Vilkaviškiečio sezoną vainikavo pasaulio čempionato bronzos medalis
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
„Tai buvo geriausias sezonas mano karjeroje“, – po Nyderlanduose iškovoto pasaulio čempionato bronzos medalio pripažino iš Vilkaviškio kilęs, o šiuo metu Vilniuje gyvenantis ir sportuojantis dviratininkas Eimantas Gudiškis.
Stulbinantys rezultatai
Kadaise Vilkaviškio dviračių sporto klube „Aira“ treniruotes lankiusio Eimanto karjera trunka jau dvidešimtmetį. Pastaruosius 3–4 metus sportininkas reguliariai gerina savo rezultatus. Visgi tokių sėkmingų metų, kaip šie, kraštietis dar nėra turėjęs. Šiemet E. Gudiškis trečius metus iš eilės tapo Lietuvos „Gravel“ dviračių lenktynių čempionu. Šios lenktynės išskirtinės tuo, kad dviratininkai varžosi važiuodami žvyrkeliais. Sportininkai lenktynėse mina sunkesnėms trasoms pritaikytus dviračius. Tai – itin daug fizinių jėgų ir gero psichologinio pasiruošimo reikalaujančios varžybos.
Taip pat Eimantas šiemet tapo Lietuvos kalnų dviračių maratono čempionu, o šalies plento varžybose niekada anksčiau vyrų elito grupėje ant nugalėtojų pakylos nelipęs vilkaviškietis šiais metais užėmė antrąją vietą. Jis taip pat antrą kartą karjeroje triumfavo Estijoje, Tartu mieste, vykusiose tarptautinėse prestižinėse dviračių maratono varžybose.
Itin sėkmingai susiklostė pavasarį Ispanijos Žironos miesto apylinkėse vykusios „Gravel“ lenktynės, kuriose 200 km ilgio trasą mūsų sportininkas įveikė pirmasis, sau už nugaros palikdamas per pusantro tūkstančio konkurentų. Šios lenktynės laikomos masiškiausiomis „Gravel“ tipo varžybomis Europoje.
Sezono metu įvairių apdovanojimų Eimantas pelnė ir daugiau, o viską vainikavo prieš keletą dienų Nyderlanduose vykusiame pasaulio „Gravel“ čempionate 19–34 metų amžiaus grupėje iškovotas bronzos medalis.
Išlikęs kartėlis
Nyderlanduose vykusiame čempionate E. Gudiškiui teko kovoti su maždaug 630 sportininkų iš viso pasaulio. Nors 180 km ilgio trasoje lenktynininkas finišavo trečias, tačiau po finišo jis dar kurį laiką jautė nedidelį kartėlį dėl neišnaudotos progos iškovoti aukso medalį.
„Iš tikrųjų likus savaitei iki čempionato susirgau, todėl rimtai ėmiau svarstyti, ar išvis verta jame dalyvauti. Jei prieš varžybas kas nors būtų pasakęs, kad iškovosiu bronzos medalį, būčiau nepaprastai tuo apsidžiaugęs. Visgi, kai turėjau idealią galimybę laimėti, nusivylimo šiek tiek liko. Visas lenktynes laikiausi tarp lyderių, o prieš lemiamą atkarpą startavau iš idealios pozicijos. Turiu sukaupęs didžiulę tokių akimirkų patirtį, todėl pagrįstai tikėjau, jog pavyks nugalėti. Vis tik likus 50 metrų iki finišo kojos tarsi suakmenėjo, negalėjau jomis pasukti pedalų. Bandžiau daryti viską, kad finišuočiau pirmas, tačiau tokio lygio varžybose to nepakanka“, – apmaudo neslėpė Eimantas.
Jis prisipažino, jog prieš lenktynių pradžią net mąstė jų neužbaigti. Sportininkas galvojo važiuoti tol, kol turės galimybę kovoti dėl prizinių vietų.
„Kadangi sirguliavau, nepuoselėjau daug vilčių pasiekti aukštų rezultatų. Galvojau, kad jei matysiu, jog jau nebeturiu vilčių laimėti medalio, tiesiog pasitrauksiu ir nealinsiu savo kūno. Gal tai iš dalies irgi prisidėjo prie sėkmės, kadangi dviračio pedalus myniau nejausdamas pernelyg didelio spaudimo, buvau gana atsipalaidavęs“, – svarstė pašnekovas.
Netrūksta motyvacijos
E. Gudiškis neslėpė, jog Baltijos šalių sportininkams nėra lengva pasirengti rudenį vykstančioms varžyboms, kadangi prastėjančios oro sąlygos apsunkina treniruočių procesus. Pietų Europos šalių lenktynininkams tokiu metu ruoštis daug lengviau.
Būtent tinkamų treniruočių sąlygų svarbą Eimantas įvardijo, kaip vieną svarbiausių sėkmės elementų.
Prieš šį sezoną kraštietis žiemą ilgai sportavo Ispanijos Grand Kanarijos saloje, todėl jautėsi gerai pasiruošęs svarbiausiems startams. Be to, lenktynininkas sezono metu išvengė sunkesnių traumų bei susirgimų, o tai irgi padėjo išlaikyti puikią sportinę formą.
„Dabar dviratį padėjau į šalį ir bent 2–3 savaites jo tikrai neliesiu. Vėliau žiemą greičiausiai vėl turėsiu galimybę išvykti treniruotis į šiltus kraštus, tad tikiuosi, jog kitam sezonui pavyks pasiruošti taip pat gerai. Vėl žadu dalyvauti įvairaus tipo varžybose – plento, kalnų dviračių, „Gravel“. Pastarosios lenktynės turbūt yra pačios sudėtingiausios, ten – daug chaoso, todėl reikia saugotis griūčių, inventoriaus lūžių, o nustoti minti pedalų nėra kada“, – pasakojo pašnekovas.
Jis neslėpė, kad bėgant metams tampa vis sunkiau atsistatyti po fizinių krūvių, todėl konkuruoti su jaunesniais lenktynininkais nėra lengva. Visgi Eimantas dar yra pasiryžęs bent 2–3 metus išlaikyti aukščiausią įmanomą sportinę formą ir visose varžybose, kuriose dalyvaus, žada kovoti dėl aukščiausių pozicijų.
„Vis dar turiu motyvacijos, ambicijų ir noro. Sportas man kol kas dar tebėra prioritetų viršuje. Labai norisi pakovoti dėl pasaulio čempionato aukso medalio, tačiau suprantu, kad tokios galimybės gali daugiau ir nepasitaikyti. Visgi tikiu, kad dar yra rezultatų, kuriuos galiu pagerinti“, – šypsojosi dviratininkas.
Autorius: Andrius Grygelaitis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
