Sakralinis muziejus Birštone. Pastato istorijos puslapiai (II)

Tęsinys. Pradžia „Birštono versmės“, Nr. 80

Politinius virsmus, okupacijas ir dvasinius atgimimus išgyveno ne tik Birštono klebonijos pastatas, bet ir gatvė. Ji keitė savo pavadinimą mažiausiai tris kartus. Iki II pasaulinio karo gatvė vadinta Bažnyčios ir Birutės gatve. Sovietmečiu tapo rašytojos J. Žemaitės vardo gatve. Tikriausiai dėl rašytojos XX a. pradžioje gyvenimo ir kūrybos kurorte. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gatvei sugrąžintas dar 1937 metais buvęs Birutės pavadinimas.
 1958 m. Birštono vykdomasis komitetas pavedė butų valdybai čia įkurdinti jaunas tarnautojų šeimas. Kaip šiandien pasakoja vaikystės dienas praleidusios Z. Mocevičienė ir A. Tekoriūtė, čia buvo smagu ir linksma gyventi. Kaimynai buvo draugiški, šiltai bendraudavo. Moterys augino gėles, kieme daržuose užsiaugindavę daržovių. XX a. 7 deš. pastatas renovuotas, pritaikant pastatą komunaliniams butams ir gyventojų poreikiams. Atliktas pastato remontas neatpažįstamai pakeitė pastato išvaizdą. Buvo nugriautos puošnios kun. Prano Cibulskio pastatytos verandos, pastogių nepuošė ažūrinės vėjalentės, fasado pagrindinis įėjimas visai panaikintas. Paskirtuose komunaliniuose butuose iki 1999 m. gyveno Sivoronovų, Gabrilevičių, Tekorių, Daukšų ir kitos šeimos.
1989 m. siekdamas atgauti nusavintą bažnytinį turtą Birštono klebonas kun. Zigmas Gustainis su pastoracine taryba prašo Birštono vykdomojo komiteto grąžinti bažnyčiai penketą namų, esančių prie bažnyčios, Birutės gatvėje Nr. 8, 10, 10a. Prieš grąžinimą prašoma suremontuoti stogus, nes „naudojant 40 metų laikotarpiu komunaliniams butams, yra susidėvėję“.1
1990 m. Kaišiadorių vyskupijos apaštalinis administratorius vysk. Juozas Matulaitis kreipiasi raštu į Birštono vykdomąjį komitetą. Jame rašoma: „Birštono m. Žemaitės g. 1 yra parapijinis namas, kuriame gyveno vyskupijos arkivyskupas Teofilius Matulionis. Dabar yra sudaryta kanonizacijos byla.(…) Sąryšyje su tuo prašoma Valdybą namą, kuriame gyveno kankinys arkivyskupas Teofilius Matulionis, grąžinti parapijai, kuriame planuojame įsteigti Jo asmens muziejų.“2 Tų pačių metų pabaigoje Birštono parapijos klebonas kun. G. Tamošiūnas ir Birštono savivaldybės meras A. S. Zenkevičius sudaro SUTARTĮ dėl pastatų, esančių Birutės g. 8 ir 10, priklausiusių prieš Antrąjį pasaulinį karą religinei bendruomenei, grąžinimo.3 Susitariama, kad religinė bendruomenė atsisako savo teisių į du gyvenamuosius namus, kuriuose 1990 m. gyvena 13 šeimų, ir niekada nereikalaus jų grąžinimo, o Birštono miesto savivaldybė įsipareigoja savo lėšomis suprojektuoti ir pastatyti naują kleboniją. Tuo pačiu grąžinamas religinei bendruomenei nusavintas 1934 m. pastatytas mūrinis pastatas, buvęs sanatorijos sandėlis, suremontuojamas įrengiant laidojimo reikalams skirtą parapijos salę.4
1992 m. rugsėjį atvyko Birštono parapijos klebonas mons. J. Dalinevičius, kuris apsigyveno Jaunimo gatvėje esančiame name. Jis nuolat primindavo Birštono savivaldybei apie sudarytą Sutartį ir jos įsipareigojimus. Aptarimuose svarstoma senosios klebonijos pastato ateitis. Kunigas pristatė pastato istorinę ir memorialinę vertę, kas paskatino Birštono tarybą įkurti religinės krypties muziejų. Birštono savivaldybės taryba, 1999 m. gruodžio 23 d. pasirašiusi Priėmimo-perdavimo aktą, imasi pastato renovacijos projekto, kuris baigiamas 2000 m. lapkričio 17 d. Klasicistinį dvarelį primenanti senoji klebonija renovuota pagal architektės Nijolės Švėgždienės parengtą projektą. Birštono savivaldybė įvykdė Sutartyje aptartą įsipareigojimą – 2001 m. pastatė naują kleboniją šalia Birštono bažnyčios.
Atliekant darbus buvo stengiamasi išsaugoti pirminę klebonijos planinę struktūrą. Senosios klebonijos pastatas buvo ilgas, taisyklingo stačiakampio plano. Fasadus restauruojant buvo remiamasi tarpukario ikonografine medžiaga. Kompaktiško tūrio (21 x 9 m) senoji klebonija pastatyta iš tašytų rąstų. Kadangi po rekonstrukcijos pastato paskirtis keičiama iš gyvenamosios į kultūros įstaigos, todėl buvo nuspręsta įrengti mansardinį aukštą. Buvo suprojektuoti stilistiškai derantys mediniai laiptai, išsaugoti senieji mansardiniai švieslangiai. Atsižvelgus į pakitusią namo funkciją, įrengti nauji stoglangiai. Medinio pastato stilistika ir dekoras artimas lietuviškai etninei architektūrai. Aukštas pusvalminis stogas uždengtas skarda, papuoštas kiaurapjūvių raštų vėjalentėmis. Tokio paties ornamento drožiniais dekoruoti ir verandų vienšlaičiai stogeliai bei namo pastogės. Pastatui dekoratyvumo suteikė išraiškingi kaminai. Visus keturis fasadus puošia plačios verandos su išraiškingo skaidymo langų rėmais. Verandos su dvivėrėmis, įstiklintomis durimis. Smulkaus skaidymo namo langai su įsprūdinėmis langinėmis. Fasadų cokolinė dalis apkalta lentelėmis vertikaliai, likusi dalis – horizontaliai. Pastatas nudažytas melsvai, akcentai išryškinti pilkai.5 Architektei atliekant konstrukcijų tyrimus, lankytojų dėmesiui buvo paliktas padaryto pastato konstrukcinio atidengimo langas. Renovacijos darbus atliko statybos rangovai iš Žemaitijos UAB „Vėtrūna“.
2000 m. rugsėjo mėnesį publikuotame R. Šimukauskaitės straipsnyje aprašytas Birštono mero ir klebono mons. J. Dalinevičiaus vizitas pas Lietuvos Kardinolą Vincentą Sladkevičių 1999 m. Jo Eminencija džiaugėsi ir sveikino svečius, kad būsimame muziejuje bus paskirtas kambarys ekspozicijai, pasakojančiai apie šiame name gyvenusio Jo Ekscelencijos vyskupo Matulionio gyvenimą, o pats Eminencija žadėjo padovanoti savo asmeninių daiktų, atvykti į muziejaus atidarymą. „Šiame istoriškai reikšmingame pastate nutarta bendromis parapijos ir savivaldybės jėgomis įrengti Sakralinių reikmenų muziejų. Taip nuspręsta norint atlyginti anksčiau padarytą skriaudą Bažnyčiai ir tuo pačiu padaryti šį pastatą atviru visiems žmonėms.6
Bus daugiau.
Teol. dr. Roma Zajančkauskienė

1. Birštono pastoracinės tarybos prašymas Birštono vykdomajam komitetui. 1989-05 19. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas.
2. Kaišiadorių vysk. J. Matulaičio prašymas Birštono m. Valdybai. 1990-08-03. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas.
3. Sutartis tarp Birštono parapijos ir Birštono Vykdomojo komiteto. 1990 m. gruodžio 13 d. Gauta 1990-12-22. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas.
4. T. p.
5. Plg. Baužienė, M. Rekreacinio miesto savitumas (Birštono medinės architektūros atžvilgiu). Archiforma, 2012, Nr. 1-2, p. 37.
6. R. Šimukauskaitė. Ryškėja Sakralinio muziejaus vizija. Gyvenimas. Nr. 76. 2000-09-30. P. 5.

Autorius: Roma Zajančkauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama