Skirtingas kartas po Gargždų bažnyčios skliautais sujungė patriotinės dainos

Suprasti, pajausti ir perduoti klausytojams tai, kas į dainas sudėta, – Tėvynės meilę, ilgesį, nerimą, viltį, tikėjimą, laisvės troškimą – šiemet panoro 129 moksleiviai ne tik iš Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, „Kranto“ ir „Minijos“ progimnazijų, bet ir iš Ketvergių, Vėžaičių ir Plikių Ievos Labutytės pagrindinių mokyklų. Finalinę dainą jie dainavo kartu su Gargždų kultūros centro buvusių tremtinių ir politinių kalinių ansambliu „Atminties aidai“.

Trečią kartą Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje po šv. Mišių vykusiame renginyje „Dainose istorija alsuoja“ susipynė rajono moksleivių ir vyresniosios kartos balsai. Tremtyje, lageriuose, partizanų tėvynėje dainuotos dainos virpino buvusių tremtinių, jų vaikų ir vaikaičių širdis. Daugiau nei 160 atlikėjų pritarė ir klausytojai.
Idėja, kad istorija per dainą būtų perduodama iš kartos į kartą, kilo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Klaipėdos rajono filialo valdybai. Prieš trejus metus Gargžduose įvyko pirmasis „Dainose istorija alsuoja“ renginys, kuriame dainavo 36 „Minijos“ ir „Kranto“ progimnazijų mokiniai. Pernai prie jų prisijungė „Vaivorykštės“ gimnazistai, ir jau iš širdies plaukė 73 mokinių dainuojamos dainos.
LPKTS Klaipėdos rajono filialo valdybos narė, renginio vedėja Verutė Nekrevičiūtė džiaugiasi, kad šiemet renginyje „Dainose istorija alsuoja“ suskambo ne tik Gargždų, bet ir kai kurių rajono pagrindinių mokyklų – Ketvergių, Vėžaičių ir Plikių Ievos Labutytės – moksleivių balsai. Dainas apie tremtyje, lageriuose patirtus lietuvių išgyvenimus, viltį ir Lietuvos laisvę, už kurią kovojo partizanai, šiemet po Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios skliautais dainavo net 129 mokiniai, o jiems pritarė būrys jų mokytojų ir nuščiuvę klausytojai.
Netrukus 25 metų veiklos sukaktį minėsiantis Gargždų kultūros centro buvusių tremtinių ir politinių kalinių choras „Atminties aidai“ (vadovė Kristina Katauskienė) prieš trejus metus tapo kartų jungtimi. Tremtyje dainuotas jų tėvų dainas, kurios kurstė viltį sugrįžti į tėvynę, dainuoja ir moksleiviai, o visi kartu kasmet atlieka vis kitą finalinę dainą. Šiemet ja tapo „Sudainuokime Lietuvą“.
„Dainų repertuaras plečiasi, atsiranda ir naujų, sukurtų dabartinių autorių. Mokiniai patys prašo dalyvauti. Mokytojai jau rugsėjį žino, kas dalyvaus. „Kranto“ progimnazijos muzikos mokytoja ekspertė Rasa Linkienė sakė, kad mokinių nereikėjo motyvuoti ir papildomai prašyti“, – džiaugdamasi ir jaunimo rimtimi, susikaupimu renginio metu ir kad žiūrovai – ne vien dalyvių tėveliai, sakė V. Nekrevičiūtė. Vis dėlto, jos nuomone, renginys galėtų sudominti ir mokyklų vadovus bei Švietimo ir sporto skyriaus atstovus.
Renginys „Dainose istorija alsuoja“ tampa tradicinis. „Tikėtina, kad kitąmet dainuojančių moksleivių bus dar daugiau. Nuoširdi padėka mokytojams, ansamblių, chorų vadovams, akompaniatoriams Audrai Lingvenienei, Andželikai Stropuvienei, Nedai Tomašauskaitei, Reginai Valskienei, Astai Petkienei, Eglei Mockienei, Rasai Linkienei, Rimai Milkintienei, Rolandui Anužiui, Jūratei Surblienei, Laimai Rimkienei, Zofijai Vaitkuvienei, Elenai Tislenkai, Kristinai Katauskienei, Artūrui Petruokai, Egidijui Šiauliui“, – vardijo renginio vedėja V. Nekrevičiūtė.
Per trejus metus renginyje yra dalyvavę daug svečių. Šiemet moksleivių ir „Atminties aidų“ dainų klausėsi ir padėkos žodžių dalyviams negailėjo Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė, dalyvavo ir Švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė bei Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus.
Renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo narė V. Nekrevičiūtė ir Klaipėdos rajono mokyklų muzikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė R. Linkienė. Renginio partneris – Klaipėdos rajono švietimo centras.
„Kad žinotumėte, kaip trokštu, kad jaunimas neužmirštų, kokia buvo mūsų tautos istorija ir ką mums reiškia laisvė, kaip ir kiek dėl jos buvo kovota. Jauni dar turi galimybę istoriją pažinti iš gyvų tremties ir partizaninės kovos liudininkų, kurių dar yra daugelio giminėje“, – susijaudinusi galingai ir kartu jautriai nuskambėjus jungtinio choro dainai „Sudainuokime Lietuvą“ kalbėjo viena garbaus amžiaus buvusi tremtinė.

Laima ŠVEISTRYTĖ
Ritutės LANKUTIENĖS nuotr.