, Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Nors okupacinė valdžia buvo suinteresuota gamybos tęstinumu, stambiausia įmonė „Panevėžio maistas“ labiausiai ir nukentėjo nuo vokiečių.

„Panevėžio maisto“ žala ir atstatymas

1943 m. gruodžio 15 d. „Panevėžio maisto“ gamykloje dirbo 920 žmonių, iš jų 780 darbininkų – skaičius buvo išaugęs lyginant su 1941 m. sausio 1 d. Tačiau gamykla pradėta plėšti ir deginti 1944 m. birželio 20 d. Dalis pastatų padegta iš birželio 21 į 22-ąją. Daug produkcijos išgabenta į Vokietiją.

1944 m. spalio 11 d. sudaryta komisija karo nuostoliams įvertinti. Komisiją sudarė „Panevėžio maisto“ direktorius Vincas Ambraziūnas, vyr. buhalterio pavaduotojas Povilas Šimkevičius ir Tiekimo skyriaus viršininkas Kristupas Kalkis bei kiti ekspertai. Nustatyta bendra nuostolių suma – 12 412 896 rubliai. Visai sugriauta objektų už 11 581 556 rublius. Pagal 1944 m. gruodžio 18 d. aktą materialinių vertybių pagrobta už 10 807 499 rublius.

1944 m. pabaigoje pradėti fabriko atstatymo darbai, juos vykdė 130 žmonių, iš jų 127 darbininkai. Tik 1949 m. spalio mėnesį 50 proc. viršytas 1940 m. gamybos lygis. Po karo buvęs direktorius V. Ambraziūnas buvo atleistas iš pareigų. 1945 m. jau dirbo kitas direktorius, vadovavęs jau Panevėžio mėsos kombinatui. Vėliau įmonei vadovavo rusų ar kitų tautybių asmenys, kurie gana greitai keitėsi.

Kitos nukentėjusios įmonės

Nemažai nuo karo nukentėjo viena seniausių Panevėžio įmonių, aliejaus ir muilo kombinatas „Lietuvos muilas“, įkurtas dar 1933 m. 1941 m. vokiečiai konfiskavo nemažai įmonės žaliavų, įrenginių ir prekių. 1943 m. fabriką išsinuomojo prekybininkai iš Hamburgo Asbachas ir H. F. Šrioderis. 1944 m. liepą jie į Vokietiją išsiuntė daug žaliavų ir įrenginių.

1944 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta komisija nuostoliams nustatyti. Joje buvo įmonės direktorius Petras Vrubliauskas, vyr. buhalteris Antanas Gratkauskas, sandėlio vedėjas Julius Tuzikas, fabriko profsąjungos komiteto atstovas Pranas Kazlauskas, Panevėžio vykdomojo komiteto komunalinio ūkio skyriaus vyr. inžinierius A. Stalilionis. Vokiečių padaryti nuostoliai įvertinti 3 761 261 rub. Po karo gamykla vystėsi gana greitai, nors direktoriai dažnai keitėsi.

Mažiau nukentėjusios įmonės ir naujų pradžia

Iš stambesnių Panevėžio įmonių mažiau nukentėjo seniausia stambesnė įmonė, Panevėžio spirito ir mielių kombinatas. 1944 m. nuo bombardavimo išdužo 120 m³ langų, sulaužyti keli langų rėmai, išbyrėjo tinkas. Vokiečiai pasiėmė tik transporto priemones. Po karo gamyklą pirmąkart bandyta paleisti 1944 m. rugpjūčio 10 d. Fabriko veiklą sunkino kuro stoka – kūrenta ir malkomis. 1945 m. įrengtas žalio spirito varymo cechas, o 1946 m. įrengti nauji separatoriai. 1946 m. įmonėje veikė rektifikacijos, žalio spirito ir mielių cechai. 1947 m. fabrikas kapitaliai suremontuotas. Kaip ir kitose Panevėžio įmonėse, šioje dažnai keitėsi vadovai.

Po karo Panevėžyje veikė ir nedidelė lentpjūvė „Šermukšnis“. Ir karo metais joje vyko statybos: 1942 m. pastatyta kontora, 1943 m. – malūno sandėlis, 1944 m. – remonto dirbtuvės. Per karą ji nedaug nukentėjo. Vėliau iš jo išaugo medžio apdirbimo kombinatas. Panevėžyje po karo veikė ir degtinės gamykla, išaugusi iš degtinės pilstytuvo Kranto gatvėje. 1945 m. sausio 5 d. Pušaloto gatvėje įkurta Panevėžio mašinų ir traktorių dirbtuvė „Laisvė“, vėliau pavadinta Panevėžio tarprajonine kapitaline remonto dirbtuve, Panevėžio remonto fabriku. Tik 1959 m. iš jo išaugo Panevėžio autokompresorių gamykla – viena stambiausių Panevėžio įmonių. Tokia buvo bendra Panevėžio įmonių padėtis po karo.

Autorius: Donatas Pilkauskas Audrius Rudys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama