Geležiuose – obuolių triumfas

Kai ruduo nudažo laukus bei sodus ir ore pasklinda obuolių aromatas, Panevėžio rajone esantys Geležiai tampa šių vaisių sostine.

Čia jau daugiau nei penkiolika metų vyksta Obuolinės – šventė, kurioje susipina skoniai, muzika, tradicijos ir bendrystė.

Geležiečiai jau gyvena šurmuliu ir laukimu – juk artėja diena, kai viskas miestelyje sukasi apie vieną vaisių – obuolį.

Apie tą patį, kurį lietuviai nuo seno laikė ne tik sodo pasididžiavimu, bet ir tautos tradicijų, tapatybės simboliu.

Tad nieko keista, kad čia, kur kiekviena šeimininkė turi savą pyrago receptą, obuolys tampa ir istorijos, ir šventės, ir bendruomenės jungtimi.

Šimtmečiai su obelėle

Kas kuo, o Panevėžio rajone esantys Geležiai garsėja Obuolinėmis.

Švente, jau daugiau kaip 15 metų į Karsakiškio seniūnijoje esantį miestelį sukviečiančia norinčiuosius pagerbti lietuviškoje žemėje šimtus metų auginamas obelis ir jų vaisius.

Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinio meno vadovė Jovita Barolienė sako, kad ši šventė ne tik spalvinga ir kvapni, bet ir prasminga, juk obuoliai – lietuviškos tapatybės dalis.

„Kiek dainų, mįslių, patarlių, kiek pasakų apie obelėlę ir apie obuolius tauta yra sukūrusi, kiek jų iki mūsų laikų išsaugota. Susitikimas Geležiuose – proga dar kartą prisiminti, kad obuolys ne tik sveikatos, grožio, bet ir tautos tradicijų, tapatybės simbolis“, – sako šventę organizuojanti kultūros darbuotoja.

Nors nėra tikslių duomenų, kada obelys pradėtos sodinti Lietuvoje, žinoma, jog obelynai čia imti veisti 16 amžiuje.

Tad obelų auginimas Lietuvoje yra tradicinis ir turi ilgą istoriją.

Kulinarinio paveldo švente Obuolinėmis besididžiuojantys Geležių gyventojai daug ką gali papasakoti apie obelis ir jų vaisius. Ir tai visada mielai daro.

O praėjusiais metais jie pasirodė itin gausiai publikai. Vilniaus knygų mugėje prisistatė kaip obuolių miestelis ir smagios, gražios šventės Obuolinių rengėjai.

Tos Obuolinės jau turi daug gerbėjų, bendraminčių, talkininkų, tad ir šiemet vėl šurmuliuos centrinėje Geležių aikštėje bei pačiame kultūros centre ir tęsis kelias dienas.

J. Barolienė sako, kad ir laikas tokiai šventei – spalio antroji pusė – pasirenkamas neatsitiktinai. Juk spalio 21-ąją minima Pasaulinė obuolio diena, skirta skatinti sveiką mitybą ir priminti apie šio vaisiaus – vitaminų ir maistinių medžiagų šaltinio – naudą sveikatai.

[caption id="attachment_440708" align="aligncenter" width="1103"] Obuolinių šventėje obuoliais ne tik gardžiuojamasi, bet ir žaidžiama. J. Barolienės nuotr.[/caption]

Nuo Jokūbinių iki Obuolinių

Kokios Obuolinės be obuolių pyragų! Jų gausiai prikepama kiekvienai šventei, bus, žinoma, ir šiemet.

Nors, kaip primena J. Barolienė, iš obuolių galima daug įvairiausių valgių prigaminti – blynų, kepinių – bei gėrimų – sulčių, kompotų, vis dėlto šios šventės karalius yra obuolių pyragas.

Geležietės šeimininkės ragautojus dažnai nustebina vis kitokiais vienas už kitą gardesniais, kvapnesniais, išvaizdingesniais kepiniais.

Laima Balčiūnienė – nuolatinė pyragų kepėja. Ji kiekvienai šventei stengiasi sugalvoti ką nors naujo, įdomaus ar surasti praeityje garsėjusių pyragų receptą ir pagal jį iškepti.

Prieš kelis dešimtmečius į Geležius atitekėjusi moteris čia jau seniai tapo sava, tad jai, kaip ir visiems geležiečiams, metuose yra dvi svarbiausios visus suvienijančios šventės – Jokūbinės ir Obuolinės.

Liepos mėnesį jau šimtus metų visus sukviečiantys Švento Jokūbo atlaidai nuo seno yra savotiškas Geležių ženklas.

Dabar populiarumu jam jau beveik nenusileidžia ir naujesnės, bet ne mažiau mėgstamos Obuolinės.

[caption id="attachment_440710" align="aligncenter" width="831"] Jau daugiau nei penkiolika metų Obuolinių šventėje susipina skoniai, muzika, tradicijos ir bendrystė. J. Barolienės nuotr.[/caption]

Receptas vienas, skoniai skirtingi

L. Balčiūnienė sako pyragus kepanti ne tik švenčių proga. Jos namuose dažnai kvepia obuolių pyragai – mėgstamiausi šeimininkės kepiniai.

Nors kartais mėgsta atkartoti ir savo mamos taip mėgtą ir dažnai keptą meduolį, obuoliai visada ima viršų.

Kepėja apgailestauja, kad šiemet soduose obelys labai prastai derėjo – ne obuolių metai pasitaikė, tad dažnai pyragais nepasilepinsi.

Bet šventės proga obuolių prisirinks ir jų pyragui nepagailės.

Kokį keps, dar nenusprendusi, tačiau visada po ranka jos mėgstamiausias ir sėkmingiausias receptas, kurį sumani šeimininkė patobulina.

Dažniausiai geležietė pyragą kepa pagal jai įprastą ir visada pavykstantį receptą ir mielai juo dalijasi: penki kiaušiniai, stiklinė cukraus, dvi stiklinės miltų, pusė stiklinės aliejaus, šaukštelis kepimo miltelių ir pjaustyti obuoliai, kurių verta nepagailėti. Viskas viename inde gerai sumaišoma, krečiama į skardą ir kepama 180 laipsnių temperatūroje apie valandą.

„Nenustebinsiu tuo receptu. Kiekviena šeimininkė žino tokį pat ar panašų ir pagal jį kepa. O norint išskirtinio pyrago, reikia galvą pasukti – esu bandžiusi ir kartu su svarainiais, ir su pudingu, ir su kitokiais priedais kepti“, – šypsosi L. Balčiūnienė.

Ir iš tikrųjų, nors produktai ir kepimo būdas būna toks pats ar panašus, bet pyragai kiekvienai šeimininkei išeina kitokie, skirtingų skonių.

O ir kepinių išvaizda niekada nebus vienoda.

Geležių šeimininkės, ypač šventės proga, pyragus stengiasi kuo gražiau apipavidalinti ir pateikti išradingai išpuoštus.

[caption id="attachment_440726" align="aligncenter" width="1095"] Geležių šeimininkės tokiai šventei kepa išskirtinius, vienas už kitą gardesnius ir gražesnius pyragus. M. Marcinkevičiūtės nuotr.[/caption]

Klos spalvingus kilimus

Prasidėjus Obuolinėms ne tik pyragus keps geležiečiai.

Kaip sako meno vadovė J. Barolienė, šventė pakvies visus prisiminti ir iš naujo atrasti obuolio stebuklą.

Tas kulinarinio paveldo, kūrybos, muzikos ir bendruomeniškumo festivalis tęsis net kelias dienas: nuo spalio 13-osios iki tikrųjų Obuolinių – spalio 19-osios.

Per Obuolines visas Geležių miestelis pakvimpa obuoliais, kepamais pyragais ir verdama koše.

„Šventė prasidės kūrybos pleneru po atviru dangumi – centrinėje miestelio aikštėje iš įvairiausių gamtos gėrybių, grožybių ir, žinoma, obuolių „ausime“ kilimėlius, o jų paroda bus atidaryta spalio 16-ąją“, – pasakoja meno vadovė.

Paskui lauks Teatro vakaras: į svečius atvykę Naisių

vasaros teatro aktoriai suvaidins spektaklį „Pasaka apie obuolius ir kitus Obelių gyventojus“.

Sekmadienį, spalio 19-ąją, Obuolinių finale laukia koncertai, pyragų kepėjų suvažiavimas, ragautuvės, kepėjų apdovanojimai.

J. Barolienė pasidžiaugia, kad prie šventės prisideda ne tik Karsakiškio seniūnijos žmonės. Keramikos meistrė, Ramygalos kultūros centro direktorė Loreta Kubiliūnienė šiai šventei jau nebe pirmus metus kuria ypatingas statulėles, kurios dovanojamos pyragų kepėjoms.

Nuolatinės šventės dalyvės jau turi ne po vieną tokį apdovanojimą.

O kraštietės kupiškėnės tautodailininkės karpinių meistrės Virginijos Jurevičienės karpiniai obuolių tema, perkelti į metalo darbus, virto paroda „Karpinių metamorfozė: popieriaus nėriniai ant metalo“.

Su slaptu priedu

Dar vienas iš svarbesnių finalinės festivalio dienos akcentų – obuolienės virimas ir ragavimas Geležių kultūros centre.

Šis kulinarinis akcentas taip pat jau tapęs tradicija.

„Kiekvienais metais obuolienei skiriamas papildomas slaptas ingredientas, suteikiantis vis kitokį skonį ir kvapą. Buvo obuolių košė su avietėmis, su apelsinais, su spanguolėmis ir kt. Šiemet obuolius gardinsime šermukšniais, ir košė vėl įgaus kitokį skonį“, – šypsosi J. Barolienė.

Obuoliene bus vaišinami svečiai ir jos, dar šiltos, indeliais bus apdovanoti saviveiklininkai, gausiai pasirodysiantys šventėje.

Juk kokia gi šventė be muzikos ir dainų, ne viena jų ir apie obelis bei obuolius skambės.

Koncertuos Berčiūnų, Tiltagalių, Liūdynės meno mėgėjų kolektyvai, svečiai iš Radviliškio rajono ir kiti.

Po obuolį kasdien

Renginio dalyviai sužinos ir obuolio istoriją.

Juk jis lietuvių etninėje kultūroje užima svarbią vietą: yra lietuviškiausias vaisius – tikras rudens simbolis.

Rengėjai žada, kad šventėje bus galima ne tik turiningai praleisti laiką, pasidžiaugti derliumi, rudenėjančia gamta, pasimėgauti bendravimu, muzika, menu, paskanauti obuolių pyragų, bet ir susipažinti su vietos kultūra, etninėmis tradicijomis.

„Obuolinės ir įtraukia, ir įkvepia, suteikia energijos, ilgam sukuria šiltus prisiminimus“, – sako J. Barolienė ir primena renginyje ne kartą skambėsiantį šūkį: „Obuolys per dieną – sveiką padaro kiekvieną.“

Obuolių pyragas

Laima Balčiūnienė kepėjoms siūlo dar vieną obuolių pyrago receptą.
Tešlai reikės 500 g miltų, 150 g sviesto, 125 ml grietinės, šaukšto kepimo miltelių.
Įdarui: 8 obuolių, 2 kiaušinių, 250 g cukraus, 250 g grietinės, 2 šaukštų miltų, 1 šaukštelio vanilinio cukraus.
Tešlą kloti skardos apačioje, o įdarą supilti ant viršaus ir kepti 40 minučių 180 laipsnių orkaitėje.