Netikėti radiniai Panevėžio gatvėse

Eidami Panevėžio senamiesčio gatvėmis retai susimąstome, kad po kojomis – dešimtys sluoksnių miesto praeities. Tačiau kai miesto rekonstrukcija susiduria su archeologija, prasideda tikras istorinis detektyvas.

Būtent taip nutiko šiuo metu tebetvarkomoje Sietyno gatvėje, kur atliekant žemės darbus aptikti ne tik buities fragmentai, bet ir... karo šešėliai. Ką byloja rastas rusų kareivio šalmas, šimtmečio senumo porcelianas ir pamirštos duobės?

Kas gali ieškoti archeologinių vertybių

Kiekvienais metais Panevėžio kraštotyros muziejaus Archeologijos rinkinys pasipildo šimtais naujų eksponatų.

Gali kilti klausimas, iš kur jie atkeliauja, kokie teisės aktai reglamentuoja jų perdavimą muziejui ir kokios taisyklės leidžia atlikti jų paiešką.

Asmenys, turintys metalo ieškiklius, dažnai nepaiso taisyklių arba jų nežino. Pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (KKVAĮ), naudojant metalo ieškiklį ar kitą paieškų įrangą ne kultūros paveldo objekte, privaloma laikytis KKVAĮ 12 straipsnio nuostatų.

Jame parašyta, kad visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn.

Ieškoti tokių daiktų kasinėjant, naudojant metalo ieškiklius arba kitokia paieškos įranga gali tik atestuoti tyrėjai.

O atsitiktinai žemėje radusieji šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų daiktų, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui.

Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas. Jei radote galbūt vertingą dirbinį, perduokite jį Kultūros departamento specialistams. Jie, įvertinę ir užregistravę, vėliau jį perduos muziejui.

[caption id="attachment_441868" align="aligncenter" width="1537"] Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologijos ekspozicijos fragmentas. Apie 1925–1928 m. PKM 6019 Fp[/caption]

Radinių perdavimas muziejui

Archeologinių tyrimų metu aptikti radiniai perduodami muziejams, įrašytiems į Muziejų, kultūrinių rezervatų direkcijų bei specializuotų saugyklų sąrašą.

Šias veiklas reglamentuoja 2005 m. vasario 25 d. Lietuvos kultūros ministro įsakymas „Dėl archeologinio paveldo objekte tyrimų metu rastų radinių perdavimo muziejams taisyklių patvirtinimo“.

Dabar galioja 2024 m. liepos 25 d. pakeitimo versija su radinius priimančių institucijų sąrašu.

Į Panevėžio kraštotyros muziejų archeologiniai radiniai dažniausiai patenka iš atestuotų tyrėjų, archeologų, vykdančių tyrimus pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus, rankų.

Visi į muziejaus Archeologijos rinkinį patekę radiniai yra su metrikomis, radinių aprašais. Perduodamas archeologinį radinį tyrėjas privalo perduoti ir tyrimų ataskaitą su brėžiniais bei nuotraukomis.

Archeologijos rinkinyje saugomi įvairios paskirties, tipologijos, skirtingų laikotarpių bei muziejinės vertės eksponatai. Dalį jų sudaro akmens ir bronzos amžių darbo įrankiai, ginklai.

Saugomas akmens amžiaus dirbinių inventorius (kirveliai, strėlių antgaliai, nuoskalos, skeltės, spec. paskirties dirbiniai), patekęs čia iš Panevėžio apylinkių: Karsakiškio, Pukiškio, Uoginių, Piniavos ir kt.

Išskirtinė rinkinio kolekcija – akmeniniai kirveliai, kurių surinkta apie 500-us.

Kitą rinkinio dalį sudaro archeologinė medžiaga iš I tūkstantmečio bei viduramžių kapinynų: Berčiūnų, Lepšių, Upytės, Rimaisų, Barinės, Sabonių, Lakštingalų kaimų.

Pastaruoju metu Archeologijos rinkinį papildė radiniai iš Panevėžio senamiesčio kapinių, miesto istorinės dalies bei rajono archeologinių objektų.

Senojo Panevėžio miesto kapinyno, XVI a.–XVIII a. pr. radinių kolekciją sudaro 626-i saugomi eksponatai. Iš jų monetos (341 vnt.), kostiumo aksesuarai (138 vnt.), simbolinės įkapės (žiedai, devocionalijos ir papuošalai), buities daiktai (peiliai, skustuvai, 33 vnt.).

Reikšmingą rinkinio dalį sudaro Panevėžio miesto istorinės dalies (senamiesčio) XVII–XIX a. naujausių archeologinių tyrimų radiniai.

Tai XVI–XIX a. monetos, pašto plombos, papuošalai, aprangos detalės, žiestų dubenėlių, puodų, indų, koklių fragmentai bei šukės.

[caption id="attachment_441872" align="aligncenter" width="1620"] Sietyno gatvėje rasti XIX pab.–XX a. pr. stikliniai buteliai. D. PETRULIO nuotr.[/caption]

Pirmieji muziejaus eksponatai

Šiais metais Panevėžio kraštotyros muziejus mini įkūrimo 100 metų jubiliejų.

1924 m. Panevėžyje įkurta Gimtajam kraštui tirti draugija, kuri inicijavo muziejaus įsteigimą. Draugijos ir muziejaus steigimo iniciatoriai – apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, žymus gamtininkas Jurgis Elisonas, kalbininkas, mokytojas Petras Būtėnas, mokytojas Petras Bliumas, teisininkas, visuomenės veikėjas Jonas Moigis.

Šių žmonių dėka 1925 m. sausio 18-ąją, minint Klaipėdos krašto prijungimo antrąsias metines, seniausiame Panevėžio pastate – buvusiame Upytės pavieto teismo archyve – iškilmingai atidaryta pirmoji muziejaus ekspozicija.

Pirmosios ekspozicijos pagrindą sudarė archeologiniai radiniai iš Panevėžio krašto apylinkių.

1927 m. muziejuje įsteigtas Archeologijos skyrius, kuris vykdė ekspedicijas ir rinko archeologinę vertę turinčius radinius.

1928 m. Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugijos rašte švietimo ministrui aprašytas archeologijos rinkinio dydis. Jį sudarė: 140 akmeninių kirvių, 15 karolių, 41 titnago dirbinys, 1 raginis įrankis, 1 bronzinis kirvis, 13 žalvarinių žiedų, 7 žalvarinės apyrankės, 7 sagtys ir kiti smulkūs dirbiniai, 20 geležinių kirvių, 25 geležiniai ietigaliai.

1921 m. Lepšių kapinyną su pilkapių ir plokštinių kapų grupėmis tyrinėjo panevėžietis mokytojas P. Bliumas, kurio aptikti radiniai perduoti Panevėžio muziejui.

Šaltiniuose minima, kad P. Bliumas atrado ir turtingą kapą, išsiskyrusį savo įkapėmis. Be kirvio, pentinų, ieties ir kalavijo, jame būta ir 40 sidabrinių „Vytauto monetų“. Turtingo kapo įkapės patvirtintų, kad šiuose kapuose buvo palaidotas kilmingas karys ar karinio elito narys.

1925 m. šalia Budrionių kaimo, prie Juostos upės, pilkapius tyrinėjo Panevėžio muziejaus komisija. Tuo metu ten aptikti 35 pilkapiai su 6–10 m skersmens ir 0,5–1 m aukščio sampilais.

Deja, per Antrąjį pasaulinį karą dalis eksponatų neišliko, pertvarkant muziejus rinkinius neliko ir jų visos metrikos.

[caption id="attachment_441870" align="alignleft" width="1620"] Karklo formos ietigalis iš prieškarinio archeologijos rinkinio, PKM588 A814. D. PETRULIO nuotr.[/caption]

Naujausi radiniai iš Sietyno gatvės

Pastaraisiais metais į Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinį pateko XVI–XIX a. būdingų radinių iš miesto kultūrinio sluoksnio: 2022 m. – 828, 2023 m. – 124, 2024 m. – 153 vienetai.

O šįmet, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, archeologiniai žvalgymai atlikti Panevėžio istorinės dalies aplinkoje – Sietyno gatvėje.

Rekonstruojamoje Sietyno gatvėje buvo keičiama važiuojamosios dalies ir šaligatvių danga.

Vykdant žemės kasimo darbus fiksuoti iki 1 m storio XIX a. II pusės–XX a. I pusės kultūriniai sluoksniai. Archeologinių žvalgymų metu nustatytos praeito amžiaus buitinių atliekų ūkinės duobės, statybinių griuvenų sankaupos.

XX a. I pusės kultūriniame sluoksnyje rasta porceliano indų fragmentų, keramikos puodynių šukių. Didelė dalis porceliano indų pažymėti Rygos Sidoro Kuznecovo porceliano ir fajanso fabriko ženklais.

Fabrikas, kuriame gaminti stalo indai ir dekoratyviniai dirbiniai iš kietojo porceliano, uždarytas 1939 m., vėliau nacionalizuotas.

Sietyno gatvėje rastų indų nugarinėje dalyje išlikę šio fabriko ženklai su užrašais: „M. C. KУЗНЕЦОВА“ ir „K. P. M. DREYLINGSBUSCH“.

Kitą radinių dalį sudarė stiklo indai: buteliai, indeliai, rašalinės. Išsiskyrė įvairios talpos tamsaus stiklo vyno ir alaus buteliai. Tarp jų buvo Vokietijos imperijos „Glogau“ alaus daryklos butelis su gamintojo herbu bei užrašu „BC G SCHUYZ-MARKE“, datuojamas 1900–1920 m. Šiandien „Glogau“ alaus daryklos nebėra.

Kiti buteliai buvo su carinės Rusijos ženklais ir manufaktūrų pavadinimais.

Rastas ir nedidelis stačiakampio formos 7,5x4 cm dydžio balto stiklo batų tepalo indelis. Ant jo sienelės išliko carinės Rusijos herbas bei fabriko ženklas.

Tokio tipo indeliai gaminti iki 1917 m.

Intriguojantis Sietyno gatvės radinys – 1,10 m gylyje tarp tamsaus grunto ir XX a. vidurio statybinių atliekų aptiktas Antrojo pasaulinio karo rusų kareivio metalinis šalmas.

Archeologiniai tyrimai Sietyno gatvėje patvirtino, kad gatvė stipriai perkasta XX a. viduryje ir antroje pusėje.

Nustatyta, kad jos užstatymas susiformavo nuo XIX a. pab.

Aptikti radiniai papildė Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinius.

Panevėžio kraštotyros muziejuje šiuo metu saugoma arti 5 tūkst. vnt. archeologinių radinių, kurie suskirstyti pagal laikotarpius ir tematiką.

Dalį jų galima pamatyti nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje „Nuo priešistorės iki modernėjančio miesto“.

Naujausi radiniai po apskaitos ir restauravimo eksponuojami teminėse parodose bei papildo virtualią eksponatų saugyklą LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinėje sistema).

Muziejus kviečia visus geranoriškai prisidėti prie Archeologijos rinkinio pildymo, laikytis Lietuvoje galiojančių archeologinių vertybių pasaugos įstatymo bei aplankyti ekspozicijas.