Baigiamasis akordas – pinigai III
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
„Atvira Klaipėda“ rašinių cikle „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ baigia pasakojimą apie tai, kokie buvo paskutiniai veiklos metai Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui (VMLGK), Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijoje suvaidinusiam vieną esminių vaidmenų.
Pagrasino teismais
Po to, kai 1924-ųjų lapkričio pradžioje VMLG komitetas per Klaipėdos krašto gubernatorių Joną Polovinską-Budrį kreipėsi į Vyriausybę, kad ši grąžintų jam 20 000 litų ir dar sumokėtų palūkanas už esą 1923-iųjų pradžioje finansuotą sukilimo operacijai reikalingų arklių ir gurguolių pirkimą, o premjeras Antanas Tumėnas nurodė „sutvarkyti klausimą“, reikalas vis tiek nepajudėjo komiteto trokštama kryptimi. Jo nepaspartino ir komiteto kasininko, spaustuvininko Viliaus Šaulinskio gruodžio 15 d. surašytas raštas premjerui.
Tad 1925-ųjų sausio 22 d. į Klaipėdos krašto gubernatorių Joną Polovinską-Budrį raštu kreipėsi jau visas VMLGK ir nurodė, kad tai jau yra „antras kartas, kai šie pinigai sulaikome“.
„Mes prisibijom, kad dabartinis Ministerių Kabinetas, kurs praėjus dviem mėnesiam į mūsų raštą dar nereagavo, leis mum taippat nuoširdžiai kai pirmasis kokius metus palūkėti. Todėl mes čionai pareiškiame, kad jokiu būdu negalime šitų paskolintųjų pinigų kieno nors naudai išsižadėti. Mes iš Valstybės iždo sukilimo metu nei jokio cento negavome“, – dėstė komitetas ir kartojo, kam jis 1923-iųjų pradžioje leido pinigus.
VMLGK pridėjo, kad jei pinigai sulaikomi argumentuojant, jog „savo laiku spaudos pašalpas už pereitą laiką ir šiaip sukilimo metų išlaidos yra gavęs „Rytas“, jis esą neturėjo galimybės „tatai ištirti“.
„Mes prašome nuolankiai kaip ir tvirtai mum atsakyti raštu kokios kliūtys neleidžia mum prigulinčius ir seniai jau prižadėtus pinigus grąžinti. Nesulaukę atsakymo laike atsakymo, tolimesnius mes savo prašymus būsime priversti, kaip mums patariama, siųsti į Tamstus per spaudos arba teismo organus“, – dėstė VMLGK pirmininkas Martynas Jankus ir sekretorius Jonas Vanagaitis, o jų žodžiai apie patarimus, teismus ir spaudą rašte buvo pabraukti bei šone pažymėti šauktuku.
Beveik po mėnesio, vasario 20-ąją, J. Polovinskas-Budrys sulaukė rašo iš Ministrų kabineto reikalų vedėjo Vinco Mašalaičio, kuriame buvo informuojama, kad prieš dvi dienas jo vardu yra pervesta 20 000 litų „Gelbėjimo komitetui skolos“. „Ministeris Pirmininkas prašo Tamstą dalyką išrišti surinkti medžiagą ir žodžiu ar raštu jam referuoti. Gelbėjimo Komitetui prašoma pareikšti Ministerio Pirmininko pasigailėjimą, kad dalykas taip ilgai nebuvo sutvarkytas ir kad jis skaito tatai reikalinga atitaisyti“, – išdėstyta šiame rašte.
Šįkart pinigai jau netruko pasiekti komiteto – vasario 25-ąją ant VLMGK blanko sudėti M. Jankaus, J. Vanagaičio ir V. Šaulinskio parašai liudija šį faktą.
O aiškinimasis centre dėl jų tęsėsi toliau. J. Polovinkas-Budrys slaptame rašte kovo 18 d. Finansų ministerijos Biudžeto patikrinimo komisijai nurodė, kad būdamas savanorių vadu pats tokių pinigų neėmė. „Minimi susirašinėjime pinigai tikrai buvo intendanto gauti. Už juos nupirkta 20-30 arklių, jokių gi dokumentų tuo reikalu pas mane nėra. Iš mano pasikalbėjimo su intendanto padėjėju Kap. Glemža žinau, kad jie yra Intendatūros žinioje“, – rašė gubernatorius.
Po pinigų panoro ir valdžios
Pinigus gavęs komitetas netruko pademonstruoti ir kitokį apetitą. J. Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje išdėstė, jog kovo 24-ąją pas Direktorijos pirmininką Endriu Borchertą buvo apsilankę M. Jankus, J. Vanagaitis, V. Šaulinskis ir Jurgis Lėbratas. Pastarieji pareikalavę, kad pokalbyje dalyvautų ir kiti du Direktorijos nariai lietuviai.
„Tiems susirinkus pateikė sutarties projektą tarp Direktorijos ir Gelbėjimo Komiteto, sulig kuriuo Direktorija pasižada pildyti visus Gelbėjimo Komiteto reikalavimus ir neteikti nieko jo neatsiklausus. Borchertui užklausus kuomi jie motyvuoja tokį savo reikalavimą, Vanagaitis pareiškė, kad Gelbėjimo Komitetas esąs vyriausioji Krašto valdžia, Alijantų pripažinta, o Direktorija tiktai vykdomasis organas. Krašto Direktorijai tokią sutartį pasirašyti atsisakius, Gelbėjimo Komitetas žada vykti į Kauną. Senis Jankus, žinoma vien tik širma, gi Vanagaitis visus juos naudoja savo siekiams, nes jam labai patiko dalinti ordenai“, – rašė gubernatorius.
Po keleto dienų jis rašė, kad komitetas padarė, kaip ir žadėjęs – išvyko į Kauną.
Nusprendė likviduotis
Gegužę atsirado dar vienas sprendimas dėl VLMG pinigų. Ministrų kabineto reikalų vedėjas V. Mašalaitis raštu informavo krašto apsaugos ministrą ir valstybės kontrolierių, kad gegužės 4-ąją Vyriausybė nusprendė „išduoti Vyriausiajam Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetui 23.000 litų už perduotus Intendantūrai arklius ir kitą karo medžiagą“. Taip pat buvo nurodyti, kad šie pinigai išduoti iš tų metų Ministrų kabineto sąmatos kreditų.
Rugsėjo pradžioje šioje istorijoje atsirado dar viena suma. V. Mašalaitis raštu J. Polovinską-Budrį informavo, kad jo vardu persiunčia 30 000 litų, „skiriamų Gelbėjimo Komiteto – Šaulinskio piniginei bylai ir visam Gelbėjimo Komitetui likviduoti“. „Ministeris Pirmininkas prašo Tamstą atlikti tai šiuo būdu: pakviesti pas save Šaulinskį, Vanagaitį ir Gaigalaitį ir jų akyvaizdoje išpirkti Gelbėjimo Komiteto išduotus, Šaulinskio žiruotus vekselius, išgavus iš jų pasižadėjimų dagiau jokių pretenzijų nereikšti ir skaityti Gelbėjimo Komitetą su jo visomis bylomis ir pretenzijomis likviduota. Visą Gelbėjimo Komiteto archyvą Tamsta prašomas paimti pas save. Pinigai galima išduoti tik tuomet, jei pasiseka viską su Gelbėjimo Komitetu ir jį patį likviduoti, priešingai atsiklausti Ministerį Pirmininką“, – apie premjero Vytauto Petrulio nurodymus informavo Ministrų kabineto vedėjas.
Akivaizdu, kad pinigai buvo svarbu, ir VLMG tokiai įvykių eigai nesipriešino bei rugsėjo 26-osios rytą Magazinų gatvės (1964 m. įtraukta į Sukilėlių g.) 10-ajame name surengė posėdyje, kuriame dalyvavo M. Jankus, J. Lėbartas, J. Vanagaitis ir V. Šaulinskis. Susirinkimo darbotvarkėje buvo trys klausimai: „1. Vyr. Maž. Lietuvos Gelbėjimo Komiteto išardymas. 2. Kur padėti Vyr. Maž. Lietuvos Gelbėjimo Komiteto archivą? 3. Kaip stovi reikalai išleidimo „Klaipėdos Sukylimas“ knygos?“.
Surinkimo dalyviai nutarė komitetą likviduoti „su šia diena“, jo archyvą iki lapkričio 1 d. „pavietavosi kokiame nors banke tresere“ bei nurodė, kad jį privalo „bendrai sergėti Jankus, Lėbartas, Vanagaitis ir Šaulinskis“. Papildomai nurodyta, jog „visi viršminėti tegali tik bendrai naudoti archivo turtą pakol jis bus atspauzdintas“, o tai turi būti padaryta ne vėliau kaip iki 1926 m. gegužės 1 d. Po to dokumentai turi būti perduoti arba Lietuvos karo muziejui, arba Centriniam archyvui.
„Klaipėdos Sukylimo knygą, kurią Vyr. Maž. Lietuvos Gelbėjimo Komitetas savo laiku buvo apsiėmęs išleisti, ir jau iš dalies spauzdina, pavedama pabaigti vienam jo nariui butent: V. Šaulinskiui. Jis privalo apmokėti visas išlaidas katros yra sąryšį su knygos išleidimu, ir jam priguli visos iš tos knygos busiantis pelnas“, – nusprendė komitetas.
Protokole nurodyta, kad jį pasirašė trys susirinkimo dalyviai, V. Šaulinskis tai atsisakė padaryti.
Paskutinės vinys į komiteto karstą buvo sukaltos 1925 m. spalio 12 ir 13 dienomis. Spalio 12-ąją Vyriausybė nutarė leisti Susisiekimo ministerijai priklausantį VMLGK mokėtiną 315,5 Lt mokestį už naudojimąsi telefonais 1923 m. nurašyti į valstybės nuostolius. Spalio 13-ąją J. Vanagaitis ir V. Šaulinskis padėjo savo parašus po tekstu: „Šiuomi užtikriname, kad toliau nebeturime jokių piniginių prašymų už M. L. G. Komiteto vardu iš Lietuvos Vyriausybės Atstovybių“. Aukščiau šio vyrai patvirtino, kad priėmė 20 000 litų.
V. Šaulinskis tądien papildomai surašė ir kvitą, kuriame nurodė, jog gavo iš gubernatoriaus 20 000 litų ir pasižadėjo, jog „ateityje jokios piniginės pretenzijos prieš Lietuvos valdžią“ neturės.
Tą pačią dieną J. Polovinskas-Budrys, persiųsdamas šį kvitą Ministrų kabineto reikalų vedėjui kartu informavo, jog priėmė VMLG archyvą, o 2000 litų išlaidos, „surištos su šiuo reikalu“ bus „priskaitytos prie rinkimų išlaidų“.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
