„Dronų dienoje“ – dėmesys bepilotėms priemonėms

Dronai – viena sparčiausiai besivystančių technologijų, akivaizdžiai keičianti karo veidą. Nuo to laiko, kai 2022 m. Rusija užpuolė Ukrainą, šie bepiločiai orlaiviai iš improvizuotų civilinių priemonių tapo vienu svarbiausių karo elementų.

Stiprina oro erdvę

Kaimyninėje Kazlų Rūdos savivaldybėje brigados generolo Kazio Veverskio poligone buvo surengta jau ketvirtoji „Dronų diena“. Šio renginio tikslas – stiprinti Lietuvos bepiločių orlaivių kūrėjų ir naudotojų ekosistemą, suburti įvairius dronų sektoriaus dalyvius, pasidalyti gerąja praktika ir aptarti bendradarbiavimo bei plėtros galimybes.

Visą renginio dieną vyko Lietuvoje pagamintų įvairaus tipo bepiločių orlaivių, kovos su bepiločiais priemonių bei jų komponentų paroda, kurioje dalyviai turėjo progą susipažinti su naujausiomis technologijomis, inovacijomis dronų bei antidronų srityje. Taip pat buvo surengta ir konferencija, kurioje aptarti bepiločių orlaivių sistemų vystymo prioritetai, sektoriaus plėtros perspektyvos ir bendradarbiavimas, pramonės pritraukimas bei naujausi moksliniai tyrimai.

„Dronų dienoje“ dalyvavusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pasidžiaugė, kad Lietuvos dronų ir antidronų gamintojų bendruomenė sugeba koja kojon žengti su naujausiomis technologinėmis tendencijomis, ypač remdamasi karo Ukrainoje patirtimi. Ministrės teigimu, šalies gamintojai sėkmingai plečia savo produktų asortimentą – nuo bepiločių orlaivių sistemų iki jūrinių ir antžeminių dronų. O tai – itin svarbu šalies saugumui.

„Neseniai Valstybės gynimo taryboje priėmėme sprendimus dėl oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumų. Mūsų pradinis sumanymas atitinka Ukrainos pristatytą sistemą, tačiau vis dar esame šio pajėgumo vystymo pradiniuose etapuose. Turime konkrečius planus, kaip stiprinti Lietuvos oro erdvės saugumą pasitelkiant dronus, antidronus ir kitas sistemas“, – sakė krašto apsaugos ministrė.

Turi potencialo

„Dronų dienoje“ dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pabrėžė, kad šiuo metu dronų technologijos yra vienas svarbiausių karo inovacijų variklių, todėl Lietuva turi nuosekliai investuoti į savo dronų ekosistemą ir priemones kovai su bepiločiais įrenginiais. Jam antrinusi D. Šakalienė išskyrė ir bepiločių orlaivių operatorių svarbą. Ministrės nuomone, būtina stiprinti ir šias pajėgas, todėl naudotis dronais vis dažniau mokomas šalies jaunimas, įgyvendinamos įvairios su šia sritimi susijusios programos.

Visi kalbinti pašnekovai pabrėžė, kad dronų technologijų vystymas ir plėtra šiuo metu yra vienas iš pagrindinių šalies prioritetų. Krašto apsaugos viceministrė Loreta Maskaliovienė pasidžiaugė, kad mūsų šalies gamintojai sugeba labai greitai persiorientuoti ir gaminti tuos produktus, kurių reikia Lietuvos gynybai. Be to, sparčiai auga ir bepiločių priemonių gamintojų skaičius. Palyginti prieš keletą metų „Dronų dienoje“ dalyvavo vos 4 verslo atstovai, o šįkart jų buvo jau 31. Vis daugiau įmonių persiorientuoja iš civiliams skirtų produktų į karinę gamybą.

„Mūsų kompanijos savo produktus testuoja mūšio laukuose Ukrainoje. Tai – platforma tobulėti. Naudą gauna tiek ukrainiečiai, iš mūsų sulaukdami reikiamos įrangos, tiek mes, gaudami rekomendacijas, kur dar reikėtų patobulėti. Smagu, kad mūsų įmonės vis dažniau pradeda bendradarbiauti tarpusavyje. Tai padeda sparčiau vystyti procesus. Noriu pabrėžti, kad dronų sistemos taip greitai kinta, kad mes tikrai nesiekiame užpildyti savo sandėlių dabar kare naudojamais orlaiviais. Norime sukurti tokią sistemą, kurią pasitelkę visada galėtume turėti naujausius produktus čia ir dabar. Tikiu, kad mūsų gamintojai turi potencialo tapti pasaulinės rinkos žaidėjais“, – optimizmo dėl dronų pramonės plėtros nestokojo L. Maskaliovienė.

Ne tik ore

Renginio metu surengtoje konferencijoje dalyvavę ekspertai akcentavo, kad bepiločiai prietaisai vis dažniau svarbų vaidmenį atlieka ne tik ore, bet ir jūroje, po vandeniu ar ant žemės. Tiesa, vis dar didžiausios investicijos nukreipiamos į orlaivius. Jie atlieka ne tik priešo naikinimo, gynybos, bet ir žvalgybos funkcijas.

Apie Lietuvoje gaminamus dronus kalbėjęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas Julius Bartaševičius pasakojo, kad šalies oro gynybai reikia pačių įvairiausių orlaivių: mini dronų, galinčių skristi 15–30 km atstumus, žvalgybinių oro dronų, pasiekiančių iki 50 km atstumą ir karinių dronų, skrendančių 100 km ir ilgesnius nuotolius.

Jis džiaugėsi, kad Lietuva sparčiai tobulėja šių prietaisų gamyboje, tačiau pripažino, kad vis dar pasitaiko nemažai klaidų. Bene opiausia iš jų yra ta, kad beveik trečdalis pagaminamų dronų turi vienokių ar kitokių defektų. Taip pat vis dar stringa kai kurie biurokratiniai procesai. Pavyzdžiui, sparti technologijų kaita lenkia pirkimo procesus, todėl, anot Gynybos štabo atstovo, būtina šioje vietoje kuo greičiau daryti pokyčių.

Kaip dar vieną problemą jis išskyrė tai, kad Lietuvoje gaminami žvalgybiniai mikro dronai yra keletą kartų brangesni ir technologiškai atsilikę nuo kiniškų alternatyvų. Be to, Lietuvos pramonė vis dar pernelyg išsiskaidžiusi, tad kol kas šioje srityje neįmanoma pasiekti Rusijos ir Ukrainos lygio.

J. Bartaševičius prognozavo, kad nors dronų technologijos ir toliau sparčiai populiarės, pavojingiausiais bei pagrindiniais taikiniais vis tiek išliks iranietiški „Shahed“ tipo dronai, kadangi jie pritaikyti dabartinėms logistikos sistemoms. Jei būtų sukurti dar didesni ir pranašesni bepiločiai orlaiviai, tektų keisti ir visą logistikos sistemą, o tai užtruktų bei pareikalautų dar daugiau investicijų.

Autorius: Andrius Grygelaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama