Pilnutėlis piligrimo pasas – idėja grįsto gyvenimo simbolis

Jubiliejiniai metai yra didelė šventė visai tikinčiųjų bendruomenei, todėl kiekvienas juos stengiasi kokiu nors būdu paminėti. Popiežius kvietė tikinčiuosius 2025-aisiais tapti vilties piligrimais, per tikėjimą ir tau­tiškumą nešančiais šviesą savo bendruomenėms. Į tokį piligrimystės žygį šiemet leidosi ir Žadeikių se­niūnas Faustas Meiženis, aplankęs visas 20 Lietuvoje Jubiliejinėmis paskelbtas tikėjimo šventoves. 

Pradėjo kelionę nieko nelaukdamas

Apie vilties piligrimystę Žadeikių seniūnas sakė sužinojęs pernykščiuose adventiniuose pasikalbėjimuose Telšių katedros parapijos namuose, kai klebonas kun. kanauninkas Vygintas Gudeliūnas pakvietė visus į vilties piligriminę kelionę. Daug kas rinkosi galimybę aplankyti amžinąjį miestą Romą, o Faustas nutarė susipažinti su visomis Lietuvos jubiliejinėmis bažnyčiomis. Pradėjo nieko nelaukdamas iškart po Kalėdų.

„Bažnyčių sąrašas buvo aiškus. Pirmąjį antspaudą mano Piligrimo pase uždėjo kun. V. Gu­deliūnas dar gruodžio 29-ąją, o devynioliktąjį antspaudą, kiek Piligrimo pase tada buvo įrašyta bažnyčių, gavau balandžio 19 d., kai Šv. Velykų Didįjį šeštadienį man jį įspaudė Linkuvoje (Pakruojo r.). Vėliau paaiškėjo, jog bažnyčių sąra­šas yra papildytas dar viena –

Trakų bazilika. Ją aplankiau rug­pjūčio 19-ąją“, – pasakojo Faus­tas. 

Jaunystėje daugiau nei 10 metų patarnavęs Telšių kated­roje, telšiškis F. Meiženis niekada neatitolo nuo tikėjimo, tad bažnyčių lankymas buvo visą gyvenimą apmąstyti skirta kelionė. Jai Žadeikių seniūnas skyrė valstybinių bei religinių švenčių dienas. Kartais per dieną spėdavo užsukti į kelias bažnyčias, vienoje kurioje pasilikdavo dalyvauti Šv. Mišiose. Taip, anot jo, po Telšių katedros buvo Žemaičių Kalvarija, o šiuos metus seniūnas pradėjo Šiauliuose – sausio 1 d. meldėsi Šiaulių kated­roje, iš jos vyko į Šiluvos baziliką. Sausio 13-ąją Faustas skyrė Vilniaus bažnyčioms: aplankė Arkikatedrą, Aušros vartų, Šv. Ignoto, Dievo Gailestingumo bažnyčias, keliaudamas namo, užsuko į Kaišiadorių katedrą ir dar spėjo aplankyti Kauno arkikatedrą bei Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Vasario 16-ąją jis keliavo į Krekenavos baziliką, aplankė Panevėžio katedrą ir Šeduvos bažnyčią, o Kovo 11-ąją maršrutas nusidriekė į pietų Lietuvą – meldėsi Pivašiūnų ir Marijampolės bazilikose bei Vilkaviškio katedroje. Balandžio 19-ąją kelias F. Meiženį vedė į Tytuvėnus, o savo piligriminę kelionę jis užbaigė Linkuvoje. Vėliau, rugpjūtį, dar pabuvojo Trakų bazilikoje. 

F. Meiženio Piligrimo pasas – pilnutėlis antspaudų, greta jų dar yra gausybė nuotraukų, bet svarbiausia, anot jo paties, širdis pilna šilumos ir įspūdžių visam gyvenimui. 

„Mano gyvenimas grįstas idėja. Taip ir šis Piligrimo pasas man yra ne tiesiog popierinis suvenyras, o simbolis, primenantis aplankytas šventoves ir leidęs dalyvauti Jubiliejinių metų paminėjime ne masiniu, bet pavieniu būdu“, – tikino seniūnas. 

Lietuva pilna atradimų 

Visose 20 bažnyčių Žadeikių seniūnas ne tik prašė Šv. Mišias aukojančių vyskupų ir kunigų uždėti antspaudą Piligrimo pase – su daugeliu ir nusifotografavo, ir pasikalbėti atrasdavo minutę. Tiesa, kartais tam tekdavo sugaišti daug laiko, nes ne visose bažnyčiose rasdavo kunigą, todėl tekdavo grįžti ir laukti jo ateinant. 

Žadeikių seniūnas pasakojo, jog buvo maldos namų, kuriuose pavyko antspaudą į pasą gauti tik apsilankius trečią kartą, bet kantriai laukdavo, kol ateis kunigas, nes tie susitikimai suteikdavo tikro džiaugsmo, įkvėpdavo tolimesnei kelionei. 

Pasak F. Meiženio, vienas vyskupas net paklausė, ar nereikėtų padengti kelionės išlaidų, kitas klebonas, susiruošęs kelionei, išlipo iš automobilio ir ne tik įleido į šventovę, bet ir papasakojo jos istoriją. 

„Sako, kokia čia piligrimystė, jei neapsilankysi bazilikoje. Sutikau kunigą, kuris džiaugėsi lankęsis Žemaičių Kalvarijoje, įdavė lauktuvių tikintiesiems. Be to, šiemet, būdamas Suomijos sostinėje Helsinkyje, aplankiau ten esančios katalikų bažnyčios vyskupiją ir atsižymėjau Piligrimo pase“, – sakė Žadeikių seniūnas. 

Keliaudamas per Lietuvą, jis tikino aplankęs gerokai daugiau bažnyčių, nei buvo Jubiliejiniame sąraše, nes nė pro vieną nepravažiuodavo nesustojęs. Be to, šioje kelionėje aplankyti ir svarbias Lietuvai istorines vietas. Štai važiuodamas iš Tytuvėnų į Linkuvą, sustojo Minaičiuose (Radviliškio r.), kur 1949 m. vasario 16 d.

Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje įvyko visos Lietuvos partizanų atstovų suvažiavimas. Šiame suvažiavime pasirašyta deklaracija skelbė, jog Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos organizuotas pasipriešinimas okupantams yra teisėtas, o pagrindinis tautos siekis yra nepriklausoma Lietuvos Respublika.

Smagus susitikimas seniūno laukė ir Darsūniškyje, kur klebonauja Šilalės rajono garbės pilietis kun. kanauninkas Pet­ras Linkevičius. O labiausiai jam įsiminė kelionė į Linkuvą, kur vyko iš Tytuvėnų, gavęs Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčios klebono parašą. 

„Išvažiuojant švietė saulė, bet prie Pasvalio pasipylė tokia liūtis, tad Linkuvoje teko griebtis skėčio. Tačiau prasidėjus ugnies šventinimo iškilmei ir išėjus į bažnyčios lauką, ji staiga pasibaigė. Namo grįžau po vidurnakčio ir lietaus nesutikau“, – juokėsi F. Meiženis. 

Siūlo visiems keliauti

Per savo piligriminį žygį Žadeikių seniūnas nuvažiavo ne mažiau kaip 2000 kilometrų. Tam reikėjo skirti ne tik nemažai laiko, asmeninių lėšų, bet ir fizinių jėgų, nes buvo dienų, kai į kelionę Telšiuose gyvenantis F. Meiženis išvykdavo 3 val. paryčiais, o grįždavo tik kitą naktį, praėjus kone parai laiko. 

„Bet vis tiek siūlau visiems keliauti. Nebūtinai taip, tačiau tai tikrai yra atgaiva dvasiai. Juk paprastai mūsų kelionės į Vilnių, Klaipėdą orientuotos į didžiuosius kelius, mažai matome kaimų ir gyventojų mažesniuose miesteliuose, toliau nuo pagrindinių kelių esančiose vietovėse. Pavyzdžiui, Pivašiūnai (Alytaus r.), Krekenava (Panevėžio r.) ar Vilkaviškis ir Marijampolė man buvo visiškai nepažįstami kraštai. Kelionės leidžia pažinti savo kraštą, istorinį paveldą, praturtėti dvasiškai ir naujomis žiniomis“, – įsitikinęs F. Meiženis.  

Pasak Žadeikių seniūno, būtų gerai, jei tokia piligrimystė būtų skatinama ir ateityje. Lietuvoje yra labai daug bažnyčių, kurios nepateko į šiųmetinį Jubiliejinių bažnyčių sąrašą. Jos gal ir ne tokios puošnios, bet turi ne mažesnę tiek dvasinę, tiek pažintinę vertę.

„Aplankiau daugybę maldos namų, kurių nėra Piligrimų pase. Į daugelį net nepatekau, nes bažnyčios yra aptarnaujamos kitų parapijų kunigų, o Šv. Mišios ten vyksta tik kartą ar du per mėnesį. Bet tai yra mūsų paveldas, mūsų istorija, kurios negalime pamiršti“, – sakė Žadeikių seniūnas. 

Nors piligriminiame žygyje per Jubiliejines Šventųjų metų bažnyčias F. Meiženis dalyvavo vienas, kaip pats sako, su savo mintimis, jam tai buvo proga sutikti naujų žmonių, pasijausti artimu šalia esantiems. Tokios kelionės padeda susitelkti, giliau pažinti savo tikėjimą, atsinaujinti ir sustiprinti ryšį su Dievu bei bend­ruomene.

Iki Šventųjų metų pabaigos dar liko keli mėnesiai, per kuriuos kiekvienas gali rasti laiko piligriminei vilties kelionei, žadinant savo tikėjimą, pasiryžtant daryti gerus darbus, pamatyti šalia esančius žmones, aplankyti sergančius ir padėti stokojantiems maisto, vaistų, bendrystės. O tiems, kurie į šią kelionę dar tik leisis, F. Meiženis turi tik vieną patarimą: juokaudamas sako, jog Piligrimo pase antspaudus reikia dėti kuo arčiau vienas kito, nes jie visi yra skirtingų dydžių ir gali greitai pritrūkti vietos. 

Autorius: Daiva BARTKIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama