Dianos Butkutės gyvenimo kelias tarp žodžių ir kelionių

Mokytoja, gidė, keliautoja – trys skirtingi, bet harmoningai susiję vaidmenys, kurie dera Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos anglų kalbų mokytojos Dianos Butkutės gyvenime. Daugiau nei tris dešimtmečius ji dalijasi žiniomis su jaunąja karta, o laisvalaikiu leidžiasi į pažinimo keliones po pasaulį – kupinas kultūrų, istorijų ir atradimų.
Pedagoginis pašaukimas, gebėjimas įkvėpti mokinius ir meilė kalboms ją lydi nuo studijų laikų, o kelionės tapo dar viena gyvenimo mokykla, ugdančia atvirumą, kūrybiškumą ir kantrybę. Su mokytoja kalbamės apie pašaukimą, pokyčius šiuolaikinėje mokykloje bei įspūdžius iš 43 aplankytų šalių – nuo Skandinavijos iki Pietų Amerikos.

Mokytojos kelias – iš pašaukimo

– Kada ir kodėl pasirinkote mokytojos kelią?
– Nuo jaunų dienų svajojau tapti mokytoja, ir savęs niekur kitur neįsivaizdavau. Mokytojo kelią pasirinkau iš pašaukimo, vedama noro dalintis žiniomis ir mokyti. Prieš daugiau nei trisdešimt metų pasirinkau lietuvių kalbos filologijos studijas Vilniaus universitete, vedina įsitikinimo, kad šis darbas suteiks gyvenimui prasmės. Vėliau įgijau anglų kalbos mokytojos kvalifikaciją Klaipėdos universitete. Per visus šiuos metus patyriau daug iššūkių ir džiaugsmo, matydama mokinių augimą, pasiekimus, norą tobulėti. Ši profesija man yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas, teikiantis įvairiapusį patyrimą.

– Kas Jus labiausiai įkvepia darbe su mokiniais?
– Įkvepia mokinių pasiekimai bei pati kelionė į žinias. Didžiausias džiaugsmas – aiškinti naują temą ir matyti mokinių smalsius žvilgsnius, jų norą suprasti daugiau. Įkvėpimo suteikia mokiniai, kurie pasiryžta ruoštis viešojo kalbėjimo konkursams – tai reikalauja daug papildomo laiko ir darbo ne tik parengiant kalbą, bet ir atskleidžiant jauno žmogaus individualumą. Labiausiai įkvepia paprastas ir nuoširdus mokinio kreipimasis: „Mokytoja, ar galime pasikalbėti?“ Tai ženklas, kad užsimezgė ryšys, paremtas atvirumu ir pasitikėjimu. Tokios akimirkos atskleidžia tikrąją ugdymo prasmę – padėti jaunam žmogui ne tik pažinti pasaulį, bet ir išdrįsti kalbėti, klausti, pasitikėti.

– Kaip per šiuos metus keitėsi mokytojo vaidmuo ir mokinių lūkesčiai?
– Šiuolaikinėje mokykloje mokytojo vaidmuo nuolat keičiasi. Per pastaruosius metus išaugo dirbtinio intelekto vaidmuo ugdymo procese, todėl mokytojui būtina nuolat tobulėti. Lankiausi daugybėje seminarų ir mokymų apie dirbtinį intelektą, kad galėčiau mokiniams ne tik pristatyti šią technologiją, bet ir paaiškinti, kaip ją naudoti tikslingai. ChatGPT, Perplexity, kiti įrankiai suteikia galimybę gauti autentiškus anglų kalbos tekstus, įvairius mokymosi šaltinius, tačiau svarbiausia – išmokti išlaikyti kritinį mąstymą, gebėti suformuluoti tikslias užklausas ir kurti savo mokymosi stilių. Džiaugiuosi, kad didžioji dalis mano mokinių geba tikslingai naudoti šias priemones. Esu įsitikinusi, kad šiandien mokytojo užduotis – ne tik supažindinti su technologijomis, bet ir ugdyti gebėjimą ieškoti informacijos, ją sisteminti bei argumentuotai reikšti savo nuomonę. Mokymasis turi būti prasmingas ir atitinkantis individualias galimybes bei talentus.

Kelionės – būdas patenkinti smalsumą

–Kada ir kaip pradėjote dirbti gide?
– Prieš daugiau nei penkiolika metų įgijau gido kvalifikaciją, nes labai domėjausi istorija – tai buvo būdas patenkinti savo smalsumą. Netrukus pradėjau vesti ekskursijas anglų kalba po Vakarų Lietuvos regioną. Vėliau veikla plėtėsi – daugelį metų organizavau ir vedžiau ekskursijas po Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Dabar daugiausia užsiimu kelionių organizavimu kolektyvams pagal individualias užklausas bei aktyviai vasaros sezono metu dirbu su anglakalbiais turistais.

– Kiek šalių jau aplankėte ir kurios paliko didžiausią įspūdį?
– Esu aplankiusi 43 pasaulio šalis. Nors ne visas tyrinėjau nuosekliai, kiekviena jų paliko savą patirtį ir įspaudą. Giliausiai pažįstu Lietuvą, Latviją ir Lenkiją – šias šalis tyrinėjau nuodugniai. Tvirtai tikiu, kad pirmiausia reikia pažinti tai, kas yra šalia mūsų, tik tada leistis į tolimesnes keliones. Labiausiai įsiminė Italija, Ispanija, Gibraltaras, Peru, Argentina, Marokas ir Islandija – kiekviena jų savitai praturtino mano pasaulėžiūrą.

– Neseniai grįžote iš kelionės po JAV ir Pietų Ameriką. Kokia ji?
– Ši kelionė – tikras gyvenimo nuotykis. Lankiausi JAV, Peru, Bolivijoje, Argentinoje ir Brazilijoje. Kiekviena šalis paliko išskirtinį įspūdį: nuo Niujorko ir Vašingtono muziejų bei operos iki Maču Pikču virš Andų debesų ar Rio de Žaneiro sambos ritmų. Peru gamtos didybė, Bolivijos autentiškumas ir Argentinos tango kultūra – viskas sukuria jausmą, kad per kelionę prisiliečiau prie pasaulio stebuklų.

– Ar yra vieta pasaulyje, į kurią visada norisi grįžti?
– Visada traukia ten, kur dar nesu buvusi, bet kai smalsumas patenkintas, norisi grįžti tik į Lietuvą.

– Ko Jus labiausiai išmokė kelionės?
– Kelionės man tapo tikra gyvenimo mokykla. Kadangi jas planuoju pati, įgijau daug praktinių įgūdžių – nuo maršrutų sudarymo iki kultūrinių niuansų pažinimo. Jos išmokė lankstumo, kantrybės ir tikėjimo, kad nėra situacijų be išeities.

– Ką patartumėte norintiems keliauti, bet manantiems, kad kelionės – brangus malonumas?
– Reikia tiesiog pradėti keliauti – nebūtinai toli. Daug įdomybių slypi visai šalia. Norint keliauti į tolimus kraštus, svarbiausia kantrybė ir nuoseklumas: ieškoti pigių skrydžių, sekti kitų keliautojų patirtis, rinktis paprastesnį, bet patogų apgyvendinimą. Taip galima patirti labai daug už prieinamą kainą.

Kalbėjosi AISTĖ NOREIKAITĖ